Kinijos rinka plati, bet ar pasiekiama?

Lietuvos pienininkai dar praėjusiais metais netvėrė džiaugsmu: pieno produktus eksportuoti į Kiniją leidimus gavo šešiolika šalies pieno perdirbimo įmonių: „Rokiškio sūris“, „Vilkyškių pieninė“, „Kelmės pieninė“, „Marijampolės pieno konservai“, „Pieno žvaigždės“, „Lukšių pieninė“, „Žemaitijos pienas“ ir kt. Kinija jau nuo 2015 m. didino į šalį įvežamų pieno produktų kiekius, o patį pieną vadino „skystu baltuoju auksu“. Nors Lietuvos verslininkai drauge su politikais vienu balsu teigia apie prioritetinę Kinijos rinką, ši šalis mūsų eksportuotojų sąraše užima tik 34 vietą. Viena po kitos į Lietuvą važiavusios kinų delegacijos spaudė ranką ministerijos, pieno perdirbimo įmonių vadovams, tačiau ar nuo to plačiau atsivėrė Kinijos rinka, ar lietuviai į ją patekti gali tik aplinkiniais keliais?

Pirmoji siunta liko vienintelė „Azijos šalių rinka mums yra labai svarbi“, – kalba „Rokiškio sūrio“ ir „Vilkyškių pieninės“ bendrovių vadovai Dalius Trumpa ir Gintaras Bertašius. Pastarieji metai beveik visoms Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms tapo egzaminu, kaip įsiterpti į produktų pasiūla perpildytą pasaulio pieno rinką. Ypač vilioja daugiau nei milijardą vartotojų turinti Kinijos rinka. Pieno produktų eksporto į Kiniją „pionieriais“ tapo „Vilkyškių pieninės“ sūrių gamintojai. Kaip teigė įmonės vadovas G. Bertašius, šių metų sausį iš Klaipėdos uosto į Kiniją išplaukė jūrinis konteineris su 20 t šaldyto „Mozzarella“ sūrio. Užsakovas – maisto gamybos įmonė, lietuvišką sūrį naudojanti gaminant picas, sumuštinius ir kitus užkandžius. Pasak G. Bertašiaus, „Vilkyškių pieninė“ jau gerą dešimtmetį tiekia savo produktus užsakovams Pietų Korėjoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje. Pastaruoju metu prasiplės eksportuojamų produktų asortimentas – atidarius naują modernią džiovyklą bus pradėti tiekti sausi pieno baltymai, pagaminti iš perdirbtų išrūgų. „Nenuleidžiame rankų, dirbame su įvairiomis kompanijomis Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, – pasakoja G. Bertašius, – tačiau tenykštis pieno produktų poreikis neatitinka mums palankių rinkos kainų“. Pasak „Vilkyškių pieninės“ vadovo, lietuviškų pieno produktų eksportą į Kiniją stabdo nepalankus euro ir dolerio santykis, tačiau atviros ir sėkmingos kitos rinkos, pavyzdžiui, Izraelis. G. Bertašiaus teigimu, apie 80 proc. „Vilkyškių pieninės“ produkcijos eksportuojama į 44 šalis, vidaus rinkoje realizuojama 20 proc.

Apskaičiuota strateginė partnerystė Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonė „Rokiškio sūris“ kelis šimtus tonų laktozės į Kiniją išsiuntė šių metų kovą. „Tai nėra mūsų įmonei pati svarbiausia eksporto rinka, – pastebi „Rokiškio sūrio“ vadovas D. Trumpa, – pagrindinė mūsų eksporto kryptis – Italija, o pagal produktų kiekius du trečdaliai jų iškeliauja svetur, vietos rinkai telieka trečdalis.“ Kai baigiantis vasarai rokiškėnai po penkerių metų partnerystės su Naujosios Zelandijos kompanija „Fonterra“ garsiai prabilo apie dalies savo bendrovės akcijų pardavimą, nė vienas rinkos apžvalgininkas nenumanė tolimesnių verslo gigantų (vieno – nacionaliniu, kito – tarptautiniu mastu) žingsnių. O tai buvo galimybė nutiesti kelią lietuviškų pieno produktų eksportui į Kiniją. Lapkričio pradžioje Nyderlanduose po susitikimo Amsterdame „Fonterra“ ir „Rokiškio sūrio“ vadovais pasirašė sutartį dėl strateginės partnerystės. „Pasaulyje technologijų pažanga lyderiaujanti „Fonterra“ sustiprins „Rokiškio sūrio“ ambicijas didinti pieno produktų eksporto srautus, – sakė D. Trumpa. Iš tikrųjų, nuo 2013 m. pagal bendrą dviejų šių įmonių projektą Rokiškyje gaminamas pieno išrūgų baltymų koncentratas, kuris paklausus pasaulio rinkose. „Rokiškio sūrio“ įmonių grupė yra viena didžiausių sūrio gamintojų Vidurio ir Rytų Europoje (per metus pagamina daugiau nei 30 tūkst. t sūrio), savo produkciją eksportuoja į 37 pasaulio šalis. Per pirmąjį pusmetį „Rokiškio sūrio“ konsoliduotos pardavimo pajamos buvo 122,699 mln. Eur, ji uždirbo 844 tūkst. Eur konsoliduoto grynojo pelno. Remiantis oficialiu „Rokiškio sūrio“ pranešimu, bendrovėje gaminamų produktų paklausa auga Europos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos rinkose. „Kiek pagaminame, tiek parduodame, – teigė D. Trumpa, – o kainos vidaus ir užsienio rinkose nuolatos svyruoja, vienos labiau, kitos mažiau.“

Padeda verslo partneriai Per 2017 m. spalio mėn. bendrovės „Vilkyškių pieninė“ konsoliduoti pardavimai buvo 9,95 mln. Eur, arba keliais procentais didesni už pardavimus praėjusių metų spalį. Per dešimt šių metų mėnesių „Vilkyškių pieninė“ vidaus ir užsienio rinkose pardavė produkcijos už 97 mln. Eur, arba 31 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pirmąjį pusmetį bendrovė gavo 3,818 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno. Per tą patį 2016 m. laikotarpį „Vilkyškių pieninė“ patyrė 536 tūkst. Eur nuostolio. UAB „Marijampolės pieno konservai“ eksportą į Azijos šalis pradėjo 2014 m., į Honkongą buvo išsiųsta keletas konteinerių su bendrovės produkcija. Pasak įmonės atstovų, „Marijampolės pieno konservai“ į Europos, Azijos, Afrikos šalis eksportuoja daugiau nei 90 proc. savo produkcijos. Praėjusių metų pabaigoje į Kiniją buvo išvežta apie 100 t sutirštinto pieno. Toje šalyje laukiami ilgo galiojimo lietuviški industriniai pieno produktai. Marijampoliečiai daug tikisi iš toje šalyje surastų verslo partnerių. Būtent pastarųjų informacija (savotiška protekcija) atveria vartus lietuviškai pieno produkcijai į tokią gausią kinų vartotojų rinką. „Marijampolės pieno konservų“ produkcija ženklinama eksporto rinkose pripažintu prekės ženklu „Markomilk“. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos maisto pramonės eksportas siekė 437,4 mln. Eur. Pieno produktų eksporto vertė, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 40,7 proc. ir siekė 100,9 mln. Eur. Tokį augimą lėmė į Vokietiją ir Lenkiją 63,8 proc. išaugęs pieno ir grietinėlės eksportas, 28,8 proc. išaugęs sūrių eksportas į Italiją ir Pietų Korėją. Atvirą nišą Lietuvos pieno produkcijos eksportui į Kiniją lėmė pieno gamybos sumažėjimas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Apžvalgininkai pastebi, jog pieno paklausa auga Azijos šalyse, ypač Kinijoje.

Verslo parama valstybei Lietuviškų pieno produktų eksportuotojai nurodo tikslines rinkas, į kurių vartotojus verta ir prasminga orientuotis. Tai Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Švedija, JAV, Kanada, Japonija, Izraelis, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Ukraina, Turkija ir Pietų Afrikos Respublika. Statistikos departamento duomenimis, per aštuonis 2017 m. mėnesius Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės eksportavo pieno ir jo produktų už 364 mln. Eur. Daugiausia pieno produktų išvežta į Lenkiją (parduota už 87,2 mln. Eur), Italiją (76,1 mln. Eur), Vokietiją (39,1 mln. Eur), taip pat Latviją, Nyderlandus, JAV, Pietų Korėją (11,6 mln. Eur), Armėniją ir Kazachstaną. Per aštuonis šių metų mėnesius į Kiniją eksportuota lietuviškų pieno produktų už 768 tūkst. Eur. Nors Lietuvos verslininkai drauge su politikais vienu balsu teigia apie prioritetinę Kinijos rinką, ši šalis mūsų eksportuotojų sąraše užima tik 34 vietą. Didžiąją šalį mūsų pieno perdirbėjams teks užkariauti einant žingsnis po žingsnio. Jau šiandien aiškėja, kodėl į vieną Lietuvos pieno perdirbimo bendrovę pasikviesta Naujosios Zelandijos kompanija. Būtent šios tolimos šalies pienininkai užima 29 proc. pasaulio pieno produktų eksporto rinkų. „Vertinant tolimąją perspektyvą, šalyje būtina didinti pieno gamybą, stiprinti pieno ūkius, kurie šaliai sukuria didelę pridedamąją vertę, – kalba „Rokiškio sūrio“ vadovas D. Trumpa, – Žemės ūkio ministerijoje svarstydami Lietuvos pieno ūkio strategiją su ūkininkais ir politikais sutarėme, jog būtina tikėti pieno pramonės nauda, investicijų į pienininkystę grąža.“ Pasak D. Trumpos, sovietmečiu Lietuvoje pieno gamyba per metus siekė 3,5 mln. t, per Nepriklausomybės dešimtmečius šalyje nesumažėjo žemės plotų, o praėjęs žemdirbystės sezonas atvėrė galimybes investuoti į mažesnės verslo rizikos sritį – pieno gamybą.

Justinas ADOMAITIS ŪP korespondentas