Klimato kaita bulvių augintojus spraudžia į kampą

Investicijos didesnės

Kėdainių krašto ūkininkas Rimantas Žebarauskas ankstyviausių veislių bulves jau pasodino. Vėlyvesnių veislių bulvės dar laukia savo eilės. Ūkyje bulvėms bus skirti 175 ha. Plotai nebus didinami, nes, priimant tokį sprendimą, pirmiausia reikėtų žinoti, kur realizuoti išaugintą bulvių derlių. „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas minėjo, kad šiemečio bulviasodžio darbai pareikalavo didesnių investicijų: pakilo darbo užmokestis darbuotojams, brango agroplėvelė, degalai, sertifikuota sėkla ir kt. Daug elektros energijos buvo sunaudota bulvėms daiginti.

Ar išaugusios sąnaudos nepadidins bulvių pardavimo kainų? „Kainų didinti nenoriu, jos nedidės. Tačiau aš noriu, kad į Lietuvą neįvežtų lenkiškų ir rumuniškų bulvių. Konkurencijos nebijau, bet liūdniausia ir pikčiausia yra tai, kad turguje lenkiškos ir rumuniškos bulvės parduodamos kaip lietuviškos. Pernai kontrolė jau šiek tiek veikė, buvo tikrinami nesąžiningi prekeiviai. Tačiau norisi, kad atvežtinių bulvių kontrolė būtų griežtesnė. Čia – didelė bėda“, – pastebėjo stambus ūkininkas.

Pastaraisiais metais, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ūkininkai raginami taikyti neariamąją žemės dirbimo technologiją. R. Žebarauskas vis dar taiko intensyvų žemės dirbimą. Kas nutiks, jei toks dirbimas bus apribotas? „Kalbama, kad Europoje ryškėja spragšių problema, nes augalų apsaugos priemonių kovoti su šiais kenkėjais nėra. Kai dirva yra intensyviai dirbama, spragšiams nėra galimybės daugintis. Jei intensyvus dirvos dirbimas bus ribojamas, tuomet lietuviai pirks bulves iš tų šalių, kuriose yra naudojamos visos augalų apsaugos priemonės“, – dėstė savo nuomonę daržovių augintojas.

Derlingumą lemia klimato kaita

Kito stambaus to paties rajono ūkininko Sauliaus Dambrausko planuose – pasodinti daugiau nei 200 ha bulvių.

„Plotus ūkyje didiname, nes pasirašėme kontraktą ir privalėsime įvykdyti visus įsipareigojimus. Ankstyvųjų veislių bulvių auginsime 10 ha daugiau, vėlyvųjų – 30 ha daugiau. Kokia bus bulvių kaina? Vien laistymo sistemos nuo šalnų įrengimas 2 ha plote kainavo 10 tūkst. Eur, nekalbant apie kitas investicijas. Kiek bus šalnų, ar reikės bulves laistyti, ar nereikės, kiek jas reikės laistyti? Dabar prognozuoti būsimą bulvių kainą yra sudėtinga“, – ŪP aiškino bulvių augintojas. Jis minėjo, kad klimato kaita daro didelę įtaką bulvių derlingumui. Karštomis dienomis, kai oro temperatūra pakyla daugiau nei 25 ℃, labai nukenčia bulvės – neauga gumbai.

„Jei vasaromis ilgėliau užsibūtų tokia temperatūra, būtų labai blogai. Praėjusiais metais labai didelių karščių Lietuvoje nebuvo. O Europoje buvo nelabai gerai. Todėl daug bulvių išvežėme į kitas Europos šalis“, – redakcijai pasakojo S. Dambrauskas. Kaip ūkininkui pavyksta kovoti su plintančiomis bulvių grybelinėmis ligomis ir kenkėjais? Anot Kėdainių r. ūkininko, tai padaryti jam padeda patirtis, sėjomaina ir dirvos arimas.

Išauga rizikos faktorius

Ukmergės r. ūkininkas Ramūnas Skapas ankstyvųjų veislių bulviasodį pradės artimiausiu metu. „Ankstyviausių veislių bulvių sodinimas reikalauja kelis kartus daugiau investicijų, nei tradiciniu laiku sodinamų bulvių. Tai yra dengimo, darbo ir kt. sąnaudos. Taip pat išauga ir rizikos faktorius, gali ne tik nušalti, bet užpulti įvairios ligos, supūti gumbai“, – ŪP pasakojo vyras, kitų veislių bulves planuojantis sodinti balandžio viduryje.

Jis minėjo, kad daržoves auginantys ūkininkai kiekvienais metais tikisi išauginti sveiką ir kokybišką derlių, tačiau jiems ne visada pavyksta tai padaryti. R. Skapo pastebėjimu, kiekvienais metais atsiranda vis naujų augalų ligų, kurių anksčiau nėra buvę. „Jos plinta intensyviai ir agresyviai. Mes patys galvojame, kad tai viena bulvių liga, tačiau realiai pasirodo, kad tai yra visai kita“, – problemas vardijo ūkininkas. Dėl minėtų priežasčių tampa vis sunkiau išauginti produkciją. R. Skapas nenori, kad produkcijai išauginti reikėtų naudoti dar daugiau chemijos pramonės produktų, todėl, siekdamas apsaugoti daržoves nuo kenkėjų, jis naudoja ariamąją technologiją, kuri lietuviškai žemei yra įprasta. „Nemanau, kad plūgas išnyks, kad jo visiškai pavyks atsisakyti. O jei taip bus daroma, tai lazda bus šiek tiek perlenkta“, – teigė ŪP pašnekovas.

Neišvengs praradimų

Naujo sezono ir naujų išbandymų laukiantis Šiaulių r. ūkininkas Eligijus Bauža ŪP teigė neketinantis sodinti ankstyviausių veislių bulvių. „Bulves pradėsime sodinti ne anksčiau balandžio vidurio. Jų derlius priklausys nuo oro sąlygų. Kartais derlių „nukulia“ kruša, pasėlius upė užlieja ir jie supūva, kaitra sudegina bulvienojus, ir gumbai sudžiūva. Su tokiais dalykais neįmanoma kovoti. O štai su ligomis ir kenkėjais, kurių pastaraisiais metais vis daugėja, kartais pavyksta susidoroti, o kartais – ne. Kol kas dar pavyksta išvengti bulvių maro. Tačiau mažėja veiksmingų preparatų, skirtų kovoti su kenkėjais. Dar yra registruotas vienas kitas. Apmaudu, kad didžioji jų dalis yra visiškai neveiksmingi“, – atviravo ilgametę patirtį turintis daržovių augintojas. Jis teigė manantis, kad, keičiantis klimatui, bulvių augintojai susidurs su dideliais iššūkiais, ūkininkams teks susitaikyti su mintimi, kad derliaus praradimai – neišvengiami.

Kelia grėsmę

Šį mėnesį COPA ir COGECA darbo grupės posėdyje buvo išsakyta mintis, kad klimato kaita kelia grėsmę bulvių auginimui. Ekstremalios oro sąlygos bulvėms sukelia papildomą stresą – komplikuojasi derliaus nuėmimas, sėjomaina, plinta įprastos grybelinės ligos, spragšiai, į šiaurines šalis iš pietų atkeliauja nauji patogenai ir kenkėjai, o chemijos priemonių kovai su kenkėjais vis mažiau arba iš viso nebeliko. ŪP pasiteiravo posėdyje dalyvavusios Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertės Zofijos Cironkienės, kaip klimato kaita paveiks bulvių auginimą? Anot ŪP pašnekovės, klimato kaita neigiamai veikia bulvių derlingumą, todėl augintojams reikia auginimo, derliaus nuėmimo technologijas pritaikyti prie ekstremalių klimato sąlygų ir taip sumažinti derliaus praradimus, nes klimato raidos kol kas neįmanoma pakeisti. Selekcininkai taip pat dirba šia kryptimi, kuriamos naujos veislės, atsparios nepalankiems pavasario orams, vasaros karščiui, sausroms.

„Posėdyje buvo kalbama, kad suvaldyti spragšius tampa neįmanoma, kai buvo uždraustos naudoti cheminės medžiagos fipronilas ir etoprofosas. Europos bulvių asociacija „Europatat“ buria Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių mokslininkus tyrimams, pasitelkiant ES finansavimą, kurių tikslas – surasti veiksmingus sprendimus suvaldant spragšių plitimą. Kol kas dirbama su pesticidų gamybos įmonėmis, ieškant galimų sprendimų bent kiek kontroliuoti ir užkirsti kelią spragšiams plisti, nes dabar leidžiami naudoti preparatai tik sulėtina jų vystymąsi, bet pačių kenkėjų nesunaikina. Kai kurios šalys jau užregistravo insekticidus ir nematicidą, arba dar vyksta registracijos procesas. Vokietijos bulvių augintojai spragšių plitimą bando kontroliuoti biologiniu insekticidu“, – ŪP aiškino LDAA ekspertė.

Vieno sprendimo nėra

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.