Kodėl tos pačios veislės pomidorų skonis kartais skiriasi?

Dar prieš sėjai, kai renkamės po­midorų sėklas internete, verta jomis pasidomėti plačiau, sako specialistai. Viena vertus, galime pastebėti, kad nors veislių pavadinimai įvairiomis kalbomis skamba skirtingai, juos išvertus kartais paaiškėja, kad tai ta pati veislė.

Pasitaiko, kad kai kurie augintojai veisles pervadina savaip, todėl, paragavus „nebandytos“ veislės vaisių, galima atpažinti jau augintus pomidorus.

Kita vertus, neretai iš augintojo įsigyta gražia išvaizda viliojanti veislė galiausiai neatitinka lūkesčių, nuvilia neišraiškinga spalva, derlingumu, skoniu, tačiau priežastys gali glūdėti visai kitur. Mat kokybiško derliaus charakteristikas paprastai lemia auginimo sąlygos.

Pavyzdžiui, spalvotas pomidorų veisles su antocianinu patyrę daržininkai rekomenduoja sodinti šviesiausioje, labiausiai saulės apšviečiamoje šiltnamio vietoje. Augdami pavėsyje šie pomidorai gali taip ir neįgauti jiems būdingų savybių. Žinoma, labai svarbus ir laistymo režimas – per dažnai laistomi vaisia tampa beskoniai.

Yra pastebėta, kad pavė­syje nei pomidorų skonis, nei spalvos taip gerai neatsiskleidžia kaip saulėtoje vietoje. Beje, šiltnamiuose saulę dažnai pritemdo vešli kitų augalų lapija, tad susidaro dar didesnis pavėsis ir jie sunoksta blankesni.

Nenustebkite pastebėję ir skirtumų tarp šiltnamyje bei lauko lysvėje auginamų pomidorų. Tos pačios veislės vaisiai karštomis vasaromis lauke sunoksta skanesni, saldesni ir ryškesnių, sodresnių spalvų nei auginami šiltnamyje. Tai ypač akivaizdu stebint raudonus, dryžuotus pomidorus.

Šiltesnis vasaros oras bei pakankamas maisto medžiagų kiekis paprastai lemia ir gausesnį derlių. Bet nepamirškime, kad gaudami pernelyg daug drėgmės, vaisiai praras išraiškingas spalvas ir taps beskoniai.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.