Klaipėdos uostas imasi vystyti Jurbarko uostą

„Sveikinu planus atgaivinti upinį krovinių uostą Jurbarke. Laivyba Nemunu – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir aplinkai draugiška krovinių gabenimo alternatyva. Esu tikras, kad mažieji jūrų uostai gali tapti regionų centrais – tai vienas iš Vyriausybės tikslų, kuriuos sparčiai įgyvendiname“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Eugenijus Sabutis.

Krantinės nuomininke tapusi Klaipėdos uosto direkcija įžvelgia Jurbarko uosto potencialą vidaus vandenų kelių sistemoje.

„Jurbarko uosto vystymas sustiprins Lietuvos vidaus logistikos sistemą ir atvers naujas galimybes vienu ypu didelį kiekį krovinių gabenti upiniu keliu. Jurbarko uostui projektuojame modernaus ir tvaraus krovinių gabenimo vidaus vandens keliais mazgo ateitį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Jurbarko uosto išvystymas yra svarbus ir regionui.

„Tolygi regionų plėtra ypatingai priklauso nuo investuotojų. Praktika rodo, jog atėjus patikimam investuotojui, jo pavyzdžiu seka kiti.  Mano didžiausia pagarba ir padėka Klaipėdos uosto generaliniam direktoriui Algiui Latakui ir jo komandai, ypač sklandžiai bendradarbiaujantiems su Jurbarko rajono savivaldybe“ – pabrėžia Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, įvertindamas pasirašytos sutarties svarbą.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė teigia: „Sutartis – konkretus žingsnis įgyvendinant Jurbarko uosto plėtros viziją. Savivaldybė pasirengusi bendradarbiauti ir prisidėti prie infrastruktūros sprendimų, glaudžiai dirbdama su Klaipėdos uosto direkcija, kad šis projektas kuo greičiau įgautų realų pagreitį“.

Uosto direkcija, įgijusi teisę į žemės plotą, pakankamą Jurbarko uosto krovos infrastruktūrai ar suprastruktūrai išvystyti, įsipareigoja per trejus metus investuoti ne mažiau kaip 1 mln. eurų.

Klaipėdos uostui aukciono būdu išnuomotos Jurbarko uosto krantinės paskirtis – vandens uostų, uosto krovos infrastruktūrai ir (ar) suprastruktūrai vystyti ir eksploatuoti bei su tuo susijusiai kitai uosto veiklai vykdyti.

Krantinės nuomininke dešimtmečiui tapusi Klaipėdos uosto direkcija Jurbarko uoste identifikavo ne tik grūdų gabenimo, bet ir jų sandėliavimo galimybes. Kiek anksčiau jau yra parengtas Jurbarko uosto išvystymo investicijų projektas.

Pasirašius sutartį bus atliekama išnuomoto turto ekspertizė, o po jos bus pereinama prie projektavimo procedūrų.

Praėjusių metų pabaigoje Uosto direkcija su Jurbarko rajono savivaldybe pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo Klaipėdos uosto direkcija įsipareigojo įvertinti galimybes sukurti krantinių infrastruktūrą bei išanalizuoti greta krantinių esančių sklypų įveiklinimo galimybes, o savivaldybė dokumentu įsipareigojo įvertinti galimybes išvystyti privažiuojamuosius kelius ir kitas uostui reikalingas komunikacijas.

Susisiekimo ministerijos informacija