Šio įstatymo tikslas – užtikrinti sąžiningus santykius žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje bei sustiprinti tiekėjų apsaugą nuo nesąžiningų pirkėjų veiksmų.
Dažniausiai pasitaikantis nesąžiningos prekybos praktikos veiksmas – pirkėjo vėlavimas atsiskaityti su tiekėju už žemės ūkio ir maisto produktus.
Pirkėjai privalo su tiekėjais atsiskaityti įstatyme nustatytais terminais:
Kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas – rašytinės žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymas. Pirkimo–pardavimo santykiai turi būti aiškiai apibrėžti rašytinėje sutartyje, atitinkančioje Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas tipines sąlygas.
Pasitaiko atvejų, kai vienašališkai keičiamos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Vienašališkas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų keitimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo arba pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimties, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų, kainų ir kt. laikomas nesąžininga prekybos praktika.
Greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimas likus per mažai laiko, kad tiekėjas galėtų rasti alternatyvių tų produktų pardavimo arba panaudojimo būdų, laikomas nesąžininga praktika. Užsakymo atšaukimas likus mažiau nei 30 kalendorinių dienų visais atvejais laikomas pavėluotu.
Pirkėjai negali reikalauti papildomų mokėjimų, nesusijusių su produktų pardavimu, pavyzdžiui:
Visas draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnyje.
Kilus klausimų dėl prekybos santykių sąžiningumo, kviečiame kreiptis konsultacijos į Žemės ūkio agentūros Rinkos priežiūros skyriaus specialistus.
Jeigu manote, kad Jūsų atžvilgiu taikomi nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai, apie galimą pažeidimą galite pranešti svetainės skiltyje „Informuok!“.
ŽŪA informacija