Kiek vilkų trofėjų naujame sezone – tiek mažiau žalos ūkininkams

„ŪKININKO PATARĖJO“ AKCIJA „VILKININKYSTĖ AR AVININKYSTĖ?“

Lietuvos mokslininkai, apibendrinę tyrimo rezultatus, paskelbė, kad šalies miškuose gyvena bent 87 vilkų šeimos, o tai yra 25-iomis daugiau nei pernai. Artėjant spalio 15-ajai, kai prasidės pilkių medžioklė, kalbama, kad šiųmetis sumedžiojamų plėšrūnų limitas bus 282 žvėrys (pernai buvo 192) ir tai neramina ūkininkus. Tokį limitą peikia ir medžioklės ūkio žinovai. 

Ką darysime su perteklinėmis vilkų šeimomis?

Lietuvos medžiotojų sąjungos (LMS) „Gamta“ atstovai išstudijavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus ir pastebėjo, kad, remiantis Vilko apsaugos plano (VAP) rekomendacijomis (sumedžioti natūralų populiacijos prieauglį – 3,25 vilko nuo šeimos), aplinkos ministrui ateinančiam sezonui bus pateiktas pasirašyti 282 sumedžiojamų vilkų limitas, kuris nežinia kodėl sumažintas, o ne padidintas.

LMS nariai viešojoje erdvėje retoriškai klausė: „Kažin kaip ministrui seksis atlaikyti „Baltijos vilko“ bei kitų, teigiančių, kad „viskas, kas gyva, jau seniai iššaudyta“, atakas?“ Jie taip pat kėlė klausimą, kodėl, planuojant sumedžiojimo limitą, nesilaikoma VAP nustatyto maksimalaus 62 (apie 500 individų) vilkų šeimų (o net ne vidutinio – 46, ar minimalaus – 32!) skaičiaus? Juk sumedžiojus numatytą limitą (tik menamą prieauglio skaičių) vilkų šeimų skaičius beveik nesumažės, liks 87 ribose, o gal net ir padidės. „Todėl manome, kad prieš skiriant limitą, remiantis mokslininkų rekomendacijomis turėtų būti rimtai pagalvota ir įvertinta esamų 25 perteklinių vilkų šeimų sumažinimo galimybė ar net būtinybė.“

Vilkų apsaugos planas nebeveikia

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis pastebėjo, kad artėjant medžioklės sezonui visada prasideda diskusijos ir ginčai, kiek vilkų reikėtų sumedžioti. Savo socialinio tinklo paskyroje jis rašė: „Nevyriausybinės organizacijos („Baltijos vilkas“ ir kt.), mokslininkai, medžiotojai, ūkininkai, ministerijos specialistai dar 2014 m. sukūrė VAP (jį papildė 2018 m.), ir būtent pagal jį yra valdoma vilkų populiacija. Plano esmė – vilkų populiacija palaikoma 32–62 šeimų ribose, o jei šeimų suskaičiuojama daugiau nei 62, tada limitas nustatomas prognozuojamam metiniam prieaugiui, t. y. šeimų skaičius dauginamas iš 3,25 koeficiento.“

Pasak M. Čepulio, 2015 m. Lietuvoje buvo sumedžioti 38 vilkai, 2016–2018 m. – po 62, 2019 m. – 102, 2020 m. – 122, 2021 m. – 175, šiemet –192. Pernai pagal VAP turėjo būti skirtas 215 individų limitas, bet šeimų buvo suskaičiuota „ant ribos“ (63), tad pasirinktas saugesnis variantas – 192.

„Pernai buvo paminėta, kad jei populiacija augs, toliau bus vadovaujamasi anksčiau minėtu planu“, – savo paskyroje rašė ministro patarėjas. Anot jo, šiemet populiacija paaugo net 40 proc. „Viena vertus, tai džiugu. Kita vertus, reikės sumedžioti gerokai daugiau vilkų: mokslininkai rekomenduoja 282 vilkų limitą, tokį ir teiksime ministrui pasirašyti“, – teigė M. Čepulis.

Anot jo, vilkų populiacija yra stabiliai auganti ir saugi: „Visi, kas rėkė ir vis dar rėkia, kad vilkai bus išnaikinti, švelniai tariant, klydo. Vilkų daugėja, šalyje nebėra rajonų, kur jų nebūtų.“ M. Čepulis pripažino, kad VAP jau paseno. „Dabar turime daug daugiau duomenų ir žinių apie vilkus nei plano kūrimo pradžioje, tad, manau, galime jį pakeisti atsižvelgdami į esamą situaciją“, – liberalias nuotaikas viešojoje erdvėje skleidė ministro patarėjas, džiaugdamasis mintimi, kad Lietuvoje gali gyventi daugiau vilkų šeimų, o jų daroma žala ūkiams jau keletą metų išlieka panašiose ribose.

 Vilkų sumedžiojimo limitas turėtų būti 478–728 ribose

Aktyviausias „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ „Facebook“ grupės narys Žydrūnas Juozapavičius, reaguodamas į AM patarėjo išsakytas mintis, „Ūkininko patarėjo“ redakcijai pateikė savo skaičiavimus: „Šiandien Lietuvoje turime 87 vilkų šeimas, perskaičiavus į vilkų skaičių gauname 978 plėšrūnus (87 × 8 = 696 vilkai, įskaitant vienišius iki 2022 metų vados, plius 87 × 3,25 = 282 – prognozuojamas vados dydis).“

Anot vilkais besidominčio internauto, jei VAP pagrindinis ir ilgalaikis vilkų populiacijos valdymo bei apsaugos tikslas yra išlaikyti vilkų populiaciją 250–500 individų ribose, kaip minima 40 punkte, tai vilkų medžioklės limitą reikėtų skaičiuoti taip: minimalus yra 978 – 500 = 478, o maksimalus – 978 – 250 = 728 vilkai.

Ž. Juozapavičius teigė, kad pilkauodegių medžioklę, kuomet jų šeimų skaičius viršija 62 šeimas, nustato VAP 36.4. punktas: „Jeigu vilkų yra daugiau nei 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, atlikus konsultacijas su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis sprendžiant, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo.“

„Šiandien minimalus vilkų medžioklės limitas yra lygus prognozuojamam prieaugiui, t. y. 87 × 3,25 = 282 vilkai, todėl teorinis teiginys, „kad būtų užtikrintas populiacijos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose“, yra praktiškai neįgyvendinamas, nes neįmanoma vilkų išimti šeimomis“, – tikino Ž. Juozapavičius, pridurdamas, kad medžiojami individai, o ne šeimos.

Pašnekovas klausė: jei vilkų populiacija viršija 62 šeimas ir siūloma medžioti tik prieaugį, apie kokį populiacijos valdymą siekiant išlaikyti 32–62 šeimas ar 250–500 individų gali būti kalbama? Anot Ž. Juozapavičiaus, VAP nebeveikia arba jo tiesiog nepaisoma. „Manau, kuriant naują VAP, pirmiausia turi būti įsiklausoma į mokslininkų rekomendacijas, paskui atsižvelgiama į ūkininkų, medžiotojų bei kitų interesų grupių pastabas“, – reziumavo intensyviai viešojoje erdvėje vilkų tema besireiškiantis biofizikas.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus vadovas Bronislovas Domža pritarė minčiai, kad vilkų Lietuvoje yra per daug. „Prieš 10 metų vilkai nekėlė jokių problemų, nes jų buvo gerokai mažiau, o dabar tik ir girdime apie ūkininkams padarytus nuostolius, kaimuose arti namų plėšrūnų įvykdytus išpuolius“, – redakcijai sakė patyręs medžiotojas.

Paklaustas apie galimus vilkų medžioklės taisyklių pakeitimus, B. Domža teigė, kad jis pritartų medžioklės ankstinimui. „Pritarčiau latvių pavyzdžiui ir vilkų medžioklės sezoną norėčiau pradėti anksčiau – gal rugpjūtį, kai vilkiukai jau būna paaugę ir tuo metu daro itin daug žalos mūsų ūkininkams“, – kalbėjo biomedicinos mokslų daktaras. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad būtų pats laikas leisti medžioti lūšis. „Šių plėšrių kačių miškuose dabar apstu ir jos miško gyventojams taip pat daro nemenką žalą“, – sakė B. Domža, primindamas, kad jei paėdęs vilkas po dienos kitos sugrįžta baigti ėsti savo grobio, tai lūšis visada mėgaujasi tik šviežiena.

Per savo netrumpą medžiotojo karjerą B. Domža yra sumedžiojęs tris vilkus. „Medžioju ne dėl gardesnio kepsnio, man svarbiau gyvūnų populiacijos reguliavimas ir, žinoma, medžioklės trofėjai“, – žadėdamas parodyti sumedžiotų vilkų kaukoles, ŪP teigė medžioklės žinovas ir patikino, kad, esant būtinybei, jis aukotų savo laiką ir lėšas probleminių vilkų medžioklei.

Drastiškų pokyčių miškuose nenorintis medžiotojas sutiktų, kad jo medžioklės plotuose gyventų pilkių šeimyna, bet ne daugiau. „Reikia pripažinti, vilkai gerai atlieka miškų sanitarų vaidmenį, bet kai jų prisiveisia per daug, nukenčia stirnos, elniai, briedžiai“, – apie pusiau-svyrą miške kalbėjo B. Domža.

Už sumedžiotą vilką – avinas ir šimtinė premijos

Apie ateinančių metų vilkų sumedžiojimo limitą paprašėme pasisakyti „Žvėrinčiaus“, esančio Telšių r., įkūrėją, miškininką, medžiotoją, Lietuvos šamaną Petrą Dabrišių. „Manau, visuose šiuose vilkų skaičiavimuose labai trūksta tikslumo“, – ŪP sakė P. Dabrišius, tačiau į kurią, didesnę ar mažesnę, pusę turėtų labiau linkti skaičiai, pašnekovas nepasakė. Anot jo, ten, kur vilkai daro nuostolius ūkiniams gyvūnams, jų yra per daug, o kur ramybė – ten pilkių skaičius optimalus.

Pašnekovas laikėsi nuomonės, kad vilkų populiacija turėtų būti kontroliuojama atsižvelgiant į šalies regionus. „Tai, ką šneka įvairūs specialistai, yra netiesa, jie tvirtina, kad avį Vilkaviškyje papjovęs vilkas kitą naktį tai padarys Žemaitijoje, o aš su tuo visiškai nesutinku“, – neabejojo „Žvėrinčiaus“ šeimininkas. Anot jo, vilkų šeimos turi savo teritorijas ir jose gyvena metai iš metų. „Nebent užeitų koks badas, gal tada kas nors keistųsi, o šiaip vilkų šeimos turi savo medžiojimo taisyk­les: vieni minta tik laukiniais gyvūnais, o kiti žvalgosi tik į tvartus ir ganyklas“, – kalbėjo daug matęs medžiotojas.

Pasak P. Dabrišiaus, tuos vilkus, kurie grobio ieško ne miškuose, reikia intensyviai medžioti, nes instinktų vedami jie nenustos taip elgtis, tačiau, anot jo, nereikėtų pamiršti, kad tai yra didžiulis darbas. „Kai gyvenau Kirgizijoje, dažnai vilkus tekdavo medžioti šaltuose Pamyro kalnuose, tad tikrai žinau, kad tai nelengva“, – pasakojo daug patirties turintis medžiotojas. Šamanu vadinamas vyras tikino, kad vieno vilko medžioklei buvo skiriama 20 darbo dienų, o už sėkmingą jos pabaigą medžiotojas gaudavo dovanų aviną ir 100 rublių premiją.

„Dabar mažai ką domina vilkų medžioklė, nes iš jos menka nauda, o laiko ir lėšų sąnaudos didelės“, – kalbėjo P. Dabrišius, užsimindamas, kad tiems medžiotojams, kurie turi sumedžioto vilko trofėjų, kiti šiek tiek pavydi, tiesa, baltu pavydu.

Žydrūno JUOZAPAVIČIAUS, Bronislovo DOMŽOS ir Petro DABRIŠIAUS nuotraukos

2022.09.28

Dainius ŠEPETYS

ŪP korespondentas

Susijusios temos - skaitykite: „Ūkininko patarėjo“ akcija „Vilkininkystė ar avininkystė?“, vilkų šeimos, vilkų medžioklė, vilkų limitas