Kiaulienos rinkų apžvalga: prognozuojamas gamybos mažėjimas

Skerdenos kainos

Kaip rodo ES Mėsos rinkos stebėjimo grupės ekspertų naujausia ataskaita, per pastarąjį mėnesį ES kiaulienos skerdenos kainos vidurkis stabilizavosi. Nors dabartinis kainų lygis vis dar 1,1 proc. žemesnis už praėjusį mėnesį, keliose šalyse narėse kainos vėl pradėjo kilti. Per metus ES vidutinė kaina sumažėjo 11,7 proc., tačiau ji vis dar didesnė nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus 29 proc.

Kiaulių vidutinės E klasės supirkimo kaina ES rinkoje šių metų vasarį sudarė 180,46 EUR/100 kg, t. y. smarkiai krito palyginus su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu (207,58 EUR/100 kg). Lietuvoje per šį laikotarpį kainos nukrito nuo 216,26 EUR/100 kg iki 181,94 EUR/100 kg. Šių metų vasario mėn. brangiausiai už E klasės kiaulieną buvo mokama Graikijoje – 289,66 EUR/100 kg, čia kaina pakilo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (buvo 235,43 EUR/100 kg). Antroje vietoje žengia Bulgarija 254,81 EUR/100 kg ir metų pokytis čia labai nežymus - apie 1 euro augimas. Trečioje vietoje vasario mėnesio kainomis žengia Malta su 245,47 EUR/100kg, kai prieš metus buvo 225,12 EUR/100kg.

Kaip matyti iš šio grafiko, ES rinkoje kiaulienos skerdenos buvo superkamos brangiau nei kitur pasaulyje. Tačiau kuo toliau, tuo labiau kainos pasaulyje panašėja. Lyginant su kitais regionais, labiausiai atsilieka Kanados kainos, nors pastaruoju metu pradėjo po truputį kilti ir vytis kitus. O staigiausias kainų kritimas pastaruoju metu fiksuojamas Brazilijoje.

Paršeliai

Po metų pradžios kritimo ES vidutinė paršelių kaina per pastarąsias savaites vėl pradėjo didėti. Paskutinė vidutinė kaina 67 EUR/vnt. Ši kaina yra 17,5 proc. mažesnė nei tą pačią savaitę praėjusiais metais, bet išlieka 9 proc. didesnė nei šio laikotarpio penkerių metų vidurkis.

Apskritai, vidutinė ES paršelių (svoris apie 20 kg) kaina mažėjo beveik visose ES šalyse, išskyrus Italiją, Vengriją ir Švediją.

Brangiausiai paršeliai buvo parduodami Italijoje – 114 EUR/vnt., Švedijoje – 92 EUR/vnt., Suomijoje – 86 EUR/vnt. ir Kroatijoje – 81 EUR/vnt., o pigiausiai – Nyderlanduose – 41 EUR/vnt. Per metus paršelių kaina labiausiai sumažėjo Nyderlanduose – 34,78 proc., Kroatijoje – 28,66 proc., Ispanijoje – 27,08 proc., o padidėjo – Švedijoje (9,66 proc.).

Lietuvos rinkoje vidutinė paršelių kaina (iki 3 mėn.) 2024 m. rugsėjo mėn. pirmoje pusėje siekė 110–130 EUR/vnt., o 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu paršeliai buvo parduodami vidutiniškai po 110–120 EUR/vnt.

Gamyba auga

Visos ES duomenys rodo, kad gamyba išaugo per pirmuosius dešimt 2024 m. mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Padidėjęs skerdimų skaičius (1,2 proc.) ir didesni skerdenos svoriai (2,4 proc. augimas) buvo gamybos apimties varomoji jėga.

Bendrijoje padidėjo ir pačių skerdžiamų kiaulių kiekiai: 2024 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu augimas siekė 0,8 proc.

ES kiaulienos gamyba išaugo daugumoje valstybių narių: per minėtą laikotarpį užfiksuotas daugiau nei 8 proc. augimas, o labiausiai gamybos apimtys augo Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje bei Lenkijoje. Mažėjo kiaulienos gamyba Slovakijoje, Estijoje bei Liuksemburge.

Šiuo metu ES kiaulienos gamyba pasiekė 19,3 mln. tonų (203 mln. kiaulių). Per vienuolika 2024 m. mėnesių kiaulienos gamyba visoje Bendrijoje išaugo 380 000 tonų arba 1,6 mln. kiaulių. Reikšmingiausiai prie to prisidėjo didžiausi gamintojai, ypač Lenkijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje.

Vertinant procentine išraiška, Ispanija išlieka didžiausia kiaulienos gamintoja (23 proc. visos ES produkcijos), po to seka Vokietija (20 proc.), Prancūzija (10 proc.) ir Lenkija (9 proc.).

Eksportas

Pernai per pirmuosius dešimt mėnesių ES eksportavo iš viso 3,5 mln. tonų kiaulienos, kurios vertė viršijo 10 mlrd. eurų. Fiksuojamas eksporto apimties padidėjimas (0,3 proc.), palyginus su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu. O visos eksportuojamos kiaulienos produkcijos vertė padidėjo 0,9 proc.

Europietiškos kiaulienos eksportas sumažėjo į dvi pagrindines rinkas, t. y. Kiniją/Honkongą ir Jungtinę Karalystę, tačiau augo jo apimtys apimtis į daugelį Azijos šalių, tokių kaip Filipinai, Pietų Korėja ir Vietnamas, taip pat į JAV ir Australiją. Vis dėlto Kinija išlieka didžiausia ES kiaulienos eksporto rinka, „suvalganti“ net 26 proc. visos ES kiaulienos produkcijos. JK užima antrąją vietą su 21 proc. ES kiaulienos eksporto apimtis.

Pagal vertę JK užėmė pirmąją vietą su 3 milijardais eurų (+1,9 proc. lyginant su 2023 m.) ir sudaro 30 proc. ES eksporto vertės.

Pagrindinės kiaulieną eksportuojančios šalys yra Ispanija (32 proc.), Nyderlandai (16 proc.), Danija (15 proc.), Vokietija (9 proc.) ir Prancūzija (7 proc.). Kartu jos sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius viso ES kiaulienos eksporto.

Pagal produktų kategorijas 2024 m. sausio–spalio mėn. mėsos eksportas iš viso siekė 2,36 mln. tonų (2 proc. mažiau nei 2023 m.): Šviežios ir šaldytos mėsos eksportas siekė 1,77 mln. tonų ir sumažėjo 3 proc., dešrų ir pusgaminių eksportas siekė 338 tūkst. tonų ir liko stabilus. Taukų, riebalų ir subproduktų eksporto apimtys siekė 1,2 mln. tonų ir padidėjo 6 proc. Taip nutiko dėl didelių šių produktų eksporto apimčių į Kiniją (544 tūkst. tonų, +7 proc. ir sudarė 46 proc. viso šių produktų eksporto). Gyvų gyvūnų eksportas išaugo net 24 proc., ypač į JK ir Serbiją.

Importo duomenys

Importas į ES per pirmuosius dešimt 2024 m. mėnesių buvo 134 tūkst. tonų, vertė – 306 mln. eurų. Importo apimtys sumažėjo, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, 3,2 proc., o jo vertė krito net 9,7 proc.

Per šį laikotarpį Jungtinės Karalystės kiaulienos eksportas į ES sumažėjo 4,2 proc. Nepaisant to, jis vis dar sudaro didžiąją dalį ES valstybių narių importo (65 proc.). Importas iš Čilės labai padidėjo ir užima 12,5 proc. rinkos, o Šveicarijos importo rinkos dalis susitraukė iki 11,4 proc.

Pagrindinės kiaulieną importuojančios valstybės narės yra Prancūzija (32 proc.), Airija (18 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Nyderlandai (8 proc.).

JK daugiausia eksportuoja šviežią mėsą į ES (tai sudaro 70 proc. viso jos kiaulienos eksporto į ES). Iš Čilės ES įsiveža daugiausia šaldytą mėsą, tuo tarpu iš Šveicarijos daugiausia importuojami riebalai ir subproduktai.

Artimiausia perspektyva

ŽŪDC, remdamasis pasaulinėmis tendencijomis, prognozuoja, kad šiais metais kiaulienos gamyba pasaulyje mažės. Atskiruose regionuose numatomi skirtingi pokyčiai.

Mažesnės gamybos tikimasi Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje kiaulienos gamintoja. 2025 m. šioje šalyje prognozuojamas 2,2 proc. kiaulienos produkcijos sumažėjimas.

Dėl sumažėjusio paršavedžių skaičiaus ir skerdimų apimčių ES šalyse, šiemet tikėtinas ir kiaulienos gamybos sumažėjimas ES (apie 1,6 proc.). Šio sumažėjimo negali kompensuoti gamybos padidėjimas kituose regionuose, pavyzdžiui, JAV (2,0 proc.), Brazilijoje (1,2 proc.) ir Vietname (3,0 proc.). Todėl manoma, kad pasaulinė kiaulienos gamyba sumažės apie 0,8 proc.

Tikėtina, kad kartu su kiaulienos gamyba visame pasaulyje mažės ir jos vartojimas. Tikimasi, kad pasaulinis kiaulienos vartojimo sumažėjimas bus panašus į mėsos gamybos sumažėjimą – 0,7 proc. Prognozuojama, kad dėl pasikeitusios vartotojų elgsenos, kuomet vartotojai  pirmenybę skiria paukštienai, ir dėl ekonominio neapibrėžtumo Kinijoje, kiaulienos suvartojimas sumažės apie 2,0 proc. Kiaulienos suvartojimas ES šalyse 2025 m. taip pat bus mažesnis (1,6 proc.). Tuo tarpu JAV, Rusijoje ir Vietname, tikimasi, kiaulienos suvartojimo padidėjimo, tačiau tai nekompensuos numatomo sumažėjimo Kinijoje.

Tikimasi, kad 2025 m. padidės kiaulienos importo ir eksporto apimtys. Lyginant pasauliniu mastu, tikėtina, kad Kinija ir toliau išliks šalimi, kurioje kiaulienos importo apimtys bus didžiausios. Tarp eksportuotojų JAV išplės savo lyderio pozicijas dėl didėjančios kiaulienos gamybos ir konkurencingų kiaulienos kainų esant mažoms pašarų sąnaudoms. Kitokia tendencija vyrauja Europoje, kur dėl mažėjančių kiaulienos gamybos apimčių ir dalinių prekybos apribojimų, kuriuos sukėlė afrikinis kiaulių maras, numatomos mažesnės eksporto apimtys.             

Dešimtmečio perspektyva

„Dažnai girdime pamokslininkus, tvirtinančius, kad salotos yra dievybė ir kad žmonijos ateitis susijusi tik su daržovių vartojimui. Tai istorijos, neparemtos įtikinamais duomenimis. Mes turime tai pagrįsti, todėl remiuosi duomenimis, kuriuos rinkau visą savo profesinį gyvenimą“, – sakė Osleris Desouzartas, pasaulinio lygio mėsos rinkos analitikas iš Brazilijos, susitikęs su gyvulių augintojais ir perdirbėjais Varšuvoje, rašo topagrar.pl.

Ekspertas pristatė artimiausio dešimtmečio mėsos perspektyvas. Jis nurodė, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo aiškiai matoma, jog žmogaus mityba keitėsi. Nuo 1965 m. pasauliniai vartotojai suvartojo žymiai daugiau gyvūninės kilmės produktų – net 45 proc. – ypač mėsos. Tačiau augalinių produktų vartojimas per tą patį laikotarpį išaugo tik 26 proc.

Pasirodo, nuo 1965 metų pasaulinė paukštienos gamyba išaugo daugiau nei 1200 proc., o kiaušinių gamyba – beveik 500 proc. Kiaulienos gamyba išaugo 300 proc., o jautienos – 132 proc. Šiuos pokyčius lemia ne tik pasaulio gyventojų skaičiaus augimas, bet pirmiausia augančios jų pajamos – ypač besivystančiose šalyse. Eksperto manymu, mėsos suvartojimas tik augs, o labiausiai didės paukštienos gamyba (per artimiausią dešimtmetį jis prognozuoja daugiau nei 20 proc. augimą), kadangi ši sritis reikalauja mažiausiai vandens ir pašarų sąnaudų. Kiaulienai prognozuojamas nedidelis augimas per būsimą dešimtmetį.

Parengė Ričardas Čekutis