Kiekvienam WC – po nuotekų skaitiklį?

Aplinkos ministerija (AM) pasišovė kurti specialią sistemą, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių žmonių nuotekų šalinimą. Prognozuojama, kad 1 mln. Eur kainuosianti sistema pradės veikti kitų metų viduryje.

Nauja nuotekų tvarkymo informacinė sistema apims visus individualių namų duomenis ir juos apskaitys. Rinkos ekspertai šį AM žingsnį vertina kaip savalaikį, bet įžvelgia ir dar didesnių iššūkių. Štai „Skuodo vandenų“ direktorius Hubertas Valbasas sako, kad tai turėtų leisti suregistruoti nelegalių WC „šulinių“ turėtojus.

„Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas teigia, kad nevalyvus gyventojus galima identifikuoti ir be specialiosios sistemos. Bėda ta, kad stokojama realių būdų, kaip paveikti gyventojus jungtis prie tinklų ar tvarkyti nuotekas individualiai – kaip to reikalauja įstatymai. Įdiegus šią sistemą gal atsiras ir naujų galimybių.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad tai teisingas žingsnis norint sumažinti gruntinių vandenų teršimą ir priversti nesąžiningus, nesitvarkančius gyventojus jungtis prie nutiestų nuotekų tinklų. „Tai tik pirmas žingsnis, kuriuo bus išsiaiškintos gruntinių vandenų taršos apimtys, – dėstė LVTA vadovas. – Antras žingsnis – teršėjų kontrolė bei administracinės baudos ar įspėjimai, kurių taikymas nevalyvus gyventojus paskatintų susivokti, jog seniai atėjo laikas gyventi švariau. Itin svarbu sukurti ir efektyvų kontrolės mechanizmą išaiškinant teršėjus bei skiriant jiems  administracinio poveikio baudas ar įspėjimus. Seime turėtų būti svarstoma nauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija. Be kitų svarbių pakeitimų, siūloma griežtinti ir aplinkosaugos kontrolę. Manau, kad šį svarbų darbą turėtų atlikti valstybinės aplinkosaugos institucijos, o ne savivaldybių tarnautojai.“

Spaudoje buvo rašyta, kad nauja šalies nuotekų informacinė sistema bus sujungta su Europos Sąjungos informacinėmis bazėmis ir teiks duomenis Europos Komisijai, kuri anksčiau pradėjo tyrimą prieš Lietuvą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos.

Pažeidimo procedūra pradėta 2017-aisiais, tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų, pavyzdžiui, neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

Anksčiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad iki 2023 metų neįgyvendinus ES direktyvos dėl nuotekų tvarkymo Lietuvai gresia bauda, tačiau tikimasi, kad valstybė iki to laiko susitvarkys.

Redakcijos nuotrauka