Klubas „Aušra“ – kūrybinga moterų bendruomenė

Pradžią davė „Ponios rinkimai“

„Tai visiškai nesusiję su mano vardu“, – šypsojosi klubo įkūrėja ir pirmininkė Aušra Vaidotienė. „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams ji pasakojo, kaip, bėgant metams, keitėsi klubo veikla, kaip atsirado socialinis verslas bei viešųjų paslaugų ir edukacijų centras „Josva House“ – vieta, kur moterys dalijasi patirtimi, mokosi ir kuria prasmingus pokyčius bendruomenėje.

Klubo „Aušra“ įkūrėja A. Vaidotienė prisiminė, kad viskas prasidėjo 2010-aisiais, kai Josvainiuose buvo surengti „Ponios rinkimai“. Dalyvavo apie penkiolika moterų iš visos seniūnijos. Kelis mėnesius trukusios repeticijos tapo ne tik pasiruošimu, bet ir nuoširdaus ryšio pradžia – moterys dalijosi pyragų, konservuotų agurkų receptais, geru žodžiu ir šypsenomis.

„Labai susidraugavome. Buvo gaila išsiskirti, tad nutarėme toliau bendrauti ir veikti kartu“, – pasakojo ŪP pašnekovė. Pirmasis bendras žingsnis buvo dalyvavimas labdaros akcijoje „Maltiečių sriuba“, kuris paskatino imtis rimtesnės veiklos.

Taip natūraliai gimė idėja suburti klubą. Jis įsikūrė kultūros centre, vėliau sulaukė kvietimo jungtis prie bendruomenės centro, bet klubo narės jau turėjo savo viziją – padėti tiems, kam reikia realios pagalbos.

„Ilgai diskutavome, kam skirti savo veiklą. Galiausiai apsisprendėme – padėsime senjorams“, – prisiminė A. Vaidotienė. Klubą iš pradžių sudarė daugiau nei 25 moterys. Dabar liko stiprus branduolys – penkiolika narių, kartu dirbančių jau daugiau nei penkiolika metų.

Veiklos augo kartu su poreikiais

Klubo „Aušra“ pirmininkė minėjo, kad nuo pat pradžių moterys siekė ne tik bendrystės, bet ir realios pagalbos bendruomenei. Bėgant metams, iš mažų iniciatyvų išaugo socialinis verslas, skatinantis moterų savarankiškumą ir pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Didžiausias poreikis jaučiamas tarp senjorų, ypač Josvainių ir Pernaravos seniūnijose. Tačiau klubo narės reaguoja ir į kitus atvejus – padeda daugiavaikėms šeimoms, pavieniams asmenims. Vienam muzikaliam berniukui, neturėjusiam instrumento, buvo nupirktas akordeonas. Kitąsyk pagalba suteikta dviem sergančioms moterims iš Kunionių ir visai nesvarbu, kad viena iš jų nebuvo senjorė. Paramos sulaukė ir močiutė, viena auginusi tris anūkus. Buvo nupirkta lova, vaikai galėjo išvykti į skautų stovyklą. Dabar jau suaugę anūkai patys rūpinasi savo močiute.

Svarbus vaidmuo tenka bendradarbiavimui su socialine darbuotoja – dažnai ji informuoja apie žmones, kuriems reikalinga pagalba. Neretas atvejis, kai kreipiasi kaimynai ar artimieji, nes patys senjorai nedrįsta prašyti pagalbos.

Klubas tęsia bendradarbiavimą su paramos akcija „Maltiečių sriuba“. Dauguma klubo narių taip pat savanoriauja Maltos ordino organizacijoje, kuri orientuojasi į pagalbą vienišiems senjorams. Prasidėjus karui Ukrainoje, „Aušros“ narės įsitraukė ir į humanitarinės pagalbos teikimą ukrainiečiams – tai buvo daroma per Maltos ordino pagalbos tarnybą.

Sukūrė socialinį verslą

Klubo moterys nusprendė įkurti socialinį verslą – tam, kad galėtų ne tik plėsti pagalbos apimtis, bet ir kurti tvarią sistemą, leidžiančią nuolat padėti senjorams.

„Iš pradžių buvo septyni senjorai, kuriems kasdien veždavome karštą maistą. Dabar jų liko penki – toks jau gyvenimas“, – pastebėjo ŪP pašnekovė. Šiuo metu keturiems senjorams maistą apmoka jų vaikai. Penkias darbo dienas per savaitę, kai veikia klubo įkurta kavinė, senjorams pristatomas karštas maistas.

Pasak A. Vaidotienės, vis daugiau žmonių išvyksta gyventi į miestus, yra užsiėmę darbais ir verslais, tačiau nori rūpintis savo tėvais. „Vaikai mums sako, kad atvažiuoja kartą per mėnesį, nuperka maisto, bet tėvai visko nesuvalgo – baigiasi galiojimo laikas ir tenka išmesti. Pasinaudodami mūsų paslauga, jie žino, kad tėvai kasdien gauna šviežią ir šiltą maistą. O mes dar ir pasiteiraujame, ko norėtų – gal lengvesnio, sveikesnio patiekalo“, – pasakojo ji.

Verslo idėją klubo „Aušra“ narės pradėjo formuoti pasinaudojusios ekspertų pagalba iš „Inovatorių slėnio“ Antalieptėje. Ten jos išsigrynino viziją, ką galėtų nuveikti daugiau. Taip gimė mintis perimti buvusios Josvainių pradinės mokyklos pastatą pagal panaudos sutartį su rajono savivaldybės administracija. Iš pradžių pirmajame aukšte planuota įkurti labdaros valgyklą – maisto išdalijimo tašką. Tačiau ekspertai paskatino mąstyti plačiau – kurti vietą, kur galėtų dirbti seniūnijos žmonės ir būtų teikiama daugiau paslaugų. Šiandien čia dirba keturios darbuotojos iš Josvainių seniūnijos. „Man labai smagu, kad nereikia žmonių vežtis iš kitur – dirba vietiniai. Žaliavas perkame iš vietos ūkininkų. Taip, brangiau nei prekybos centre, bet maistas kokybiškas ir skanus – žmonės sako, kad kaip pas mamą“, – džiaugėsi ŪP pašnekovė.

Pietūs – 100 žmonių

Iš klubo „Aušra“ veiklų natūraliai išsivystė ir platesnė iniciatyva – viešųjų paslaugų ir edukacijų centras „Josva House“. Čia veikia kavinukė, kurioje teikiamas dienos maitinimas tiek vietiniams, tiek svečiams iš aplinkinių miestų. Apsilankę žmonės gali papietauti, išgerti kavos puodelį ir pasimėgauti vietoje veikiančios kepyklėlės šviežiais kepiniais. Kasdien čia kepama duona, įvairūs pyragai, bandelės, tortai ir saldumynai – kepinių asortimentas nuolat keičiasi. Yra galimybė užsisakyti gaminius iš anksto – patiekalų skoniu džiaugiasi ne tik vietiniai, bet ir kėdainiečiai, atvykstantys pietauti ar pasiimti maisto išsinešti.

Kavinė, esanti „Josva House“ pastate, įtraukta į lankytinų objektų sąrašą – tai jaukiai įrengta vieta, kuri vis dažniau tampa ne tik maitinimo, bet ir bendruomenės susitikimų erdve. Vienu metu čia gali papietauti apie 100 žmonių – tam pritaikytos dvi erdvios salės. Čia yra galimybė švęsti vaikų gimtadienius, rengti gedulingus pietus, asmenines šventes, furšetus ar banketus.

Iš močiutės receptų knygos

Pradėjus organizuoti banketus, moterų klubo „Aušra“ narės nusprendė remtis tuo, ką geriausiai moka – namų virtuve. „Kai susėdome, kiekviena iš mūsų prisiminė savo firminį patiekalą, tą, kurį šeimoje labiausiai mėgsta“, – pasakojo viena iš iniciatyvos dalyvių. Tikslas buvo ne tik pavaišinti, bet ir išsaugoti bei pristatyti vietinius kulinarinius papročius. Todėl ir meniu gimė iš pačių josvainiečių tradicijų.

Kepami kokorai, mieliniai blynai su silke – patiekalai, kurie kituose Lietuvos kraštuose dažnai nežinomi, bet čia, Josvainiuose, jie kelia nostalgiškus prisiminimus ir sulaukia didelio svečių susidomėjimo. Josvainietiška košė ypatinga – penkių grūdų ir nebalinta, bet su spirgučių padažu. Žinoma, neapsieinama ir be cepelinų. „Žmonės nori paragauti to, ko nerasi įprastoje kavinėje – mūsų virtuvėje slypi ne tik skonis, bet ir istorija“, – prisipažino klubo narės.

Apie 800 batų

Apsilankiusieji svečių namuose, dažnai nustemba išvydę netikėtą ekspoziciją – suvenyrinių batelių kolekciją. Tai ne tik dekoratyvus akcentas, bet ir dalis moterų klubo „Aušra“ vykdomos edukacinės programos.

Programos metu klubo pirmininkė A. Vaidotienė pasakoja apie batų istoriją – nuo pirmykščio žmogaus iki šiuolaikinių sportbačių. Lankytojai gali apžiūrėti ir net pasimatuoti senovinius modelius, susipažinti su batų reikšme skirtingose kultūrose ir laikotarpiuose. Edukacija ypač populiari tarp šeimų, norinčių šventes paminėti kitaip – su turininga veikla, kuri įtraukia net vaikus.

Kolekcijos pradžią davė klubo narė Rima Aniulienė, miesteliui padovanojusi daugiau nei 20 metų rinktą suvenyrinių batelių rinkinį – per 400 eksponatų iš viso pasaulio. Dabar kolekcijoje jau apie 800 batelių, pagamintų iš įvairiausių medžiagų – porceliano, stiklo, medžio, plastiko. „Kas atneša eksponatų – vaišiname kava ir šviežiai keptu saldumynu. Sako, namie stovi, dulkes renka, o čia galės džiuginti kitus. Su tokia kolekcija galbūt sieksime ir Lietuvos rekordo“, – šypsojosi A. Vaidotienė.

Apsistoja ir buvę josvainiškiai

„Josva House“ įrengta 15 kambarių – dviviečių ir triviečių. Apsistoti galima tiek vienai nakčiai, tiek ilgesniam laikui. Čia dažnai apsigyvena netoliese dirbantys darbininkai, pasak ŪP pašnekovės, važinėti iš Klaipėdos ar kitų tolimesnių miestų jiems būtų pernelyg sudėtinga. „Populiarus mūsų viešbutis“, – šypsojosi ji. Tačiau sulaukiama ne tik darbo reikalais užsukančių svečių. Sugrįžta, vedami prisiminimų, ir nemažai buvusių josvainiškių. Pasitaiko, kad močiutės, kurios kažkada gyveno Josvainiuose, jau seniai Anapilyje, jų namai parduoti, bet artimiesiems išlikusi nostalgija Šušvės upei ir vaikystės takams. Dabar jie atvyksta su savo vaikais, apsistoja kelioms dienoms, pasivaikšto po pažįstamas vietas ir džiaugiasi galėdami pabūti ten, kur prabėgo jaunystė. Atsižvelgiant į šiuos sentimentus, kilo mintis ateityje organizuoti pėsčiųjų žygį Šušvės pakrantėmis – nuo vadinamojo „beždžionių tilto“ iki pagrindinio tilto. Tai būtų puiki galimybė tiek vietiniams, tiek svečiams dar labiau pažinti krašto gamtą, istoriją ir sugrįžti į brangius prisiminimus.

Pienių degustacija

Apsilankę svečių namuose, turi galimybę paragauti unikalių pienių produktų, kuriuos sukūrė klubo „Aušra“ moterys. Tai ne tik skanus, bet ir edukacinis potyris, apimantis įvairius pienių žiedų gaminius – degustacija prasideda nuo pienių žiedų užtepėlių, vėliau svečiai gali paragauti kiaulienos sprandinės, keptos ir marinuotos pienių vyne. Taip pat siūlomi pienių žiedų saldainiai, sausainiai su pienių žiedlapiais, vasarą – gaivinantis pienių kokteilis su pienių žiedų sirupu ir pienių užpiltinės. Paklausus, kodėl buvo pasirinktos būtent pienės, A. Vaidotienė paaiškino, kad ši mintis kilo siekiant ne tik reprezentuoti savo organizaciją, bet ir padėkoti tiems, kurie finansiškai prisideda prie renginių organizavimo. „Galvojome, kad pirkti paprastą šokoladą būtų per paprasta, norėjosi sukurti kažką unikalaus ir išskirtinio, kad galėtume pasiūlyti kaip savo pačių gaminį“, – paaiškino ŪP pašnekovė.

Pirmasis bandymas buvo pagaminti pienių medų, o kai mugėse paklausdavo, ar tikrai tai medus iš pienių, moterys atsakydavo: „Mes tos bitutės, mes rinkome medų, tai yra mūsų produktas.“ Taip atsirado „Pienių žiedų skanėstas“. Be to, buvo sukurtos „Pienių žiedų užtepėlės“, kurios labai gerai perkamos prieš Kalėdas. Taip pat gaminami įvairūs rinkiniai. Pienių rinkimas ir gaminimas tapo šeimos tradicija: „Kiek prisimenu, mano močiutė visada rinkdavo pienių žiedus. Mes su moterimis verdame juos kiek kitaip, papildome citrinų ir apelsinų žievelėmis, kad gautume kitokį skonį. Aišku, dar įberiam žiupsnelį meilės“, – šypsojosi A. Vaidotienė.

Prie pienių rinkimo akcijos prisideda ir Josvainių gimnazija. Pradinių klasių moksleiviai atneša pintines pienių žiedų, kuriuos surenka pavasarį, kai pienės žydi. Moksleiviams už tai nemokamai surengiama edukacija. „Pienių žiedų skanėstą galima užpilti ant varškės, ledų, įpilti į arbatą. Kai pilame jį į karštą arbatą vietoj cukraus, namai pakvimpa vasara“, – pasakojo klubo „Aušra“ pirmininkė.

Liofilizuoja žoleles ir daržoves

Josvainių moterys, įsigijusios liofilizatorių, pradėjo naują veiklą – liofilizuoja žoleles ir daržoves. Ši technologija leidžia užfiksuoti natūralias gamtos skonines savybes ir išlaikyti maistines medžiagas bei aromatus. Klubo narės perka daržoves ir uogas iš vietinių augintojų, taip pat liofilizuoja avietes, vyšnias, braškes ir įvairius prieskonius – česnakus, krapus, svogūnų laiškus. Liofilizuoti produktai suteikia ypatingą skonį sriuboms, puikiai tinka gardinti mėsos ar kitus patiekalus. Be to, moterys sukūrė unikalią žolelių arbatos liniją, kurioje galima brasti tokias arbatas, kaip „Vasaros šokis“ ir „Pavasario dvelksmas“. Šios arbatos sudarytos iš įvairių žolelių, pavyzdžiui, vyšnių ir serbentų lapų, pienių žiedų, šeivamedžių žiedų, čiobrelių. Visos žolelės yra liofilizuotos, todėl arbatos išlieka ryškios ir spalvingos. Tai leidžia žolelėms išlaikyti savo natūralų kvapą ir maistines savybes, priešingai nei tradiciškai džiovintos žolelės. Šie produktai, kaip ir kiti gaminiai, yra supakuoti į patogius maišelius, todėl tinka kaip unikalūs ir natūralūs suvenyrai, kuriuos galima dovanoti net ir užsieniečiams.

Pomidorų, agurkų džemai

Josvainių moterų klubo veikloje atsirado unikalių gaminių – pomidorų ir agurkų džemai, nustebinantys subtiliu ir netikėtu skoniu. Šie produktai siūlomi kavinės svečiams edukacijų metu. Pomidorų džemas gaminamas iš 12 kg šviežių pomidorų, ilgai verdant ant mažos kaitros, galutinis produktas – 2–2,5 l saldžiarūgščio džemo. Pomidorai karamelizuojasi, išlaikydami natūralią drėgmę ir ryškią spalvą. Džemas puikiai tinka užtepėlėms ant sūrio, trapučių, su vynuogėmis ar feta sūriu, taip pat ir su blynais.

Skonis išskirtinis, todėl niekas neatspėja, kad džemas pagamintas iš pomidorų. Klubo narės džemą gamina ypatingai – žievelės nulupamos, išdžiovinamos, sumalamos ir naudojamos vietoje pektino. Tai visiškai natūralus ir sveikas produktas. Pomidorai dažniausiai užauginti vietos ūkininkų arba pačių klubo narių daržuose.

Agurkų džemas taip pat yra neįprasto skonio – su čiobreliais, mėtomis, apelsinų ir citrinų sultimis, kurios padeda išlaikyti džemo spalvą ir pagerina skonį. Šie džemai ypač populiarūs prieš didžiąsias šventes.

Turi idėjų ir juda į priekį

Kol A. Vaidotienė pasakojo apie klubo moterų veiklą, barmenė Rasma atnešė po puodelį kavos su plombyrinio torto gabalėliu. Tortas tiesiog tirpo burnoje – pagamintas iš grietinėlės, želatinos, vanilės, o jo pagrindą sudarė karamele įdaryti eklerai. Desertą puošė natūralios uogos. Tai buvo konditerės Marijos kūrinys – kaip ir visi kavinės gaminiai, jis žavėjo skoniu ir subtilia išvaizda.

Kavinėje dirba dar dvi moterys – Janina ir Eitutė. Visos darbuotojos – iš Josvainių krašto. Tai dar viena išskirtinė klubo savybė: veikla ir plėtra remiasi vietos žmonėmis, kurie savo darbu prisideda prie bendruomenės gerovės. „Sunku konkuruoti su dideliais verslais, bet mes turime savo idėjų ir judame į priekį“, – apibendrino klubo „Aušra“ pirmininkė. Nepaisant iššūkių, moterys toliau kuria ir puoselėja savo veiklą su didele meile ir atsakomybe.

Autorės nuotraukos

Projektą „Lietuvos kaimas: vakar, šiandien, rytoj“ iš dalies finansuoja