Klausimų-atsakymų popietė: klausimų daug – atsakymų striuka

Klausimus bėrė lyg žirnius

Pirmiausia buvo apžvelgti birželio 30-ąją pasibaigusio šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo rezultatai. Aiškintasi, kaip jie dera su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane užsibrėžtais siektinais tikslais: ekonominiais, aplinkosauginiais, socialiniais? Kaip toliau spręsis suartų daugiamečių pievų problema? Kodėl mažai ūkininkų rinkosi deklaruoti kraštovaizdžio elementus? LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius klausė, kiek procentų iš bendro melioracijos griovių ploto bus įsipareigota prižiūrėti? Matydami pirminius rezultatus ūkininkai taip pat sunerimę, ar nebus nuvilti dėl prisiimtų įsipareigojimų kompensacijų sumų.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigė, kad rudenį ministerija svarstys ir vertins lėšų tarp priemonių paskirstymo metodus ieškant trūkstamų pinigų populiariausioms ekoschemoms. Ką ir kaip galima keisti ir kas yra jau nuspręsta, ko pagrįstai gali tikėtis ūkininkai? Apie šiuos ir kitus dalykus aiškino ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Ramoška.

Svarbi ir tema apie pagalbą ūkininkams, susidūrusiems su stichinės sausros padariniais, ir valstybės politika valdant sausros sukeltą krizę. ŽŪM yra paskelbusi  pranešimą, kuriame teigiama, kad paruoštos rekomendacijos ūkininkams, kaip jie turėtų elgtis susidūrę su stichine sausra. „Ūkininko patarėjas“ apie tai jau irgi rašė pastebėdamas, kad tame „išaiškinime“ nėra jokių nuorodų į konkrečius dokumentus. Todėl ūkininkams kyla daugybė neaiškumų ir klausimų. Savivaldybės skelbia ekstremalią situaciją savivaldybės lygmeniu, yra tokių, kurios, pasiskelbusios nepaprastąją padėtį, ją jau atšaukė. Ar minėtos ŽŪM rekomendacijos turi juridinį pagrindą, kad remiantis jomis būtų galima gintis kilus nesutarimams tarp ūkininko ir rajonų savivaldybių tarnautojų, NMA bei kitų valstybės tarnybų, kontroliuojančių žemės ūkio veiklą? Ūkininkai, kurie jau kreipėsi į NMA informuodami, kad gyvuliams trūksta pašaro, todėl yra priversti pašarams nupjauti žaliąjį pūdymą, pasėtą ir deklaruotą kaip negamybinį plotą, iš NMA gauna atsakymą, jog nupjovę garantuotai sulauks sankcijų, nes šiuo atveju išimtys netaikomos.

 „Yra ir tokių ūkininkų, kurie išgirdę politikų pažadus, kad stichinės sausros atveju bus rastas sprendimas, jog negamybiniuose plotuose būtų galima ruošti pašarus, patikėjo politikų žodžiais ir jau yra nupjovę žaliuosius pūdymus. Kaip elgtis ūkininkams, esant tokioms aplinkybėms, kad nuostoliai būtų mažesni, o sankcijos – švelnesnės? Kokia yra mūsų šalies žemės ūkio politika valdant žemės ūkyje stichinės sausros sukeltą krizę, kokie pagalbos ūkininkams įrankiai yra ir bus aktyvuoti valstybiniu lygiu?“ – valdžios atstovų klausė LŪS pirmininkas R. Juknevičius, pastebėjęs, kad Vyriausybės koridoriuose dar tebekalbama, jog valstybės lygiu galėtų būti skelbiama stichinė sausra. Mat iki šiol tebėra didelė sumaištis rajonuose, kur savivaldybės paskelbė stichinę sausrą, kur ją jau atšaukė arba išvis nebuvo paskelbusios.

Pabandymas liko pabandymu

ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė kalbėjo: „Siūlymą Vyriausybei dėl stichinės sausros skelbimo teikia Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris kol kas šiuo metu tai svarsto kiekvieną savaitę, bet sprendimas skelbti valstybės lygiu ekstremalią situaciją kol kas nėra priimtas. Jeigu savivaldybės lygiu paskelbta ekstremali situacija, galioja visi teisės aktai, kurie reglamentuoja ir žalos atlyginimą, ir kitus dalykus. Dėl force majeure tikrai nereikia valstybės lygio ekstremalios situacijos, tiesiog vietoje reikia fiksuoti, kodėl buvo padaryta žala, ir tam užtenka Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir savivaldybės įvertinimo, kad tie derliaus praradimai yra aiškūs ir jie sukelti, šiuo atveju, sausros. Yra ŽŪM kanclerio pavedimas per du mėnesius parengti taisykles, kurios būtų naudojamos dėl sausros patirtos žalos finansavimo.“

Šiuo metu NMA laikinai vadovaujantis direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas sakė, jog jam malonu, kad ūkininkai pakvietė jį į tokią diskusiją. Mat NMA darbuotojai važinėja po laukus ir mato realią situaciją.

„Esame paviešinę procedūrą, kuria ūkininkai turėtų vadovautis kalbėdami apie sausros padarinius ir jų įvertinimą, t. y. atsiųsti nuotraukas iš laukų. Didelė dalis jų yra gauta, mūsų sistema vos „nenulūžo“, kai visi jas pradėjo siųsti. Dabar jas analizuojame. Tiems ūkininkams, kurie yra prisiėmę įsipareigojimus pagal investicinę paramą, kitais metais, kai jie teiks metines ataskaitas už šiuos metus, už gautas pajamas ir t. t., šie padariniai lygiai taip pat turės būti įvertinti. Todėl šiuo metu sudarinėjame sąrašus tų, kuriems tai bus aktualu ir kitais metais. Akivaizdu, jog kai kitąmet vertinsime rodiklius dėl jų pasiekimų, atsižvelgsime į visas situacijas ir specifinę situaciją Lietuvoje šiemet. Bet, aišku, reikia suprasti, kad nėra taip, jog dabar savaime visus praleidžiame, nieko netikriname, nieko neklausinėjame, nieko nežiūrime. Mūsų visų paramos gavėjų rate yra labai didelė dalis tikrų ūkininkų, bet, deja, yra ir dalis netikrų. Mes juos filtruojame, gaudome prevenciškai visomis priemonėmis. Jiems tai yra aukso metai, geriausia, kas netikriems ūkininkams galėjo atsitikti gyvenime“, – aiškino laikinasis NMA vadovas.

Jis teigė, kad būtent todėl masiškai tokie sprendimai nėra daromi, nes nesinori paleisti visų nuo grandinės, ir kontrolė turi būti. Taip pat užtikrino, kad visi tikrieji ūkininkai nėra baudžiami, ir į sausros padarinius tiek šiemet, tiek kitąmet tikrai bus atsižvelgta. Atskirai posėdyje kalbėta apie investicinių projektų vertinimą. LŪS pirmininkas R. Juknevičius teigė, jog ūkininkai skundžiasi, kad vertintojai iš ūkininkų reikalauja projekto patikslinimų, paaiškinimų, atsakymo pateikimui skirdami vos kelias dienas. Dažnai nesutampa ūkininko ir NMA darbuotojų suvokimas apie investicijų pagrįstumą. Ūkininkai ir jiems investicinius projektus rengiantys asmenys skundžiasi, kad nėra pakankamai reglamentuota, kokios investicijos atitiktų projekto tikslus, o kurios iš tiesų būtų perteklinės. Dėl aiškių kriterijų nebuvimo kyla nepagrįstai daug nesusipratimų, prarandama daug laiko tiek iš projektus rengiančiųjų, tiek ir iš juos vertinančiųjų pusės. Dažnai ūkininkai priversti nusileisti ir daryti investicijas, kurios neleis pasiekti geriausių rezultatų, kompromisą darydami tik dėl to, kad nenorima prarasti laiko ir lėšų tolesniam ginčui. Ši situacija nėra nauja, dėl to LŪS jau yra kėlusi tokius klausimus, bet situacija, anot R. Juknevičiaus, nesikeičia.

„Ar tokios metodikos yra palaimintos aukštesniu lygiu, t. y. ŽŪM, ar tai yra tiesiog NMA vertintojo improvizacija?“ – retoriškai klausė LŪS vadovas, pageidavęs, kad būtų kuo išsamiau aprašytos situacijos, kaip ūkininkas gali planuoti savo investicijas. Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis sakė, kad čia yra visko – ir reikalavimų, ir improvizacijų. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai jaunasis ūkininkas, deklaruojantis 40 hektarų, bando su parama įsigyti didžiulį savaeigį purkštuvą arba patį galingiausią javų kombainą, kuris per vieną dieną nukultų visą plotą. O paskui už to jaunojo ūkininko atrandamas 2 tūkst. ha ūkis, kuriame dirbs už paramos lėšas įsigytas pastarasis kombainas“, – pastebėjo E. Giedraitis.

ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė posėdžio dalyvius patikino, jog tikrai susiduriama su problema, kai pareiškėjai turi savo tam tikrus kriterijus, kad jiems reikalingos būtent tokios investicijos. „Tačiau yra ir kita pusė – Europos Sąjungos reglamentai, kurie reikalauja užtikrinti tam tikrą teisingą ir tikslingą europinių lėšų įsisavinimą. Jais vadovaudamiesi tai turime perkelti į nacionalinės teisės aktus“, – aiškino I. Budzevičiūtė.

Nenumatyta, bet reikalauja

Nemažai klausimų ūkininkams kilo ir dėl tachografų jų transporto priemonėse. Mat norint atlikti savo ūkio transporto priemonių techninę apžiūrą, iš ūkininkų reikalaujama įsidiegti tachografus vairavimo ir poilsio režimui nustatyti, nors pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamų arba jų be vairuotojo išsinuomotų transporto priemonių vairuotojai, kurie, pateikę ūkio įregistravimo dokumentus, krovinius išvežioja 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį, taikoma išimtis. Dabar Lietuvoje įdiegti tachografus reikalaujama ir senose transporto priemonėse, kuriomis ūkininkai net neišvažiuoja iš kelių dešimčių kilometrų spindulio zonos nuo savo ūkio centro ir šiose transporto priemonėse jų gamintojas nėra numatęs tachografo diegimo galimybės. „ŽŪM buvo žadėjusi imtis iniciatyvos šiai problemai išaiškinti ir spręsti. Ūkininkai tikėjosi, laukė Vyriausybės rengiamų pakeitimų, atidėliojo technines apžiūras. Ko dabar galime tikėtis?“ – prašė paaiškinti R. Juknevičius.

ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė bei Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Aleksandras Stupenko pabandė išaiškinti, kodėl ir ūkininkų automobiliuose būtina įsirengti tachografus. Deja, jie nieko neįtikino.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.