Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2026 m. sausio 1 d. planuoja ženkliai sumažinti filialui skirtų patalpų plotą pastate Gargždų g. 29, Vėžaičiuose, o vietoje iki šiol naudoto paradinio įėjimo mokslo įstaigai siūloma naudotis avarinio išėjimo durimis.
„Kaip galima instituciją, kuri devynis dešimtmečius kūrė žemdirbystės mokslo pagrindus, išstumti į užpakalines duris? Tai ne tik nepraktiška – tai žeidžia mokslo prestižą ir regiono orumą,“ – teigia Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos vadovė Raimonda Zaborė.
.jpg)
Vėžaičių filialas – vienintelė Vakarų Lietuvoje žemdirbystės mokslo institucija, kurios istorija prasidėjo dar 1935 m. nuo Samališkės bandymų stoties. Šiandien čia dirba 18 mokslininkų, techninių ir laboratorinių specialistų, atliekami dirvožemio tyrimai, kuriami biologiniai preparatai (rizogenas) ir tvarios žemdirbystės technologijos. 2015 m. filialo patalpos buvo modernizuotos už daugiau nei 100 tūkst. eurų valstybės investicijas, todėl jų mažinimas reikštų valstybės lėšų panaudojimo tikslingumo pažeidimą.


Nuo seno Vėžaičių filialas glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomene, tačiau savivaldybės planai pakeisti patalpų naudojimo tvarką faktiškai apsunkintų tiek mokslo, tiek bendruomeninę veiklą.
„Šie žmonės kūrė mūsų krašto žemės ūkio mokslą, o dabar juos stumiame į šalį, tarsi mokslo veikla būtų trukdis, o ne vertybė. Tai labai skaudu matyti,“ – sako R. Zaborė.
Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos vadovė R. Zaborė kreipėsi į Seimo narę Liną Korsakę, prašydama:
„Klaipėdos kraštas turi kuo didžiuotis – neleiskime, kad jo mokslo istorija būtų nubraukta administraciniu sprendimu. Mokslas ir žinios yra mūsų valstybės pamatas, o Vėžaičiai – vieta, kur šis pamatas buvo kuriamas devyniasdešimt metų,“ – akcentuoja R. Zaborė.
„Ūkininko patarėjo“ informacija