Klampina prievolių liūnas

– Dabar visas žemės ūkio skyrių darbuotojų dėmesys sutelktas į pasėlių deklaravimą. Regis, šiemet šis procesas sklandesnis, nei buvo pernai, kai nauja tvarka įnešė daug sumaišties, ar čia tik toks įspūdis?

– Pernai, matyt, buvo patys sunkiausi pasėlių deklaravimo metai, o šiemet iš tikrųjų viskas vyksta sklandžiau. Prieš pasėlių deklaravimą savivaldybių administracijose vyko žemdirbių ir žemės ūkio specialistų susitikimai su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais, kurie pristatė deklaravimo taisyklių pasikeitimus ir naujus reikalavimus. Savivaldybių administracijų specialistų pageidavimu buvo organizuoti kontaktiniai mokymai, nes po pandemijos jie jau keletą metų nevyko, nors tokių mokymų reikėjo ir naujiems, ir jau esamiems darbuotojams.

Ūkininkams ekoschemos jau nėra naujiena, tačiau daug klausimų kyla renkantis, kuriose jų dalyvauti, nes ekoschemų yra labai daug. Neaiškumų buvo ir dėl to, kad keitėsi taisyklės. Bet, kaip ir kiekvienais metais, kuo deklaravimo procesas labiau įsibėgėja, tuo mažiau lieka neatsakytų klausimų.

Tiesa, šiemet nepatogumai prasidėjo nuo pat deklaravimo pradžios – balandžio 15 d., kai pasėlių deklaravimo sistemoje buvo galima tik įbraižyti deklaruojamų laukų ribas, bet iki gegužės 2 d. nebuvo galima tvirtinti paraiškų, nes laukta oficialaus Europos Komisijos (EK) patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimų. Tad ūkininkai turėjo eiti deklaruoti antrą kartą.

– Dėl ko šiemet daugiausia bėdų, kur dar vis užkliūva ar ilgiau gaišta ir žemdirbiai, ir deklaruoti padedantys specialistai?

– Daug nesklandumų buvo įbraižant kraštovaizdžio elementus. Jie deklaruojami su įsipareigojimais išlaikyti jų plotą 5 metus, o aerofotografinė medžiaga – kinta, todėl pasitaiko, kad kraštovaizdžio elementai dingsta, pasikeičia jų plotas. Bet drįsčiau sakyti, kad šiemet bene daugiausia sunkumų turime deklaruojant ir įbraižant privalomas pagriovių juostas. Pirmiausia tai yra laikui labai imlus procesas. Dabar, manau, tai yra pagrindinė problema, kuri turbūt nebus išspręsta iki galo, nes, kaip ir buvo kalbėta Seimo Kaimo reikalų komitete, sistemą gana sudėtinga pakeisti.

Kyla klausimų dėl pagriovių priežiūros, neramu, kad daug pagriovių ir palaukių ploto iš viso nebus įbraižyta, nes, neprisiimant įsipareigojimų ir neprašant išmokų, ūkininkui nėra tikslo jų deklaruoti. Tai būtų blogai, nes sumažėtų deklaruoti, o kartu ir daugiamečių pievų bei ganyklų plotai. Todėl mes primygtinai rekomenduojame ūkininkus deklaruoti pagriovius net ir neprašant išmokų. Bet, kaip ir minėjau, tai yra sudėtingas procesas, nes palaukių ir pagriovių yra daug, juos sunku įbraižyti ir tai labai apsunkina darbą. Tarkime, pagriovio ilgis siekia vieną kilometrą ir jis ribojasi su penkiomis ar šešiomis pasėtomis kultūromis. Tai neužtenka įbraižyti ir deklaruoti vieno lauko, įbraižymo procedūrą būtina atlikta prie kiekvienos kultūros lauko. Tam sugaištama daug laiko.

Dėl įvairių pasikeitimų, naujų taisyklių gausos ūkininkai dažnai ateina deklaruoti nepasiruošę, nežinodami, kokius reikalavimus ir įsipareigojimus jie turės išpildyti. Nors ŽŪM organizuoja konsultacijas ūkininkams, vis tiek lieka daug neaiškumų, ne visada žemdirbiai ten gali dalyvauti ir įsigilinti.

– Grįžkime dar prie pagriovių deklaravimo. Ar tai daryti privaloma?

– Deklaravimo taisyklėse yra parašyta, kad ūkininkas privalo deklaruoti visus turimus žemės plotus, nepriklausomai nuo to, ar jis prašo už juos išmokų, ar ne. Jeigu bus nustatyta, kad ūkininkas tam tikrų savo valdomų plotų nedeklaravo, jam gali būti taikomos sankcijos. Todėl ir akcentuoju, kad palaukių ir pagriovių įbraižymas yra svarbus. Jei ir neprašoma išmokų, pagriovius reikia įbraižyti ir deklaruoti, kad vėliau nebaustų sankcijomis ir nebūtų sumažėję deklaruotų, kartu ir daugiamečių pievų plotų.

– Ūkininkai piktinasi, kad jiems reikia derintis prie elektroninės deklaravimo sistemos, nors turėtų būti atvirkščiai, ir stebisi, kad dabar daug svarbiau, kas yra elektroninėje erdvėje nei realybėje.

– Anksčiau ir sakydavo, kad reikia deklaruoti pagal faktą – kaip dirbate, taip ir deklaruokite, o dabar viskas yra atvirkščiai. Tie 3 m pagrioviai žemėlapiuose puikiai atrodo įbraižyti tiesia linija, bet realiai jų konfigūracija yra nelygi, gal sėjamoji nelygiai pravažiuoja ir pan. Kita vertus, aerofotografinė medžiaga atnaujinama ne kasmet, o kas trejus metus, tokia yra tvarka. Taigi, faktinis žemės dirbimas daug aiškesnis ir tikslesnis, nei atvaizduojamas elektroninėje erdvėje. Ir tai yra labai svarbu įbraižant palaukes ir pagriovius. Aišku, specialistai padeda tai padaryti, bet labai gaištama.

Ūkininkams nerimą kelia ne tik skaitmeninių priemonių naudojimas, bet ir įvairių elektroninių žurnalų pildymas. Ne dėl to, kad jie to nemokėtų padaryti, bet, pirmiausia, tai atima daug laiko. Kodėl negalima leisti ūkininkui pasirinkti jam patogesnio būdo, kodėl privalomas tik elektroninis žurnalas? Pavyzdžiui, ryte elektroniniu būdu jis susibraižė lauką, kur purkš, bet nuvykus į lauką prasidėjo lietus ir darbas sustojo. Tada žmogui grįžus reikia išimti iš sistemos, kad purškimas tądien neįvyko. Stambūs ūkiai turi specialistus, kurie tai tvarko, o smulkieji negali pasisamdyti. Ir tai yra nemaža problema.

– Žadama mažinti administracinę naštą, bet jos turbūt tik daugėja, kai norima skaitmenizuoti kiekvieną krūmą ar šakų krūvą?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė Zita Bakanienė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.