Sausio 25 d. pirmalaikiai Graikijos parlamento rinkimai prikaustys pasaulio, bent jau Europos Sąjungos, dėmesį labiau nei Rusijos agresija prieš Ukrainą ar „Islamo kalifato“ siekiai įsiviešpatauti Artimuosiuose Rytuose. Jau penkerius metus ES ir Tarptautinis valiutos fondas už ausų tempia šią vidutinio dydžio, smarkiai nusigyvenusią šalį, skyrė ir skiria graikams šimtus milijardų eurų iš ką tik paleistos pinigų spausdinimo mašinos, kad Graikija nebankrutuotų, pasiliktų euro zonoje. Daugelis kitų net mažiau prasiskolinusių valstybių jau seniai būtų paliktos nuskęsti arba išsikapstyti savo jėgomis, o Graikijai visos skolos nurašomos, atrodo, vien tik už tai, kad ji prieš 3 tūkst. metų padovanojo pasauliui antikinę kultūrą. Nepersidirbantys graikų valstiečiai gauna bene didžiausias europines tiesiogines išmokas, o visas Briuselio direktyvas, net ir sunkiausias, uoliai vykdančius Lietuvos ir Latvijos ūkininkus ES remia prasčiausiai. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Lietuvos ekonomistų, ūkininkų ir diplomatų, kodėl ES neskatina sąžiningų valstybių, bet dosniai finansuoja apsukruolius, ne pagal paskirtį švaistančius ES struktūrinių fondų paramą.
Nusmukusi Graikija atstatoma visos euro zonos, taip pat ir Lietuvos, lėšomis.ES biurokratai kitaip nemoka „Graikija - silpniausia ES finansinės struktūros grandis. Briuselis ir Berlynas gelbsti graikus tokiais abejotinai būdais, nes ES biurokratai kitaip nemoka“, - „Ūkininko patarėjui“ pašaipiai kalbėjo matematikas, nepriklausomas makroekonomikos ekspertas Kęstutis K. Urba. Graikijos kreditoriai šią šalį kaltina sukčiavimu, o jos narystę euro zonoje – nesusipratimu. Anot nepriklausomo analitiko K. Urbos, gal 1999-aisiais, kai kūrėsi euro zona, Graikija ir nuslėpė tikruosius statistinius duomenis apie savo ūkio bei finansų sistemos būklę, tačiau gudrūs graikai, melždami ES turtingiausias valstybes Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, priverčia jas susimokėti senas Antrojo pasaulinio karo reparacijas: vokiečiai atlygina graikams nuostolius už 1941-1944 m. hitlerinę okupaciją, o britai krapšto savo pinigines, kad, 1944 m. rudenį išlaisvinę Graikiją iš Vokietijos nacionalsocialistų, trejus metus pamiršo išeiti.
Tinklus užmetė ir Kinija „Graikijos skolos apmokamos gausiomis „injekcijomis“ - Europos centrinio banko pinigais, kurių netenka kitos ES valstybės, o graikų turtas urmu patenka į bankų ir korporacijų rankas. Graikijoje tinklus užmetė ir valiutos pritvinkusi Kinija. Graikai niršta matydami neteisybę, todėl nuolat balsuoja už kairiuosius“, - aiškino K. Urba. Buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Graikijoje (1997-2001 metais) Vidmantas Povilionis tvirtina, kad daug aukščiausių ES biurokratų dažnai ilsisi Graikijos kurortuose, asmeniškai pažįsta graikų politikus, be to, daug graikų emigravę į Didžiąją Britaniją, Prancūziją. Kaip teigia V. Povilionis, kol į Vokietiją neprigužėjo turkų „gastarbaiterių“ (uždarbiautojų), graikai ten buvo didžiausia emigrantų bendruomenė. Suprantama, jie stengiasi padėti savo tėvynei, mėgina palenkti ES nuomonę, kad ji būtų palanki Graikijai. Dėl tokios graikų lobistinės veiklos Briuselis, Berlynas ir užmerkė akis į kai kurias labai akivaizdžias Graikijos ydas.
Atgyvenęs įvaizdis „Manau, Europos Sąjunga dar ilgai vargs su Graikija kaip katė su pūsle, bet iš euro zonos graikai neišlėks. O mūsų niekas Vakaruose nepažįsta, Lietuvos vidaus rūpesčiais senoji Europa nesidomi. Mes jiems esame tolima posovietinė valstybė. Per „Euronews“ kanalą, kuris skelbiasi esąs žiūrimiausia Europos televizija, esu matęs tik kelis „lietuviškus“ reportažus. Apie vaikų namus, kuriuose kenčia našlaičiai, ir per sieną nelegaliai į Šengeno zoną gabenamas rusiškas kontrabandines cigaretes. Nė vieno šviesaus siužeto apie mūsų kultūrą, papročius, šventes. O Graikiją dauguma europiečių įsivaizduoja ne tokią, kokia dabar ji yra iš tiesų. Tiesiog visiems į sąmonę neišdildomai įsirėžusios kelios eilutės iš enciklopedijų, kad Graikija - Vakarų kultūros lopšys, demokratijos, filosofijos, olimpinių žaidynių, klasikinės literatūros, istoriografijos, politologijos, dramos, tragedijos ir komedijos žanrų tėvynė“, - svarstė V. Povilionis.
Labiau žemdirbiškas kraštas už Lietuvą Palaimingai gyvenantys graikų kaimiečiai gauna dideles europines tiesiogines išmokas – 384–544 eurus už deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių hektarą, o afrikinio kiaulių maro, Rusijos embargo nukamuoti Lietuvos ūkininkai – beveik mažiausias – 144 Eur/ha (latviai labiau nuskriausti – 95 Eur/ha). Nors Lietuva uoliai vykdo visas, net ir kvailiausias ES direktyvas, anksčiau už kitas Bendrijos šalis arba viena pirmųjų skuba pasirašyti visas ES reformų sutartis, pirma laiko atšaukia pereinamuosius laikotarpius savo ūkininkams ir visiems piliečiams prisitaikyti prie ES reikalavimų. „Graikai jaučiasi nuskriausti nenuoseklios ES ekonominės politikos, todėl įsitikinę, kad dosnios tiesioginės išmokos jiems priklauso teisėtai. Graikijai daug kainuoja itin brangus dirvų drėkinimas. Lietuvoje atvirkščiai – didelė nelaimė permirkusios dirvos, kurias reikia sausinti, melioruoti. Mes nuolat pabrėžiame, kad Lietuva - žemės ūkio kraštas, bet Graikija dar labiau agrarinė, žemdirbiška šalis“, - tvirtino matematikas K. Urba. Pasak K. Urbos, Lietuva dukart, o Vokietija – beveik septynis kartus labiau industrializuotos už Graikiją. „Išauginti vynuoges, tiekti rinkai avikailius – sunku. „Volkswagen“ automobilius surinkinėti gerokai pelningiau. Graikiją gelbsti išvystytas turizmas, kuris su visu paslaugų sektoriumi sukuria helėnams apie 80 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje ir Vokietijoje - apie 70 proc.“, - samprotavo K. Urba.
Jie sugeba, mes - ne 1990 m. kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras V. Povilionis galvoja, kad lietuviai nesugeba ginti savo teisių ES struktūrose. „Graikai įsigudrindavo avis viename kaime sužymėti, paskui nuginti į kitą sodžių, pakartotinai deklaruoti kaip tenai užaugintas ir gauti dvigubą paramą. O mūsiškiai neįstengia surinkti, paskelbti tokių faktų ir priversti nepatogiai pasijusti ES biurokratus, atsakingus už žemės ūkį ir kaimo plėtrą. Labai nemokšiškai, silpnai giname savo interesus. Kaip ir kiekvienas biurokratinis mechanizmas, Europos Sąjunga turi daugybę trūkumų. Graikai moka jais pasinaudoti, mes – ne!” – apgailestavo V. Povilionis. „Išmokos Vakarų ir Rytų Europos žemdirbiams iki šiol nevienodos todėl, kad ES politikai dažniausiai yra teisininkai ar humanitarai, todėl prastai išmano ekonomiką, be to, kiekvienas stengiasi tik savos valstybės naudai. Kuo Lietuvos žemės ūkiui gresia Briuselio nuostata panaikinti pieno ir cukraus gamybos kvotas, nesulyginus išmokų, daug aiškinti nereikia. Jau dabar Europos Sąjungoje yra 25 mln. bedarbių ir 12-14 mln. alkoholikų“, - perspėjo K. Urba.
Briuselis tiki lietuvių ištvermingumu Paklaustas, gal ES Komisija turėtų sukeisti Lietuvos ūkininkų ir graikų fermerių gaunamas išmokas, Kauno r. žemės ūkio bendrovės ,,Linas“ vadovas Algirdas Jakas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad ES paramą Bendrijos valstybėms reikėtų skirstyti pagal tai, ar efektyviai, „skaidriai“ Bendrijos narės panaudoja europines lėšas. „Dabar, atrodo, į tai neatsižvelgiama“, - abejojo A. Jakas. Anot A. Jako, Briuselis, matyt, galvoja, kad verslūs, darbštūs lietuviai išgyvens ir gavę plonesnius ES finansinius vokelius. „Be to, stipriau paskatinti lietuvių ūkininkai gali daugiau pagaminti. Tada pasidarytume nepageidaujami stiprūs konkurentai Vakarų Europai, ES senosioms šalims“, - įtarinėjo A. Jakas.
Žemdirbiui neįmanoma skrieti „ant bangos“ ŽŪB „Linas“ vadovo manymu, visas valstybes iš ekonominių aklaviečių išgelbsti kantriai dirbantys, sunkmečiais nemurmėdami diržus susiveržiantys eiliniai žmonės. „Rinkos sąlygomis negalima kurią nors vieną ekonomikos sritį dirbtinai remti, o kitą – sąmoningai gniuždyti“, - samprotavo A. Jakas. Augalininkyste besiverčiančios bendrovės vadovas pabrėžė, kad dabar dažniausiai vardijama tik afrikinio kiaulių maro sukelta žala arba spėliojama, kiek nuostolių patirs pieno gamintojai, kai balandį išnyks pieno gamybos kvotos. Anot A. Jako, vietoj kiaulių galima auginti kitus ūkinius gyvulius, o pieno kiekius planuoti pagal supirkimo kainų pokyčius. Bet štai daržovių kainos, pasak A. Jako, beveik nereguliuojamos – nėra nei svogūnų, nei bulvių, kopūstų auginimo kvotų. „Kainos kyla – daržininkai daugiau sodina, produkcija pinga – mažiau augina. Tačiau nuolatiniai daržovių augintojai visada išgyvena. Žemdirbys negali nuolat skrieti ant verslo bangos keteros. Agroverslininkui neįmanoma visuomet „pagauti“ pelningų žemės ūkio šakų“, - apibendrino ŽŪB „Linas“ vadovas A. Jakas.
Protestuoja, tai ir laimi Graikų vidutinė pensija - apie 900 eurų (3100 Lt). Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas 2012 m. paglostė Graikiją, kad graikai „rimtai ėmėsi gaivinti savo ekonomiką“ - minimalų valstybės tarnautojų (kiemsargių, šiukšlininkų) darbo atlyginimą sumažino iki 586 eurų (2023 Lt). Tačiau ES nelaiko didvyriškumu, kad vyresnio amžiaus lietuviai kiekvieną mėnesį privalo pragyventi iš 240 eurų (828 Lt) pensijų. Europos Komisija nepagyrė Lietuvos, kuri susiveržė diržus, nedidino pensijų, atlyginimų, kad galėtų įsivesti eurą. V. Povilionis priminė, kad, atėjus laikui vykdyti įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos centriniam bankui – susimažinti algas, pensijas, Graikijos visuomenė, įvairių profesijų atstovai pasipila į gatves, protestuoja, šurmuliuoja.
Virvę patiems nusivyti? „Graikijos vyriausybė ne tik vadinama socialistine, bet ir iš tiesų šiek tiek laikosi socialdemokratijos principų. O mūsų socialdemokratų (ir visų kitų partijų) ekonominė politika visiškai skiriasi nuo jų statutuose, programose įrašytų partinių ideologijų ir tikslų. Graikijos valdžia duodavo rinkėjams tai, ko jie reikalaudavo, todėl Atėnai nuolat skolinosi. Dabar visa ES įkinkyta gelbėti graikus. O mes per visas krizes Briuselio klausiame: „Virvę patys turime nusipirkti, nusivyti ar duosite?.. “ – ironiškai konstatavo V. Povilionis, linkintis ir lietuviams išmokti taip atsipalaiduoti, mėgautis gyvenimu kaip graikai. Gal dėl to jų vidutinė gyvenimo trukmė – viena ilgiausių Europoje. Pasak K. Urbos, visada, netgi Graikijos okupacijų laikais, graikai gyveno laisvosios rinkos sąlygomis, nebuvo planinės ekonomikos sraigteliai kaip mes. „Graikijos santykinė gerovė per septyniasdešimt metų augo sparčiau nei Lietuvos. ES dokumentuose įrašytos socialinės nuostatos suvienodinti Bendrijos regionų gyvenimo lygį aiškiai nublanksta prieš liberaliuosius sutarčių straipsnius, įteisinusius valstybių sienų, muitinių nevaržomą prekybą, verslą, samdomą darbą“, - tvirtino K. Urba.
Pinigų kultas sugriaus ES Didžiosios ES šalys – Vokietija, Prancūzija – daug investavo Graikijoje, todėl pastaraisiais metais ši valstybė pamažu pasidarė panaši (tik vidinė) ES šantažistė kaip Rusija. Kremlius naudojasi tuo, kad Vakarų Europa priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, o Atėnai puikiai supranta, jog Berlynui gyvybiškai svarbu išsaugoti savo kompanijų padalinius Graikijoje. K. Urbos nuomone, SSRS subyrėjo dėl istorinių neteisybių, Kremliaus nežmoniško elgesio su pavergtomis tautomis, rusinimo, masinių žudynių, tremčių, kolektyvizacijų, išbuožinimų, o ES, ypač euro zona, gali žlugti dėl ekonominių, finansinių priežasčių. „Liberalai, kurie dabar diktuoja Bendrijos madas, neskuba atitaisyti ekonominių nesąmonių, gina laukinį kapitalizmą. Pasauliui naudingiausia būtų krikščionių demokratų ir centro kairiųjų ekonominė ideologija: „Pinigai skirti ne valdyti žmones, o jiems tarnauti“, - tvirtino nepriklausomas ekspertas K. Urba.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.