Kokie motyvai pastūmėjo sode įsirengti pakeltas lysves? Kodėl tam ryžtis patartumėte ir kitiems?
Pirmiausia – todėl, kad lengviau sukasti žemę. Pakeltose lysvėse esantys skyriai (ar kvadratai, kaip aš vadinu) leidžia sugrupuoti daržoves ir į kiekvieną jų sodinti vienos rūšies sodinukus. Pavasarį būna lengviau perkasti žemę ir paruošti sodinimui. Su pakeliamomis lysvėmis man daržas tvarkingesnis. Kiek pastebiu, jose daržovės netgi geriau auga nei anksčiau mūsų tradicinėse lysvėse.
Aš ir kitiems daržininkams, ypač pradedantiesiems, patarčiau įsirengti tokių lysvių: ne tik todėl, kad daržas atrodo tvarkingas, bet ir dėl to, kad nedulka žemė, tarpvagiuose užsodinta žolė – ir gali basomis nubėgti į daržą pasiskinti gėrybių.
Kaip kilo mintis įsirengti tokias daržo lysves?
Pradėję sodininkauti suformavome paprastas lysves. Kiekvieną pavasarį reikėdavo perkasti vos ne visą daržą, todėl vyras, panaršęs internetinėje erdvėje, sugalvojo, kad ir mums reikia įrengti pakeliamų lysvių.
Pirmas bandymas buvo toks: pirkome medines lentas, jas impregnavome, sukalėme, bet ilgainiui medis sutrūnijo, išsikraipė, todėl prieš porą metų pakeitėme metalinėmis. Keisdami į naujas, nusprendėme vieną lysvę panaikinti ir praplatinti tarpvagius, juos apželdinti žole. Tai buvo pats geriausias sprendimas – atkrenta nuolatinis ir ne pats maloniausiais ravėjimo darbas. Ir, kaip minėjau, jokių dulkių, tik smagumas išbėgti basomis, pavyzdžiui, pasiskinti braškių ankstyvą vasaros rytą.
Kaip Jus įsuko į daržininkavimo ir sodininkavimo ritmą įsigytas žemės lopinėlis?
Nesu didelė daržininkė–sodininkauti pradėjau prieš 8 metus. Nors nuo vaikystės turėjome kaimą, ten leidome vasaras, mama prižiūrėjo šiltnamį, anksčiau manęs tai nedomino, nepatiko nei daržai, nei sodinimai. Įsigijus savo sodą ir pradėjus po truputį kurtis, ėmiau viskuo domėtis, pajutau, kaip atvažiavusi į sodą po darbo ir pasikapsčiusi po daržą (netgi paravėjusi piktžoles), atsigaunu, atsiranda energijos ir pagerėja nuotaika. Džiaugiuosi, kad įsigijome sodą.
Kolkas iš retesnių daržovių neauginame nieko, sodiname ir sėjame minimaliai, savo malonumui –visko po truputį, bet įvairiai: vienas kvadratas morkų, kitas – burokėlių, ir kaipgi be žirnių, česnakų, svogūnų, braškių, salotų, ridikėlių... Turime juodųjų ir raudonųjų serbentų po krūmą, kelias vyšnias, dvi trešnes, keturias obelis (nuo alyvinės iki vėlyvos rudeninės), kriaušę, dvi slyvas.
Kodėl gėlynui parinkote ne geometrinę, o laisvai vingiuotą formą?
Naujasis gėlynas sodintas pernai, tad šie metai yra pirmas jo sezonas. Formuodama gėlyną konsultavausi su sodo kaimyne Milda, apželdinimo specialiste. Ankstesnį gėlyną pakoreguoti ir iškeldinti bijūnus, levandas, vilkdalgius, viendienes teko todėl, kad toje vietoje palei tvorą susodinome tujas.
Naujam gėlynui norėjau suteikti daugiau violetinės, mėlynos ir geltonos spalvos, tad dar pasodinau šalavijų, šluotelinių hortenzijų, miskantų… Formą taip pat padėjo sukurti kaimynė.
Dabar gėlynu galime grožėtis pro sodo namelio langą. Dabartinis gėlynas ir jam parinkta vieta estetiškai atskiria sodo darbo ir poilsio zonas.
Rasos Jurevičienės nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.