Kiaulių augintojai optimizmu netrykšta

Nuoga statistika

Šių metų Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis Lietuvoje auginama 482 240 kiaulių 3735 bandose. Lygiai prieš metus kiaulių auginama buvo kiek mažiau (477 596), tačiau bandų buvo gerokai daugiau 4493. 2023 m. buvo 501 900 kiaulių 5613 bandose. 2022 m. – atitinkamai 551 775 kiaulės ir 7013 bandų. Taigi – fiksuojama akivaizdi kiaulių bandų mažėjimo tendencija.

ŽŪDC duomenimis, kiaulių supirkimo kainos (paskutinę savaitę iki vasario 2 d.) toliau mažėjo ir siekė vidutiniškai 180,39 EUR/100kg. Tai reiškia, jog per savaitę kainos nukrito kiek daugiau nei 1 proc., o metinis pokytis kur kas drastiškesnis – net 12,8 proc.

Tiesa, Ekonomikos ir kaimo tyrimo instituto studijoje rašoma, jog 2030 m. prognozuojamas kiaulių skaičiaus padidėjimas 12 proc. (lyginant su 2022 m.), tačiau aukščiau paminėti skaičiai pagrindo tokiam optimizmui nesuteikia.

Lietuvos kiaulių augintojai kasmet eksportuoja apie 200 tūkst. kiaulių, daugiausia – į Lenkiją ir Latviją. Eksportuojamų ir importuojamų paršelių skaičius dėl poreikio užpildyti arba atlaisvinti tvartus svyruoja nuo 20 tūkst. iki 120 tūkst. per metus, tad čia tikslią statistiką pateikti sudėtinga.

Investicijų poreikis

Tyrėjai sako, kad kiaulininkystės ūkiuose vyraujančios kiaulių laikymo technologijos atitinka dabartines sąlygas, tačiau prognozuoja, jog pagal numatomus aukštesnius gyvūnų gerovės reikalavimus Lietuvos kiaulių augintojai susidurs su dideliais ekonominiais iššūkiais. Mokslininkai paskaičiavo, kad dėl gyvulių išlaisvinimo iš gardų iniciatyvos pagal Europos Komisijos projektuojamus naujus reikalavimus vien tik į paršiavimosi gardus teks investuoti maždaug 65,4 mln. eurų.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija informuoja, kad Lietuvoje apsiparšiavimo gardų yra apie 9 tūkst., taigi investicijos ūkiuose nusimato didžiulės, tačiau visi supranta, kad ES reikalavimus teks įgyvendinti.

EK siūlo, kad apsiparšiavimo gardų pakeitimus reikės įgyvendinti per 10 metų, o Copa-Cogeca derasi dėl 30 metų pereinamojo laikotarpio.

Tendencijos

Tyrėjai pastebi, jog gamyba paskutinį dešimtmetį Lietuvoje yra kone dvigubai mažesnė nei vartojimas, todėl daugiau nei pusė kiaulienos ir jos produktų importuojama. Pasak jų, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien tik per 2004-2022 m. laikotarpį auginamų kiaulių skaičius sumažėjo beveik perpus. „Tokia situacija Lietuvoje susiklostė dėl to, kad kiaulių augintojai susiduria su struktūriniais, gamybiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais iššūkiais“, - rašoma studijoje.

„Išsamiai ištyrinėjus ekonominius rodiklius, matyti, kad Lietuva užima vidutinę vietą tarp analizuotų kaimyninių (Latvijos, Estijos ir Lenkijos) bei vyraujančių kiaulininkystės srityje šalių (Danijos, Vokietijos, Nyderlandų). Įvertinus tyrimo rezultatus matyti, kad tik stambus ūkis, esant dabartinėms sąlygoms, gali išsilaikyti ir plėtoti gamybą, užtikrinant nuolat griežtėjančius biosaugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus“, - rašoma studijoje.

Kas pas kaimynus?

Tuo tarpu tygodnik-rolniczy.pl konstatuoja, jog kiaulių populiacija Lenkijoje drastiškai nyksta. 2024 metų gruodžio pradžioje bendrą kiaulių bandą sudarė 9 mln. 78 tūkst. gyvūnų, per metus jų sumažėjo 691,4 tūkst. (7,1 proc.). Sumažėjo ir bandų skaičius (0,6 proc.), dabar jų liko 53,7 tūkst. Šie duomenys rodo, kad per dieną prarandama beveik 2000 kiaulių.

Prisimenami ir „auksiniai“ laikai - prieš 25 metus šalyje buvo net 17 mln. kiaulių...

Lenkai apgailestauja, jog gerokai sumažėjo veislinių paršavedžių banda. Lyginant su 2023 metų gruodžio mėnesiu, jų skaičius sumenko 63,6 tūkst. vnt. (9,6 proc.) – iki 599,7 tūkst.

Logiška būtų manyti, kad mažėjant kiaulių skaičiui jų supirkimo kaina turėtų augti, tačiau taip toli gražu nėra. Nepaisant mažėjančios kiaulių populiacijos ir pasiūlos vidaus rinkoje trūkumo, penimų kiaulių kainos Lenkijoje ir toliau krenta. Šiuo metu kiaulės superkamos už 4,20 zlotų/kg (1 euras/kg). Tai kaina, kuri net nepadengia gamybos sąnaudų.

Lenkams nerimą kelia ir importas, kuris pernai labai išaugo. 2024 m. sausio–lapkričio mėn. gyvų kiaulių importas siekė 7,7 mln. vienetų ir buvo 11,2 proc. didesnis nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Lenkijos Centrinė statistikos tarnyba taip pat priminė, kad Lenkijoje vis dar išlieka didelė afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso rizika. 2024 metais kiaulių ūkiuose nustatyti 44 šios ligos protrūkiai, o prieš metus – 30. Pernai  AKM užsikrėtė 27 399, o 2023 metais – 8 505 kiaules.

Parengė Ričardas Čekutis