Kiemo puošmena lauravyšnė: gal padovanos ir vaisių?

Nereikli ir žydinti

Lauravyšnė priskiriama erškėtinių augalų genčiai. Tai visžalis krūmas ar medis. Natūraliai lauravyšnės paplitusios Azijoje, Europoje, Gvinėjoje, Šiaurės ir pietų Amerikoje. Kaulavaisiai sultingi, tamsiai raudoni arba beveik juodi. Kai kurių lauravyšnių gerai prinokę vaisiai valgomi, o neprinokę truputį nuodingi.

I.Rimaitė tamsių vyšnios formos vaisių, kokių jai teko matyti Vokietijoje, dar nespėjo sulaukti, bet pastarąjį rugpjūtį jau džiaugėsi baltu žydėjimu kekėmis.

Užuovėjoje nenušąla

Lauravyšnė (Prunus laurocerasus) ‘Novita’ neįtikėtinai atspari šalčiams: gali atlaikyti –24 °C ar net iki –27 °C. Tik Rytų Lietuvos regionuose reikėtų ją auginti užuovėjoje, geriausia vakarinėje pusėje ir apsaugoti nuo sausų vėjų.

„Pirmus metus augalą dengiau, mulčiavau kankorėžiais, bijojau, kad nenušaltų, nors auga užuovėjoje, – iš pradžių kiek nepasitikėdama pradėjo auginti lauravyšnę I. Rimaitė, bet sekėsi kuo geriausiai. – Trečiais metais ji smarkiai ūgtelėjo, dabar siekia apie du metrus aukščio ir metrą pločio. Šiemet pražydo, gal kitą sezoną spės sunokinti juodų vaisių.“

Kauno rajono Šlienavos gyvenvietėje gyvenančiai pašnekovei teko matyti Vokietijoje dideliais (iki 3 m aukščio) krūmais augančias lauravyšnes, jos ten ir formuojamos ar naudojamos gyvatvorėms.

Nuskintas lauravyšnės šakeles kaip sausas puokštes Inesa išlaiko žalias iki pat pavasario. Jų lapai savo forma ir storiu iš tiesų primena traškius lauro lapus.

„Manau, kad Lietuvoje šis augalas populiarės, nes žiemos vis šiltėja, o lauravyšnės krūmas nėra reiklus, – pastebi I. Rimaitė. – Tiesa, pavasarį jas patartina saugoti nuo pietryčių saulės.“

Inesos RIMAITĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.