Kodėl pasaulinis kavos brangimas nepasiekė Lietuvos parduotuvių

Pastaraisiais metais pasaulinėje rinkoje kavos žaliava brango itin sparčiai. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė rodo, kad 2024–2025 m. pasaulinė arabikos kaina ūgtelėjo nuo 5,20 iki 7,48 euro už kilogramą, arba beveik 44 proc.

Tačiau Lietuvos parduotuvių lentynose tokio šuolio nebuvo. ŽŪDC analizuotų kavos produktų vidutinė kaina Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 16,63 iki 17,87 euro už kilogramą, arba 7,4 proc.

Tai nėra mažai, bet tai gerokai mažiau nei kavos žaliavos kainos šuolis pasaulinėje rinkoje.

Kodėl kavos žaliavos kaina pasaulyje šoko į viršų?

Pasaulines kavos kainas pastaraisiais metais aukštyn stūmė keli veiksniai vienu metu.

„Nepalankios oro sąlygos tokiose svarbiose kavą auginančiose valstybėse kaip Brazilija, Vietnamas ir Kolumbija blogino derliaus lūkesčius, rinkoje mažėjo atsargų, o paklausa išliko didelė. Kai atsiranda baimė, kad kavos gali būti mažiau, žaliavos kaina pradeda kilti anksčiau, nei tai pajunta pirkėjas parduotuvėje“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.

Kodėl pupelės ir pakelis kainuoja skirtingai?

Kavos kaina lentynoje nėra vien kavos pupelių kaina. Į ją įeina skrudinimas, malimas, pakuotė, transportavimas, sandėliavimas, PVM, prekybinė marža ir prekės ženklo kainodara.

Svarbios ir tiekimo sutartys. Kava parduotuvėje dažnai perkama ne tos dienos pasauline kaina – dalis jos gali būti įsigyta anksčiau, pagal jau sudarytas sutartis. Todėl pasaulinėje rinkoje kaina jau gali būti pasikeitusi, bet parduotuvėje dar kurį laiką matome ankstesnių tiekimų ar prekybinių sprendimų poveikį.

Kai žaliava brangsta, gamintojams ir tiekėjams didėja spaudimas kelti kainas. Tačiau šis spaudimas į galutinę kainą persikelia palaipsniui. Vienur jis pasirodo per didesnę kainą, kitur – per mažesnes ar retesnes akcijas, dar kitur – per pasikeitusius pirkėjų pasirinkimus.

Kodėl kainų vidurkis gali būti apgaulingas?

Pirkėjai brangstant kavai elgiasi skirtingai. Vieni ištikimai renkasi visada tą pačią mėgstamą kavą, kiti dažniau ieško pigesnių alternatyvų. Todėl statistikoje kainų augimas gali atrodyti mažesnis, nei jį pajunta dalis kavą perkančių žmonių.

2025 m. atrinktų kavos produktų vidutinė kaina Lietuvoje padidėjo 7,4 proc. Vis dėlto, jei kavos pirkėjai būtų nekeitę savo įpročių, kainų augimas būtų siekęs apie 11,4 proc.

„Kavos kainų vidurkis rodo ne tik tai, kaip keitėsi kainos, bet ir kaip prisitaikė pirkėjai. Jei mėgstama kava pabrangsta, vieni vis tiek ją perka, kiti renkasi pigesnę, treti laukia akcijos. Todėl bendras vidurkis gali rodyti mažesnį pokytį, nei jį pajunta dalis pirkėjų“, – aiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.

Ar kava gali pigti?

2026 m. pradžia suteikia pagrindo atsargiam optimizmui.

ŽŪDC analizuotų kavos produktų vidutinė kaina Lietuvoje 2026 m. sausio–birželio mėnesiais siekė 15,77 Eur/kg – apie 12 proc. mažiau nei 2025 m. vidutiniškai.

Panaši kryptis matoma ir pasaulinėje rinkoje. 2026 m. sausio–vasario mėnesiais pasaulinė arabikos kaina siekė apie 6,41 Eur/kg – tai 14,3 proc. mažiau nei 2025 m. vidutiniškai.

Vis dėlto šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai: 2026 m. dar nėra pilni metai, o kavos rinką ir toliau veikia derliaus prognozės, atsargos, tiekimo sutartys, valiutų kursai, logistika ir kiti veiksniai.

Jei kavos žaliava pasaulyje ilgiau išliks pigesnė, dalis šio pokyčio palaipsniui gali pasiekti ir Lietuvos vartotojus. Tačiau greito atpigimo tikėtis nereikėtų. Pirmiausia pirkėjai tai gali pajusti ne per staigų visų kainų kritimą, o per dažnesnes akcijas ir didesnes nuolaidas.

ŽŪDC informacija