Kiaulininkystėje auginami tik nuostoliai

Šalies kiaulininkystės sektorių krečianti krizė rodo vis aštresnius nagus. Sunkmetį išgyvena visi sektoriaus atstovai – pradedant kriuksių augintojais, baigiant mėsos prekiautojais. Valdžios pagalbos pažadai, panašūs į sklandantį miražą, mažai guodžia egzistencijos krizę išgyvenančią kiaulininkystę. Dar likusi paskutinė viltis – ES taupyklės variokai.

Užpuolė daug bėdų

Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kiaulininkystės sektorius pajuto ypač skausmingus krizės grybšnius. Nespėjus atsigauti po 2020 metų COVID-19 pandemijos bangos, kai stipriai krito kiaulienos suvartojimas, kiaulininkus užpuolė naujos bėdos – Europos Sąjungos (ES) rinkoje susidarė 30 proc. kiaulienos perteklius, stipriai lėmęs vietinių bekonų supirkimo kainų sumažėjimą, nors savikaina stipriai išaugo. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) kreipimesi dėl pagalbos kiaulininkystės sektoriui teigiama, kad 60 proc. pabrango pašarai, pašariniai grūdai ir kiti sudėtiniai komponentai, elektra pabrango 4,5 karto, dujos – 3,5 karto, dyzelinis kuras – 50 proc.

„Gegužės mėnesį bus 51 metai, kai esu susijęs su kiaulių auginimu, todėl atsakingai galiu pareikšti, kad tokių žirklių, taip plačiai ir taip ilgai išskėstų kaip šiemet, pernai ir užpernai, tikrai nebuvo. Tai pati kiečiausia krizė kiaulininkystėje, galbūt išskyrus infekcinius susirgimus. Svarbiausia, jog tai vyksta šalyje, kuri pati pasigamina tik pusę reikalingo kiekio kiaulienos“, – susidariusią situaciją „Ūkininko patarėjui“ apibūdino Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos (LVKAGA) pirmininkas, Radviliškio ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius, veterinarijos mokslų daktaras Edmundas Adomavičius. Statistiniais duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 50 kg kiaulienos. 50 proc. šio kiekio mėsos užaugina Lietuvos kiaulių augintojai, o kita dalis įsivežama iš užsienio valstybių.

Vieni nuostoliai

„Kiaulės atpigo 19 proc., o viskas pabrango trečdaliu, tad sudėję gaunam 50 proc. Vasario mėnesį už gyvos kiaulės kilogramą supirkėjai mokėjo po 0,82 Eur, o jai išauginti reikia 1,4 Eur. Tai reiškia, kad nuo kiekvienos kiaulės prarandame po 58 Eur“, – skaičiavo E. Adomavičius.

Per mėnesį Lietuvoje paskerdžiama 72–73 tūkst. kiaulių ir dėl siaučiančios krizės kas mėnesį kiaulių augintojai patiria po daugiau nei 4 mln. Eur nuostolių. „Sausio mėnesį mūsų bendrovė pardavė 175 t kiaulių po 0,9 Eur/kg gyvo svorio. Išlaidos, jas auginant, sudarė 242 779 Eur, o pajamų už parduotas kiaules gavome 158 865 Eur. Tad apie kokį pelną galima kalbėti“, – apmaudo neslėpė E. Adomavičius. Anot jo, kai daugelio produktų kainos parduotuvėse nemaloniai stebina pirkėjus, nepabrangusi liko tik kiauliena. Tai vienintelė prekė pasaulyje, kuri pastaraisiais metais atpigo ne mažiau kaip 17 proc.

Skundžiasi visi

Mažeikių rajone įsikūrusios mėsos perdirbimo ir prekybos skerdiena veiklą vykdanti bei skerdyklos paslaugas teikiančios UAB „Revijoma“ direktorė Regina Katkauskienė taip pat nerimauja dėl užsitęsusios sudėtingos situacijos.

„Bet kuriam verslui baisiausia yra elektros, dujų ir kuro pabrangimas. Tai išaugina bet kokio produkto kainas – nuo žaliavų pabrangimo iki chemijos priemonių, reikalingų užtikrinti sanitarines higienines sąlygas. Atskirai paėmus, atrodo, kad nedaug pabrango, tačiau viską sudėjus, susidaro tokie kaštai, kad verslui tik už galvos griebtis lieka“, – ŪP kalbėjo verslininkė.

Per metus bendrovės „Revijoma“ skerdykloje paskerdžiama apie 5 tūkst. gyvulių. Jaučio paskerdimo kaina, priklausomai nuo svorio, apie 100 Eur. Buvo 75–80 Eur. Kiaulių skerdimas taip pat labai pabrango ir dabar prilygsta buvusiai jaučių skerdimo kainai. Skerdimo kainą ypač išaugino stipriai pabrangusi elektros energija, kurios daug sunaudoja šaldytuvai, pjūklai, šutinimo katilai, savo dalį prideda ir pabrangusios dujos, naudojamos kiaulių svilinimui.

R. Katkauskienės nuomone, verslas tyli dantis sukandęs, tačiau daugelis balansuoja ant bankroto ribos ir tokiomis sąlygomis ilgai neištvers. „Kiaulei užauginti reikia 6–7 mėn., o kur augintojui dėti paršiukus, jei mėsos niekas neperka, juos maitinti tai reikia. Todėl visi mažina veiklos apimtis. Šiandien dar visko turime, bet po pusmečio galime nieko neturėti, tai ir yra blogiausia. Mūsų valdžia arba nieko nemato, arba tai yra tiesiog Lietuvos naikinimas. Versle esu nuo 1997 metų, todėl kai kuriais pastebėjimais ir dėsningumais galiu pasidalinti. Prie konservatorių valdymo verslui visada buvo blogai“, – sakė R. Katkauskienė.

Panevėžio rajono UAB „Alksnio dūmas“ veiklą vykdo nuo 1994 metų. Jos pagrindinė specializacija – šaltai rūkytų dešrų gamyba. Bendrovės asortimente daugiau kaip 60 pavadinimų kiaulienos, jautienos ir vištienos gaminių, gerai žinomų visos Lietuvos gyventojams.

„Alksnio dūmo“ direktorius Arūnas Skumbinas kategoriškai neigia kalbas, kad krizė kiaulininkystės sektoriuje – aukso laikas supirkėjams ir prekiautojams kiauliena. „Situacija prasta, nes nėra perkamosios galios, žmonės neturi pinigų ir neperka kiaulienos. Už motinines kiaules mokame maždaug po eurą už kilogramą gyvo svorio, o už bekonus – virš euro. Kokius aukso laikus išgyvename, jei dirbame tris dienas per savaitę“, – piktinosi A.Skumbinas..

Jam antrina ir Kazlų rūdos UAB „Vamėsa“ direktorius Erikas Kalinauskas. „Kurie turi skerdyklas, tai tiems verslams gal ir geras laikas. Mes neturime skerdyklos, todėl lietuviškų kiaulių neperkame. Kitos išeities be skerdyklos neturime. Skerdieną atsivežame iš įvairių Europos šalių, todėl šiandieninė situacija mūsų veiklos nelemia. Mano nuomone Lietuvoje trūksta skerdyklų“, – ŪP teigė E. Kalinauskas. UAB „Vamėsa“ veikla – didmeninė ir mažmeninė šviežios bei šaldytos mėsos, skerdienos ir jos dalių prekyba Lietuvoje bei užsienyje. Bendrovė turi daugiau kaip 300 didmenininkų klientų visoje Europoje.

Kiaulių nebeaugins

Praėjusių metų rugsėjo pradžioje gaisras sunaikino didelę dalį Jurbarko rajono UAB „Jurbarkų mėsa“ turto. Bendrovės, auginusios kiaules, prekiavusios mėsa bei įvairiais jos gaminiais ir pasiekusios beveik 2 mln. Eur apyvartą, veikla buvo paralyžiuota, iš pusšimčio darbuotojų liko vos keli. Mėsos gaminių rūkyklos patalpose įsiplieskusi ugnis pasiglemžė gamybines patalpas su brangia mėsos perdirbimo įranga, parduotuvę, valgyklą. Iš aplinkinių rajonų atskubėjusiems ugniagesiams dar pavyko išgelbėti skerdyklą ir degalų kolonėlę su 5 t dyzelino.

„Pastaruoju metu atstatome gamybines patalpas. Dalį stogo jau atstatėme, dabar dirbame viduje, paskui imsimės kitų pastatų – valgyklos, parduotuvės. Kol atstatysime viską, ką sunaikino ugnis, prireiks daug laiko. Darbus tikimės baigti vasaros pabaigoje“, – ŪP sakė UAB „Jurbarkų mėsa“ vadovas Vytautas Giedraitis.

Iš pelenų kylanti bendrovė veiklos nutraukti neketina, tačiau kiaulių auginti nesiruošia. „Kiaules auginome 20 metų, dabar pirksime iš kitų augintojų, nes taip pigiau. Dar prieš nelaimę taip buvau nusprendęs, gaisras įtakos tam neturėjo, bet kadangi kiaulės auginimo ciklas 10 mėn., iš karto negali uždaryti tvarto durų ir išeiti. Kasmet užaugindavome po kelis tūkstančius kiaulių, dabar nelikę 700. Parduosime jas ir ši veikla bus baigta. Liks mėsos perdirbimas ir prekyba – veikla, nuo kurios prieš 27 metus bendrovė ir pradėjo gyvavimą“, – kalbėjo V. Giedraitis.

Nors Lietuvoje užsiauginama tik pusė reikiamo kiaulienos kiekio, šiam verslui vystytis perspektyvos V. Giedraitis nemato. Jo nuomone, į minusą galima dirbti kelis mėnesius, bet kai nuo praeitos vasaros pradėjo kristi kaina, tai pabaigos ir nematyti. Esą buvo laikas, kai sekėsi neblogai, buvo galima užsidirbti, pašarai buvo pigesni, elektra ir kitos sąnaudos, o dabar situacija pasikeitė.

Žada padėti

LKAA savo pareiškime perspėja, jog be valstybės pagalbos artimiausiu metu 90 proc. kiaulių laikytojų gresia veiklos nutraukimas ir ilgalaikis kiaulininkystės sektoriaus gyvybingumo praradimas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) į ŪP klausimą, kokia parama, iš kokių fondų praėjusiais metais buvo skirta kiaulių augintojams ir kas ja galėjo pasinaudoti, atsakė jog nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos kiaulių laikytojams skirta 5,7 mln. Eur parama iš valstybės biudžeto. Šiemet ŽŪM, siekdama padėti veiklos sutrikdymus patiriantiems pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantiems kiaulių laikytojams, kreipėsi į Finansų ministeriją. Kol kas sprendimas dėl pagalbos skyrimo nėra priimtas.

ŽŪM išplatino pranešimą, jog Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis informavo, jog Europos Komisija (EK) sukvies aukšto lygio darbo grupę ir kartu su ES valstybių narių atstovais išanalizuos bendrą kiaulininkystės sektoriaus situaciją bei struktūrines problemas. EK numato kovo 2 d. pateikti komunikatą, kuriame bus numatytos konkrečios priemonės dėl išaugusių energijos ir trąšų kainų krizės suvaldymo.

Padėčiai Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje vis blogėjant, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas jau penktą kartą taryboje ragino EK taikyti ES finansinės paramos priemones, nes, kad sektorius išgyventų, nacionalinio biudžeto lėšų nepakanka – būtina ES finansinė parama.

ŪP korespondentė - Rita KRUŠINSKAITĖ

 Susijusios temos - skaitykite: pagalba kiaulininkystė; lietuviška kiauliena; Lietuvos kiaulininkystės sektorius;