Pernai JAV importavo žemės ūkio produktų iš 184 šalių ir teritorijų už 213 mlrd. JAV dolerių, tai sudarė daugiau nei 6 proc. viso JAV importo. 76 proc. šio importo buvo iš 10 didžiausių tiekėjų, o Meksika, Kanada ir Europos Sąjunga sudarė beveik du trečdalius visos žemės ūkio produktų importo vertės.
Nuo 2000 m. žemės ūkio produktų importas iš šių trijų partnerių išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 24 mlrd. JAV dolerių iki daugiau nei 102 mlrd. JAV dolerių. Nuo 2016 m. Meksika užima pirmąją vietą pagal JAV žemės ūkio produktų importą, aplenkdama Kanadą, skelbia fb.org.
Apie 70 proc. vertės sudarė vartotojams skirti produktai. Tai apima kasdienes prekes, kurios yra visų maisto prekių parduotuvių lentynose, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves (tai dvi pagrindinės importo kategorijos).
Tarpinės prekės, tokios kaip augaliniai aliejai, maisto pramonėje naudojami saldikliai ir kepimo ingredientai sudarė 48 mlrd. JAV dolerių (22 proc.). Likusi importo vertė, 16 mlrd. JAV dolerių (8 proc.), tenka birūiems produktams – tai daugiausia neperdirbti produktai, tokie kaip neskrudinta kava, žaliavinis cukranendrių ir cukrinių runkelių cukrus, kakavos pupelės, aliejinių augalų sėklos, ryžiai ir arbata.
Beje, birūs produktai sudaro gerokai didesnę JAV žemės ūkio eksporto dalį – 32 proc. – o tai išryškina esminį prekybos dinamikos skirtumą: JAV importe daugiausia yra didelės vertės, vartotojams paruoštų maisto produktų, o šalies eksportas labiau priklauso nuo žalių, neperdirbtų produktų, tokių kaip grūdai ir aliejinių augalų sėklos.
2024 m. JAV taip pat importavo papildomai 50 mlrd. JAV dolerių vertės su žemės ūkiu susijusių produktų, įskaitant už 25 mlrd. USD jūros gėrybių produktų, už 23 mlrd. USD miško produktų ir 2 mlrd. USD biodyzelino bei mišinių.
Amerikiečiai yra įpratę turėti prieigą prie įvairių maisto produktų ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono, tačiau tai dažnai priklauso nuo importo. Šioje dinamikoje pagrindinį vaidmenį atlieka pasaulinis klimatas, nes gamyba skiriasi tarp pusrutulių. Kai viename regione žiema arba lietingasis sezonas, kitame gali būti didžiausias derlius. Kai JAV yra ne sezono metas arba šviežių produktų pasiūla ribota, importas užpildo spragą.
Nors importas dažnai papildo vietinę pasiūlą, ypač ne sezono metu, jis taip pat gali tiesiogiai konkuruoti su JAV augintojais, auginančiais tą patį derlių piko metu. Tai ypač pasakytina apie vaisius ir daržoves, kurių derliaus nuėmimo laikotarpis yra ribotas, nes užsienio produktų prieinamumas gali sumažinti kainas arba pakeisti rinkos dalį. Šie iššūkiai yra gerai žinomi sezoninių produktų augintojams ir toliau kelia susirūpinimą dėl sąžiningos konkurencijos ir ilgalaikio gyvybingumo.
Didelė JAV žemės ūkio produkcijos dalis priklauso nuo pasaulinės prekybos ūkininkavimui būtinais produktais, kaip antai trąšos. Nors JAV yra trečia pagal dydį trąšų gamintoja pasaulyje, jai vis dar trūksta vidaus išteklių, kad patenkintų visą paklausą. Kiekvienos šalies gebėjimą gaminti trąšas lemia gamtos ištekliai, ypač tokių mineralinių medžiagų kaip fosfatas ir kalis, bei šių žaliavų gavybai ir perdirbimui būtini energijos šaltiniai.
Vienas svarbus pavyzdys: Kanada turi kalio telkinių, kurių nėra JAV, o šie telkiniai yra būtini kalio trąšoms gaminti. 2024 m. JAV importavo 97 proc. kalio trąšų, iš kurių 85 proc. buvo iš Kanados. Nors JAV turi geresnius azoto ir fosfato vidaus išteklius, importas vis dar sudarė maždaug 25 proc. visų sunaudojamų trąšų. Neturint prieigos prie šių importuojamų medžiagų, daugelio eilinių ir specializuotų kultūrų produktyvumas būtų labai sumažėjęs.
Ir tai neapsiriboja vien trąšomis. JAV žemės ūkio sektorius taip pat priklauso nuo užsieniinių augalų apsaugos produktų, įrangos komponentų ir kitų būtinų išteklių tiekimo. Pavyzdžiui, Kinija yra didžiausia fosfatinių trąšų ir veikliųjų medžiagų, naudojamų herbicidams ir fungicidams, eksportuotoja pasaulyje. Kaip skelbia sciencedirect.com, Kinijos gamintojai pagamina beveik 70 proc. pasaulio pesticidų produktų, o JAV yra viena didžiausių importuotojų. Nuo žemės ūkio technikos dalių iki sėklų apdorojimo priemonių – JAV ūkininkai priklauso nuo glaudžiai susijusios pasaulinės tiekimo grandinės, todėl žemės ūkio produktų importas yra ne tik maistas, bet ir priemonė jam užauginti.
Jungtinės Valstijos yra turtinga ekonomika, turinti vieną didžiausių vartotojų rinkų pasaulyje. Turėdami didesnes vidutines pajamas ir santykinai mažą pajamų procentą, išleidžiamą maistui, Amerikos vartotojai turi pasirinkimo prabangą ir ja naudojasi. JAV namų ūkiai maistui išleidžia kiek daugiau nei 10 proc. savo disponuojamų pajamų – tai viena mažiausių dalių pasaulyje. Toks finansinis lankstumas leidžia amerikiečiams būti išrankiems ne tik dėl to, ką valgo, bet rinktis ir maisto produkto kilmės šalis. Kitaip sakant, JAV piliečiai perka ne tik dėl pragyvenimo, o ir dėl dėl skonio, patogumo, naujumo, sveikatos prioritetų ir prieinamumo ištisus metus.
Tuo tarpu daugelis besivystančių šalių vartotojų turi teikti pirmenybę kainai ir pagrindiniam prieinamumui, o ne prekės ženklui, įvairovei ar kilmei. Net jei importuoti maisto produktai yra techniškai prieinami, jie gali būti neįperkami arba neprieinami didelei gyventojų daliai.
JAV yra pasaulinio lygio daugelio tų pačių produktų, kuriuos ji taip pat importuoja, gamintoja. Nuo Kalifornijos vynuogynų ir Vidurio Vakarų pieninių iki kiekvienoje valstijoje išsibarsčiusių amatininkų alaus daryklų – vietiniai produktai ne tik prieinami, bet ir klesti. Vis dėlto daugelis vartotojų vis dar renkasi užsienio produktus, nes gali tai sau leisti. Kuo didesnė gyventojų perkamoji galia, tuo didesnė tikimybė, kad jie ieškos produktų, kurie papildys arba padidins vietinę pasiūlą, o ši paklausa patenkinama pasaulinės prekybos dėka.
Įperkamos ir patikimos darbo jėgos trūkumas sukėlė didelių iššūkių JAV sezoninių produktų augintojams, kurie susiduria su didesnėmis darbo sąnaudomis nei daugelis jų pasaulinių konkurentų. Pavyzdžiui, 2025 m. laikinųjų žemės ūkio darbuotojų reikalaujamas darbo užmokestis yra 18,12 USD per valandą, kai antai Meksikoje toks darbuotojas uždirba vos 1,59 USD per valandą, o Brazilijoje – 4,50 USD.
Kaip skelbia JAV Žemės ūkio departamentas, darbo sąnaudos sudaro iki 40 proc. gamybos sąnaudų darbui imliose pramonės šakose, tokiose kaip šviežių vaisių ir daržovių auginimas. Šie dideli darbo sąnaudų skirtumai, kuriuos dar labiau padidina darbuotojų trūkumas, apsunkina JAV augintojų galimybes konkuruoti kainomis. Dėl to daugelis yra priversti pasikliauti importu, kad patenkintų paklausą, ypač tai liečia darbui imlią produkciją.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ES žemės ūkio maisto produktų eksporto į JAV vertė pernai siekė 30,1 mlrd. eurų, o tai sudaro 13 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų eksporto.
2024 m. JAV buvo antra pagal dydį ES eksporto rinka ir, palyginti su 2023 m., eksporto apimtys išaugo net 3,3 mlrd. eurų, t. y. 12 proc.. Tai galima paaiškinti pasaulinių alyvuogių ir alyvuogių aliejaus eksporto kainų padidėjimu (+ 793 mln. EUR, +43 proc.), kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių (+ 459 mln. EUR, +28 proc.), taip pat vyno ir vyno pagrindu pagamintų produktų kainų padidėjimu (+ 416 mln. EUR, +9 proc.). Didžiausios ES eksporto į JAV kategorijos 2024 m. buvo: vynas ir vyno pagrindu pagaminti produktai (17 proc. ES eksporto vertės), grūdai ir malimo produktai (10 proc.), spirituoti gėrimai ir likeriai (9 proc.) bei alyvuogės ir alyvuogių aliejus (9 proc.).
Didžiausias ES žemės ūkio maisto produktų importuotojas iš JAV 2024 metais buvo Nyderlandai (23,1 proc. visų ES maisto produktų importo iš JAV), Vokietija (18,4 proc.), Ispanija (16,2 proc.), Italija (12,9 proc.), Prancūzija (6,6 proc.) ir Airija (4,6 proc.).
2024 m. du svarbiausi produktai — sojos pupelės ir riešutai — sudarė 41,3 proc. ES žemės ūkio maisto produktų importo iš JAV vertės. Tačiau 9 proc. sumažėjo spiritinių gėrimų importas, įskaitant viskį. Didelę reikšmę ES importui iš JAV taip pat turėjo perdirbti maisto produktai, žuvis, kukurūzai, etilo alkoholis, vynai, sojų miltai, gyvulių pašarai ir jautiena.
Kaip praneša Inovacijų agentūra, eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 21 vietoje iš 157 eksporto partnerių.
Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į JAV sudarė tik 1,1 proc. iš viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. 2023 m. tiek pat. Vertinant visą Lietuvos eksportą į JAV, žemės ūkio ir maisto produktai sudaro 4,3 proc.
Pasirodo, Lietuvos eksportuojamų produktų grupės nesikeičia jau penkerius metus, tai yra:
• malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas (2024 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės struktūroje sudarė 30,7 proc.);
• pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 18,4 proc.);
• aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 12,6 proc.)
• gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 8,6 proc.);
• įvairūs maisto produktai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 8,1 proc.)
Parengė Ričardas Čekutis