Ko vertos ekonomikos kilimo prognozės?

Verslo konsultantas, Vilniaus m. Tarybos narys, inžinierius Almantas Stankūnas gana skeptiškai vertina tiek LB minėtas prognozes, tiek ir dabartinės valdžios pastangas vaizduoti itin „šviesią ateitį“: „Deja, bet priešrinkiminės savigyros metu pateikiama tik dalinė informacija, dažnai neparodanti visos objektyvios tiesos. Taip norima sudaryti Lietuvos ekonomikos klestėjimo regimybę ir gal net apgauti Lietuvos žmones. Todėl verta pratęsti Vyriausybės „rekordų“ demaskavimo apžvalgas“.

– Kalbate apie valdžios pateikiamą tik „dalinę informaciją“ apie šalies ekonomikos būklę. Kas labiausiai kelia nerimą? Kas, Jūsų manymu, nutylima ar nuslepiama? Štai ir LB savo ataskaitoje paneigia Jūsų skepticizmą – ekonomika esą auga, stiprėja, beveik visi rodikliai gerėja...

– Net ir pats bankas vietomis pripažįsta, kad toli gražu ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi... Pavyzdžiui, bankas pateikia grafiką, jog pradėjo mažėti gamybos efektyvumas ir našumas. O tai yra labai svarbu, nors ir ne itin akcentuojama – mažėjant šiems rodikliams apie jokią „gerovės valstybę“ nederėtų net svajoti. Akivaizdu, kad BVP, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, sumažėjo. Tuo tarpu net jeigu valstybė nieko nedaro ir gyvenimas teka įprasta vaga, tai BVP turi didėti natūraliai vien tik dėl infliacijos. O kadangi BVP netgi sumažėjo, vadinasi, prasidėjo rimti pokyčiai, apie kuriuos kažkodėl nekalbama – pavyzdžiui, karo atveju jis mažėja ir pan.

– Tačiau Lietuva, atrodo, su niekuo nekariauja. Su kuo Jūs siejate BVP mažėjimą?

– Paaiškinti, kodėl taip įvyko ir kodėl mažėja darbo našumas, nėra sudėtinga – tai susiję su masine imigracija. BVP lengva išauginti jei į šalį prisiveši krūvas imigrantų. Tačiau toks BVP auginimo būdas mažina šalies gyventojų gerovę.  Štai ką mums sako elementari statistika: 2022 metais realusis BVP vienam gyventojui buvo 15 100, o štai 2023 metais BVP vienam gyventojui ženkliai nukrito ir buvo tik 14 840 eurų! Nes atvažiuoja pigi ir nekvalifikuota darbo jėga, o kvalifikuotos darbo jėgos šioje masėje yra labai nedaug, nepaisant visų valdžios deklaracijų. Ši pigi darbo jėga dempinguoja atlyginimus Lietuvoje, o mūsų šalies dirbantieji nenori dirbti už dabar siūlomus atlyginimus ir renkasi emigraciją. Palikus ekonomiką nuošaliau, čia būtų dar atskira tema apie mūsų laukiančias socialines pasekmes, toliau plūstant tokioms imigrantų masėms. Net ir valdančiųjų atstovai jau pripažįsta, kad atsiranda tendencija Lietuvai tapti pigios darbo jėgos šalimi su menka gamybos efektyvumu. Lietuvos BVP vienam gyventojui yra vienas mažiausių ES, atsiliekame nuo daugelio ES valstybių, ir tas atsilikimas ateityje gali tik dar labiau padidėti, nes imigrantų skaičiaus auginimą valdantieji net įteisino.

– O kodėl, Jūsų manymu, LB ataskaitoje bei prognozėse nieko nerašoma apie masinį pigios darbo jėgos antplūdį, t. y. ši BVP smukimo priežastis nutylima?

– Bankas nenori liesti politiškai jautrių temų, kurios skambėtų kaip priekaištas valdantiesiems. Tai juk iš esmės – ta pati komanda, jie tarpusavyje labai glaudžiai bendrauja ir derina savo veiksmus. Bet bankas, aišku, negalėjo nutylėti tokio svarbaus rodiklio, kaip darbo našumo mažėjimas. Todėl tai nėra mano išsigalvojimas ar, kaip dabar madinga sakyti, „politinių oponentų kritika“. Tai – labai objektyvus rodiklis, kurio priežastys taip pat akivaizdžios, tik ne visiems patogios. Mes turime labai negerą tendenciją, apie kurią prabilo ir patys valdantieji – jie net pradėjo kalbėti, kad reikia pradėti riboti migrantų kiekį. Tik tas „apribojimas“ iki 40 000 per metus dabar atrodo graudžiai – tai nėra joks ribojimas, nes po 10 metų bus jau 400 000 ir dar daugiau... Juk šitai kvotai nereikia net specialių leidimų. ir jeigu kokios nors logistikos ar kitos įmonės skųsis, kad joms vis tiek trūksta darbuotojų, tai ta kvota nesunkiai bus viršijama ir niekas tų skaičių nesukontroliuos.

– Dabar kasdien mums kalbama, kad nuolat nesustabdomai kyla darbuotojų atlyginimai, o tai, žinoma, yra nuostabiosios valdžios nuopelnas...

– Valdantieji išties nuolat kartoja, kad gyvename kaip niekad gerai, kad nuolat didėja mūsų atlyginimai.  Bet štai pagal minimalų atlyginimą vis dar esame ES uodegoje.  Esu tikras, kad atlyginimus mums sumažino ir tie šimtai tūkstančiai imigrantų iš pigių šalių - pirmoje eilėje Baltarusijos, Rusijos ir Vidurio Azijos šalių.  Valdžia jų prisileido, nors bedarbystė Lietuvoje aukšta. Jie tai padarė, nes klusniai vykdo didžiojo verslo pageidavimus. Jie tai padarė, nes jiems nereikia stiprios nacionalinės valstybės. Vietoj to jie renkasi tautų katilą, kuriame naikinama lietuvybė. Ir jiems nusispjaut, kad taip Lietuva taps niekieno žeme – atsilikusia, pigios darbo jėgos šalimi be išvystytos aukštos pridėtinės vertės gamybos, nes verslininkai neturi jokios motyvacijos investuoti į darbo efektyvumo didinimą, kai gali samdyti pigius imigrantus.

– Banko ataskaitoje rašoma, esą „kainų raida tebėra vangi“, tarsi leidžiant suprasti, kad infliacijos rodikliai išlieka stabiliai maži ir niekas iš esmės nebrangsta. Tačiau užėjus į bet kurią parduotuvę žmonės mato visiškai priešingą vaizdą ir nelabai sutinka su banko nuomone... Iš kur toks disonansas?

– Nežinau, kokiais duomenimis jie remiasi, bet, žinoma, galima sakyti, kad po to kainų šuolio, kuris buvo susijęs su pandemija ir tiekimo grandinių sutrikimu, buvo tam tikras kainų stabtelėjimas ir netgi trumpalaikis jų kritimas. Čia priklauso nuo to, kokį konkretų laikotarpį nagrinėsi, nors maisto produktų kainose mes nepastebime jokio kritimo, galbūt jie čia kalba apie tam tikrų pramonės gaminių kainas... Bet jeigu BVP vienam gyventojui mažėja, tai atitinkamai mažėja ir atlyginimų augimas. Įsivaizduokime, jeigu šioje situacijoje dar ir infliacija sparčiai augtų, tai būtų tiesiog tragedija. Gal infliacija šiuo metu nėra itin didelė problema, bet valdžia tiesiog kuria problemas lygioje vietoje.

– Beje, o kaip sekasi Vilniuje laikytis „žaliojo kurso“, kuris taip pat turėtų patuštinti kišenes? O kur dar kiti Vilniaus „amžiaus projektai“?

– Tikrai taip, ambicijos čia didžiulės: Vilnius neseniai priėmė sprendimą iki 2030 m. net 80 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimus, t. y. penkis kartus – protu sunkiai suvokiami skaičiai. Nors tam bus tiesioginė ES parama, tačiau vis tiek bus reikalinga prisidėti savo didžiulėmis lėšomis, kurių miesto biudžete nėra. Vadinasi, vėl bus melžiami gyventojai ir verslas. O tuo metu ministras Dainius Kreivys nesiliauja kalbėjęs apie žaliojo vandenilio projektus, kurie Vakarų Europoje vienas po kito bankrutuoja. Aš jau nekalbu čia apie nacionalinio stadiono projektą, kurį aš apskundžiau prokuratūrai ir Europos Komisijai, nes jis tiesiog neracionaliai, švelniai tariant, vykdomas – kam reikalingos tokios apimtys? Jeigu mirštame iš gėdos, kad neturime stadiono, tai tik jį ir statykite, o ne plėtokite aplink vaikų darželius, naktines bibliotekas ar krepšinio aikšteles... Visa tai turi būti centralizuotai išdėstyta mieste, kad gyventojams nereikėtų dėl to važinėti ant Šeškinės kalno... Tai akivaizdžiai yra koncesininkų merkantiliniai interesai, kurie turi būti pažaboti. Taip ir gyvename tokioje kiek šizofreninių valdžios vizijų realybėje...

Kalbėjosi Ričardas Čekutis