Klimatas keičiasi greičiau nei force majeure metodikos

Stichinėms liūtims nuplovus dalį derliaus, mūsų šalies valdininkams neliko nieko kito kaip pripažinti, kad ligšiol galiojanti ekstremaliosios situacijos skelbimo tvarka visiškai netinka žemės ūkiui. Kol laukuose pūva derlius, taisyklėse painiojasi net ir patyrę specialistai, mat nustatytuose kriterijuose ir sąlygose trūksta konkretumo, savivaldybės ekstremaliąją situaciją skelbia praktiškai aklai, nes reali padėtis formaliai neatitinka nustatytų force majeure sąlygų. Paskutinį kartą liūtys ūkininkus taip smarkiai buvo išmaudžiusios prieš keturis dešimtmečius, tačiau jokios metodikos dėl to nebuvo patobulintos žemdirbių naudai. Paradoksalu, bet tik šį rudenį susizgribta peržiūrėti ekstremalių situacijų skelbimo tvarką ir galop ją priartinti prie žemės ūkio.

Kiti metai bus dar sunkesni Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pateikia nieko gero nežadančius skaičius – kai kuriuose rajonuose 50–80 proc. javų dar nenuimta, o bendrai Lietuvoje tebemirksta 30 proc. pasėlių. Su rudenine sėja dar liūdniau. Teapsėta 1–3 proc. laukų. „Praėję metai irgi buvo sunkūs, dalis žemdirbių dar iki šiol nebuvo atsiskaitę su įmonėmis už trąšas, pesticidus, o šie metai dar blogesni, vadinasi, tiems, kurie norėjo pernykštes skolas padengti šiemet, bus tikrai sunku“, – niūriai prognozuoja J. Talmantas. Pasak LŪS vadovo, jau dabar aišku, kad ir kiti metai ūkininkams nebus palankūs. Žieminių pasėlių sėjai įstrigus purvynuose, ūkininkai, neišauginę derlingesnėmis laikomų žieminių kultūrų, neturės stabilaus pagrindo. Tai, kad šiemet kiekvienas ūkininkas susidurs su nuostoliais, įsitikinusi ir bene labiausiai nuo liūčių nukentėjusio Panevėžio r. LŪS pirmininkė Danguolė Kuz­mienė. Ji su apmaudu praneša, jog rajone iki šiol užlieta per 30 tūkst. ha, ir tai tik dar kartą patvirtina, kokioje beviltiškoje situacijoje esti melioravimo sistema.

Kreipėsi į Vyriausybę Ne ką geresnė padėtis Rokiškio r. Šio krašto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas neneigia anksčiau sulaukęs žemdirbių raginimo kuo skubiau skelbti ekstremaliąją situaciją, tačiau to padaryti neleido Vyriausybės nustatyti ekstremaliosios situacijos skelbimo ir atšaukimo kriterijai (skelbdamos ekstremaliąją situaciją savivaldybės turi remtis vienu iš ekstremaliųjų įvykių kriterijų ir atitikti vieną ekstremaliosios situacijos sąlygą). V. Rancevas atsidūsta – taisyklėse nurodytos sąlygos, kriterijai – nedetalizuoti, painūs, nebaigti, todėl dažnoje savivaldybėje ekstremalioji situacija skelbiama net jų neatitikus. „Pas mus buvo atėję ūkininkų sąjungos atstovai, rodė nuotraukas iš laukų, aš ir pats mačiau, kas dedasi juose. Žmogiškai žiūrint supranti, kad padėtis labai prasta, bet kriterijai taip įspraudžia į rėmus, kad mūsų rankos praktiškai surištos“, – apgailestauja V. Rancevas ir priduria, kad ekstremaliąją situaciją Rokiškio krašte pavyko paskelbti tik iš antro karto. Pasak valdininko, savivaldybė jau kreipėsi į Vyriausybę dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo kriterijų, prašydama juos sukonkretinti, išplėsti ar įtraukti naujų. Kol kas rokiškėnai jokio atsakymo iš Vilniaus nesulaukė. „Pagal šiandieną nustatytus kriterijus ekstremaliosios padėties skelbti anksčiau negalėjome, nors tai daryti jau buvo būtina, nuostoliai didžiuliai – keliai išplauti, bėdos su pralaidomis, o numatytos lėšos žvyravimui ir greideriavimui seniai pasibaigusios. Trumpai tariant, susidarė sudėtinga situacija ne tik verslui, bet ir savivaldai“, – tvirtina Rokiškio r. savivaldybės administracijos direktorius.

Mato daug taisytinų vietų Alytaus krašte padėtis laukuose nepalyginamai geresnė, ekstremalioji situacija neskelbiama. Alytaus r. savivaldybės Teisės ir vidaus administravimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Vėsa, kuris yra ir ekstremaliųjų situacijų skelbimo komisijos narys, irgi turi priekaištų dabartiniams kriterijams. Tarkime, norint Alytuje paskelbti ekstremaliąją situaciją nei į vieną kriterijų nepataikoma, arčiausiai esantis – „meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį“. Tačiau pašnekovas stebisi, kad žemdirbiams į pagalbą ateinama tik esant visiškai beviltiškai situacijai, kai derlius visiškai prapuola laukuose. „Jeigu žmonės negali įeiti į laukus nuimti derliaus, tai iš kriterijaus turėtų iškristi žodelis „žūtis“. Dabar atrodo, kad mes turime pralaimėti ir laukti, kol augalai žus“, – sako jis. Laukai skęsta, derlius pūva čia ir dabar, tačiau kaip parodė šių metų praktika, ekstremaliąją situaciją paskelbti užtrunkama, todėl G. Vėsa neabejoja, kad popierizmo kelią būtina trumpinti. Pasak jo, dabar esti nemažai biurokratizmo, tačiau pripažįsta, kad aukso vidurį rasti sudėtinga, mat reikia surinkti visus įrodymus, kad ekstremalioji situacija nėra iš piršto laužta.

Iki šiol metodikos neprireikė O štai žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žodžių į vatą nevynioja ir iškart pripažįsta, kad dabartinė force majeure arba ekstremaliosios situacijos skelbimo metodika nėra pritaikyta žemės ūkiui. „Ekstremali situacija skelbiama, kai, tarkime, per tris paras iškrinta 150 mm kritulių. Tačiau žemės ūkio specifika yra tokia, kad gali būti patiriami milžiniški nuostoliai, kai neintensyviai lyja kelias savaites. Kadangi analogiškos situacijos nebuvo apie 40 metų, niekam dėl to galvos neskaudėjo, bet šiemet pamatėme, kad turima metodika visiškai netinka“, – teisės akto spragų neslepia jis. Paklaustas, kaip, jo manymu, reikėtų tobulinti esamas taisykles, B. Markauskas pripažįsta būtinybę plėsti dabartinių kriterijų sąrašą, juos sukonkretinti, labiau priartinti prie žemės ūkio, mažinti biurokratizmą. Tačiau kaip tiksliai tai bus daroma, paaiškės tik sudarius darbo grupę, kuriai ir bus pavesta užduotis esamą metodiką parengti taip, kad nebūtų kvestionuojama, ar savivaldybė turėjo teisę paskelbti ekstremaliąją situaciją, ar ne. Tačiau jei taip reikalingos metodikos niekas nesugebėjo parengti per daugybę metų, ar tai reiškia, kad ūkininkai vėl turės laukti balažin kiek? B. Markauskas nuoširdžiai pažadėjo nedelsti ir naujutėlę metodiką išleisti jau kitų metų rudenį. „Tai pakankamai aktualus visuomenėje klausimas, su juo susipažinę ir Seimo nariai, tad net jei reikės priimti įstatymą, manau, tai ilgai netruktų“, – neabejoja ministras.

Klimato kaita verčia ieškoti sprendimų Pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija susitiks su specialistais ir aiškinsis, kiek nuostolių padarė praūžusios liūtys. B. Markauskas sako sieksiąs, kad ekstremalioji padėtis būtų paskelbta visoje šalyje. „Tokiu atveju galėtume panaudoti valstybės rezervinio fondo lėšas. Ar tikrai turėtume tokią galimybę, dar neaišku, nes vis dar skaičiuojami nuostoliai. Nors šiųmečiai jie bus didesni nei ankstesniais metais, negalime entuziastingai pranešti, kad visus nuostolius kompensuosime“, – tuščiais pažadais nesišvaisto ministras. Kitą savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina kreiptis į Europos Komisiją (EK) prašydama finansinės paramos. „Jei nacionaliniu mastu paskelbtume ekstremaliąją situaciją, tai pridėtų svorio tokiam kreipimuisi“, – priduria jis. Tačiau ministras dėl europinės paramos daug vilčių nepuoselėja. „Atvirai kalbant, nesu didelis optimistas, kad EK skirs subsidijas, nes nukentėjusių šalių nėra daug, t. y. mes, latviai, estai ir suomiai. Bet kuriuo atveju reikia visų ES narių pritarimo, kad tokiai subsidijai būtų pritarta“, – teigia ministras. Viešojoje erdvėje B. Markauskas paskelbė ir preliminarius ūkininkų patirtus nuostolius – 40 mln. Eur. Tačiau ministras nusivylęs, jog maža to, kad neturime aiškios ekstremalių situacijų metodikos, tai dar ir trūksta institucijos, galinčios tiksliai suskaičiuoti patirtus nuostolius. „Reikia pripažinti, kad mes neturime nei tikslios metodikos, nei institucijos, skaičiuojančios nuostolius. Dabar skaičių prašome žemės ūkio skyrių pagal ūkininkų suvestus duomenis, o ne iš natūros, objektyviai“, – esamas spragas įvardija ministras. Nors apie rizikos valdymo fondo būtinybę kalbėta dar prieš dešimt­metį, lietingi metai ir vėl paskatino prisiminti ankstesnius sumanymus. B. Markauskas sako, kad fondo lėšos būtų skiriamos kompensuoti Lietuvos žemdirbių dėl gamtos stichijų patiriamus nuostolius. Klimatui keičiantis, labai realu, kad tokios situacijos pasikartos, todėl tam būtina ruoštis. Tačiau, pasak ministro, fondui įsteigti, padaryti jį pajėgų kompensuojant patirtus nuostolius, reikėtų mažiausiai penkerių metų.

LAEI – ne visų galų meistrai Metodikos nėra, tiksliai suskaičiuoti patirtus nuostolius irgi nėra kam. Galbūt šį šlubuojantį mechanizmą galėtų kiek pataisyti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI)? Kaip „ŪP“ teigė LAEI atstovė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), ekstremaliosios situacijos rengimo metodika ne instituto, o ekstremalių situacijų skelbimo komisijų kompetencija. „Juk ten klimatiniai reiškiniai, apie ką mes galime diskutuoti? – nukirto pašnekovė. – Nuostoliai yra individualūs, jų suskaičiuoti negalime. Į šį procesą nesame įtraukti, jei ŽŪM reikės kažkokių pasiūlymų, jie tikriausiai į mus kreipsis.“ LAEI atstovė pripažino neprisimenanti, ar ankstesniaisiais metais institutas teikė pasiūlymus dėl kompensavimo mechanizmo susidūrus su neeilinėmis situacijomis. „Atrodo, kad LAEI yra visų galų specialistai, bet taip nėra, o konkrečių ūkininkų nuostolių vertinimas ne instituto darbas, mes neturime jų apskaitos, todėl negalime jų vertinti“, – piktinosi „ŪP“ klausimus išgirdusi pašnekovė, vėliau išvis atsisakiusi būti informacijos šaltiniu.

Force majeure pažyma – stambus kąsnis Nenugalimos jėgos aplinkybės arba vadinamųjų Force majeure aplinkybių paskelbimas atskirose savivaldybėse, pasak ministro B. Markausko, svarbus ne dėl kompensacijų, bet dėl ūkininkus slegiančių finansinių įsipareigojimų. Ūkininkams lengviau atsikvėpti leido žinia, jog esant ekstremaliai padėčiai, jiems nereikės verstis per galvą įgyvendinant Kaimo plėtros programų įsipareigojimus. Tačiau ūkininkams tikru akibrokštu tapo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pageidaujama suma už Force majeure pažymą – 200 Eur. Tai daug ar mažai ir taip liūčių nustekentiems ūkininkams? „Kalbėjome su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais, paaiškėjo, kad ši rinkliava nustatyta valstybės. Nemanau, kad kolegos nori pasipinigauti iš tokios nelaimės. Jei bus paskelbta ekstremalioji situacija visos šalies mastu, visai nereikės šių pažymų. Būtų tikra nuodėmė, jei tokiu atveju dar reikėtų mokėti po 200 Eur“, – teigė B. Markauskas.

Rodikliai turės keistis Šiemet užklausomis dėl hidrometeorologinių sąlygų atskirose savivaldybėse užversta Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHT) konstatavo faktą – vasarą kritulių kiekis rytinėje šalies dalyje vidutinį daugiametį vasaros kritulių kiekį viršijo 1,5–1,9 karto. Lietaus porcijos nesumažėjo ir rudenį. Per pirmuosius du rugsėjo dešimtadienius daugelyje rajonų iškritęs kritulių kiekis dviejų dešimtadienių normą viršijo 1,5–3 kartus, o kai kur Žemaitijoje – net 4.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Redakcijos nuotrauka