Klastočių daromą žalą suvokia, tačiau jų naudojimą smerkia vos kas antras

„Padirbinėjimas vis dar yra opi problema Lietuvoje. Klastotės ne tik daro žalą verslui, šalies ekonomikai, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Padirbinėjama viskas – nuo rūbų, automobilių ar lėktuvų detalių iki maisto produktų, vaistų ir net trąšų. Deja, vis dar reikšminga dalis visuomenės padirbtą produkciją perka sąmoningai“, – teigia Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) šiemet atliko tyrimą, skirtą įvertinti ES piliečių požiūrį į padirbinius ir piratinį turinį. Tyrimo rezultatai rodo, kad net 13 proc. europiečių per pastaruosius 12 mėnesių sąmoningai pirko suklastotus produktus, o Lietuvoje suklastotas prekes prisipažino sąmoningai pirkę 10 proc. gyventojų.

„Su teiginiu, jog suklastotų prekių pirkimas kelia grėsmę sveikatai, saugai ir aplinkai, sutinka maždaug du trečdaliai respondentų. Visgi maždaug trečdalis apklaustųjų vis dar yra įsitikinę, kad priimtina pirkti suklastotus gaminius, kai originalaus gaminio kaina yra per didelė“, – tyrimo rezultatus komentuoja I. Urbonė.

Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuostatas apie augalų apsaugos produktų klastotes ir jų neteisėtą panaudojimą žemės ūkyje, tvarios augalininkystės principus skleidžiančios asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ šiemet atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą.

Rezultatai nedžiugina

Dauguma (70 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad augalų apsaugos produktų klastotės labiausiai kenkia žmonių sveikatai, 41 proc. – gamtai, 31 proc. – maisto saugumui. Daugiau nei pusė (58 proc.) respondentų smerkia ar kategoriškai smerkia nelegalių pesticidų ar jų klastočių naudojimą ūkiuose, visgi likusieji 42 proc. – pateisina.

„Iš tyrimo rezultatų panašu, kad respondentai neįvertina kokią žalą gali padaryti augalų apsaugos produktų klastotės. Legalūs registruoti produktai yra nuodugniai ištirti ir yra gaminami laikantis griežčiausių reikalavimų pažangiose gamyklose, o legalus gamintojas tikrina kiekvienos gamybos partijos produktų kokybę, siekdamas įsitikinti, kad gamybos metu nebuvo net menkiausių technologijos susvyravimų, tuo tarpu perkant padirbinius, nėra jokių garantijų. Jų sudėtyje yra nežinomų ar seniai ES uždraustų ir nenaudojamų cheminių medžiagų, dėl to kyla didelė rizika įsigyti neaiškų cheminį mišinį, kuris teršia mūsų visų aplinką, kelia pavojų sveikatai ir gali sunaikinti augalus, kuriuos norėta apsaugoti. Neretai pasitaiko, kad nelegalūs pardavėjai sumaišo produktus – vietoj fungicido buteliuke būna herbicido veikliosios medžiagos, arba jų mišinys neaiškiomis dalimis“, – įspėja asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Kas aštuntas (13 proc.) respondentas pateisina nelegalių pesticidų ir jų klastočių naudojimą, jei nėra geresnių alternatyvų, 7 proc. pateisina, jei naudojami atsakingai, o 3 proc. – jei gaunasi sutaupyti lėšų.

„Nei viena iš šių išlygų nėra pasiteisinimas naudoti padirbtus ar nelegalius augalų apsaugos produktus kadangi visų pirma tai yra nusikaltimas prieš įstatymus, gamtą ir žmogų ir tik po to galima tai vertinti, kaip intelektinės nuosavybės vagystę, mokesčių nemokėjimą. Nėra tokio dalyko, kaip atsakingas nelegalaus produkto naudojimas, kaip ir nėra pateisinamas taupymas rizikuojant išaugintą maistą valgysiančių žmonių sveikata. Deja, tyrimas taip pat atskleidė, kad kas antras Lietuvos gyventojas net nėra girdėjęs apie augalų apsaugos produktų klastotes. Būtina ugdyti visuomenės sąmoningumą, šviesti apie padirbinių keliamus pavojus ir daromą žalą, skatinti pirkti prekes bei paslaugas iš oficialių pardavėjų, su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais“, – apibendrina Z. Varanavičienė.

Skaičiuojama, kad penktadalis visos rinkoje esančios augalų apsaugos produkcijos – tai nelegalūs, uždrausti ar falsifikuoti produktai.

Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, per pirmąjį šių metų pirmą pusmetį sulaikyta 209 tūkst. vnt. prekių, kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.

Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims gali siekti nuo 600 iki 3800 Eur, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra gavusi informaciją apie nelegalios produkcijos naudojimą ūkyje pažeidėjams taiko sankcijas ir mažina ES paramos išmokas.

„CropLife Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. balandžio mėnesį. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

6 patarimai kaip apsisaugoti nuo klastočių

1. Augalų apsaugos produktus pirkti tik iš oficialių tiekėjų
2. Nežinomi platintojai neretai siūlo įsigyti produkciją mažesne nei rinkos kaina – tai yra pavojaus signalas, kad pardavėją ir perkamą produkciją reikia patikrinti
3. Įsitikinkite, ar produktas registruotas naudoti Lietuvos respublikoje arba turi leidimą naudoti išimties tvarka
4. Įsigydami augalų apsaugos produktą turite gauti pirkimą patvirtinantį dokumentą su konkretaus produkto informacija bei mokėjimą patvirtinančią sąskaitą faktūrą ar čekį, nelegalios produkcijos pardavėjai dažniausiai prašo mokėti grynaisiais
5. Ant pakuotės turi būti nurodytas partijos numeris ir pagaminimo data
6. Etiketę turi būti lietuvių kalba, lengvai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje

Susidūrę su klastočių pardavėjais ar netikėtai po purškimo sunykus pasėliui, nedelsdami informuokite institucijas arba kreipkitės „CropLife Lietuva“ pasitikėjimo linijos telefonu 880020066.

Partnerio turinys