Kokio susitarimo reikia Lietuvos bioekonomikos proveržiui?

Remiantis Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimo centro duomenimis, 2021 m. bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse bioekonomika sukūrė 5,0 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir darbo vietas 8,2 proc. visų dirbančiųjų. Nuo pirmosios ES bioekonomikos strategijos priėmimo 2012 m. šios srities aktualumas nuolat augo: susitarus dėl Europos žaliojo kurso, vėliau šoktelėjus maisto ir energijos kainoms, didėjant poreikiui stiprinti ES strateginę autonomiją bei užtikrinti jos ilgalaikį konkurencingumą. Šiais metais EK paskelbė planus modernizuoti žemės ūkį, miškininkystę, energetiką, maisto ir pašarų bei kitas biologinius išteklius naudojančias pramonės šakas vystant ir diegiant biotechnologijas bei biogamybą. Naujų iniciatyvų integravimui iki 2025 m. pabaigos numatoma atnaujinti ES bioekonomikos strategiją.

Tuo tarpu Lietuvoje kol kas nėra suformuluota bendra bioekonomikos vizija bei jos vystymo kryptys, nes šalies biomasės gamybos, jos perdirbimo ir susijusių technologijų sektoriuose veikiančios organizacijos, skirtingas bioekonomikos sritis kuruojančios ministerijos nėra išvysčiusios sisteminio dialogo, kurio inicijavimui ir buvo suorganizuotas minėtas renginys.

Lietuvos bioekonomika turi potencialo sukurti daugiau vertės

Renginio metu VDU ŽŪA Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorės Vlados Vitunskienės pristatyti skaičiavimai rodo, kad Lietuvos bioekonomika 2021 m. sukūrė per 4,7 mlrd. eurų pridėtinės vertės ir apie 180 tūkst. darbo vietų. Tai apytiksliai sudarė 8,5 proc. šalies BVP ir 13,0 proc. šalies darbo rinkos, kas demonstruoja, palyginti su kitomis ES šalimis, didelį bioekonomikos indėlį bendroje Lietuvos ekonomikoje. Taip pat pažymėtina, jog per pastarąjį dešimtmetį (2010–2021 metais) šio stambaus ekonomikos segmento įnašas į Lietuvos BVP išaugo apie 1,5 proc. ir jo realusis vidutinis metinis augimas viršijo šalies BVP augimo tempą, kuris tuo laikotarpiu buvo vidutiniškai po 3,8 proc. per metus. Augimas fiksuotas tradicinėse vertės grandinėse, t. y. Lietuvos agromaisto sektoriuje ir miško išteklių pagrindu vystomoje pramonėje, o santykinai mažesni „naujosios“ bioekonomikos sektoriai, t. y. biodegalai, biologinės kilmės chemikalai, vaistai ir plastikai, bioelektra bei biodujos, mūsų šalyje augo sparčiausiai. Pažymėdama, kad 2010–2022 metais pirminės biomasės gavyba Lietuvoje augo vidutiniškai po 2,3 proc., o grynasis jos eksportas – po 4,4 proc. per metus, profesorė Vlada Vitunskienė aukštesnį vietinės biomasės perdirbimo lygį įvardijo kaip vieną iš Lietuvos bioekonomikos vystymo strateginių kryčių.

Lietuvos bioekonomikos transformacijos potencialas akcentuotas ir šių metų balandį „Investuok Lietuvoje“ pristatytose gairėse „Lietuvos ekonomikos akceleracija: strateginės gairės sparčiam augimui“. Jose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis kitų Europos šalių pavyzdžiais, visos pramonės šakos gali būti produktyvios, įskaitant Lietuvoje dominuojančias tradicines, su mažu darbo našumu siejamas gamybos šakas. Pavyzdžiui, 2021 m. darbo našumas Suomijos popieriaus ir popieriaus gaminių pramonėje siekė 187 tūkst. eurų ir pralenkė beveik visų Lietuvos gamybos sektorių produktyvumo lygį. Gairėse nurodoma, kad Lietuvos bioekonomikos kuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui yra per 3–4 kartus mažesnė nei tokiose šalyse kaip Danija, Olandija ar Suomija. Šie skirtumai aiškinami tuo, kad Lietuva vis dar yra žaliavų eksportuotoja ir iš žaliavų gamina santykinai žemos pridėtinės vertės produktus. Pernai VDU ŽŪA tarptautinėje konferencijoje „Kaimo plėtra“ viešėjusi Suomijos ekonomikos ir užimtumo ministerijos atstovė Ulla Palander, koordinavusi Suomijos bioekonomikos strategijos atnaujinimą, teigė, kad šios strategijos pagrindinis tikslas yra didinti bioekonomikos sukuriamą pridėtinę vertę. Suomijoje siekiama paspartinti metinį bioekonomikos pridėtinės vertės augimą nuo 3 iki 4 proc. ir taip iki 2035 m. beveik padvigubinti jos sukuriamą pridėtinę vertę, kuri tada sudarytų 50 mlrd. eurų per metus. Šalis orientuojasi į kuo didesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kurie grindžiami klimatui ir biologinei įvairovei draugiškais sprendimais. Suomijos atstovės teigimu, siekiant išsikeltų tikslų, jiems svarbu didinti išteklius tausojantį medžiagų naudojimą ir jų perdirbimą, išnaudoti šalutinius srautus ir mažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančių žaliavų, ypač tų, kurios pagamintos iš iškastinio kuro.

Būtinas tarpsektorinis ir tarpinstitucinis susitarimas

Diskusijoje dalyvavę Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos narys Mindaugas Maciulevičius akcentavo perdirbimo pajėgumų vystymo svarbą. Igno Hofmano teigimu, Lietuvoje turime kelis sėkmingus stambesnius projektus, bet jų galėtų būti daugiau, nes ūkininkams pasiūlius priimtinas sąlygas, galima būtų aprūpinti reikiama biomase perdirbėjus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikalingi įvairūs projektai, įskaitant mažesnės apimties, kuriuose galėtų bendradarbiauti smulkesni gamintojai, bendruomenės.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentės, Inovacijų, mokslinių tyrimų, technologijų komiteto pirmininkės Monikos Paulės, bioekonomikos proveržiui labai svarbus ir naujos kartos, jaunų novatorių įtraukimas. Taip pat remiantis diskusijoje dalyvavusiais klasterių – Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos „LitMEA“ koordinuojamo „Smart Food“ ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ – atstovais, tikslingas kompetencijų bazės diversifikavimas tarp aukštą pridėtinę vertę kuriančios tradicinės pramonės ir didelį augimo potencialą turinčių aukštųjų technologijų sektorių. Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos „LitMEA“ direktoriaus Giedriaus Bagušinsko teigimu, gali būti sudėtinga „sureguliuoti“ žaliavų eksportą, nes tiek žaliavų eksportas, tiek ir su vietinės kilmės produktais konkuruojantis importas yra dabartinėmis rinkos sąlygomis gerai funkcionuojantys verslai. Atitinkamai svarbu skatinti ir vietinės žaliavos perdirbimą, ir naujų bioekonomikos sprendimų kūrimą, kurie taip pat gali būti komercializuojami ir eksportuojami.

Gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektoriaus asociacijos „LithuaniaBIO“ prezidentas Tomas Andrejauskas diskusijoje akcentavo reguliavimo poveikį inovacijų ir verslo plėtrai. Pavyzdžiui, Lietuvoje sparčiai plėtėsi kanapių auginimo plotai, bet dėl reguliacinės aplinkos neapibrėžtumo investuotojai pasirinko kitas šalis perdirbimo projektams ir galiausiai pradėjo trauktis minėti plotai mūsų šalyje. Tai iliustruoja ir koordinavimo vertės grandinėje, tarp sektorių būtinumą. Tuo tarpu LPK viceprezidentas, Aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos komiteto pirmininkas Sigitas Paulauskas akcentavo tarpinstitucinės sąrangos keliamus iššūkius. Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius Lietuvoje yra kuruojamas dviejų, t. y. Žemės ūkio ir Aplinkos, ministerijų. Galima ir konkurencija dėl biomasės tarp skirtingų sričių: biomasės poreikiai žaliųjų pastatų ir renovacijų iniciatyvoms, bioenergetikos plėtrai, kt. Dėl to svarbu per tarpministerinį dialogą užtikrinti politinę darną biomasės gamybos, jos perdirbimo, aplinkosaugos ir inovacijų srityse ir pasiekti Lietuvai optimaliausią susitarimą.

Inovacijų „mirties slėnių“ įveikimas

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pabrėžė, kad bioekonomikos vystymo vedlys turėtų būti mokslas, kuris gali objektyviai įvertinti galimus sprendimus ir padėti pasirinkti tiek ekonominiu, socialiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu optimaliausius. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „LITBIOMA“ prezidentas Marius Valukynas ir kitų asociacijų lyderiai taip pat akcentavo priemonių parinkimo svarbą, kad jos būtų pagrįstos mokslinių tyrimų rezultatais, patikimais įrodymais. Atitinkamai reikalinga stiprinti politikos ir mokslo sąsają.

Tuo pačiu suprantama, kad pažangiai bioekonomikai vystyti mokslo žinios turi būti pritaikytos ne tik politikos formavimui, bet ir inovacijų kūrimui. Jos bioekonomikoje remiasi giliosiomis technologijomis, kaip kad biotechnologijomis. Siekiant jų platesnio pritaikymo, reikalinga stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Daugiau finansavimo priemonių galėtų paspartinti pažangą, tačiau reikalingas ir jų suderinamumas įvertinant visą inovacijų kūrimo ir diegimo ciklą. Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir inovacijų patarėja, vykdanti funkcijas LR ŽŪM, Ugnė Dirdaitė atkreipė dėmesį į tai, kad bioekonomikos srityje finansinės priemonės pradiniuose inovacijų etapuose priklausomos nuo ES dotacijų, tuo pačiu trūksta inovacijų perkėlimo į komercinius etapus. Pasak Ugnės Dirdaitės, Lietuvoje nėra pilotinių gamyklų, reikalingų prototipo, jo demonstravimo etapuose, bet finansavimo priemonės padengia inovacijas (koncepcijos patvirtinimas, modelio testavimas ir patikrinimas) Lietuvos laboratorijose, todėl verslams tenka arba pirkti savo įrangą, arba vykti už savo lėšas į užsienį atlikti pilotinius tyrimus.

Kadangi dideli resursai mokslui ir inovacijoms yra valdomi ES lygmeniu, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pažymėjo, kad jau dabar yra prasidėję naujojo finansavimo periodo planavimo darbai, todėl reikalinga proaktyviai formuoti Lietuvos bioekonomikos poreikius atitinkančią mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę. Pasak VDU Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojos tarptautinei veiklai Virginijos Kargytės, praktiškai tai gali būti įgyvendinta nacionaliniu lygiu organizuojant „veidrodines“ temines darbo grupes, kurios atitiktų „BIOEAST“ darbo grupių tematikas ir todėl galėtų prisidėti prie makroregioninės Strateginių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės atnaujinimo. „BIOEAST“ iniciatyvoje bendradarbiauja vienuolika Centrinės ir Rytų Europos šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Bendras iniciatyvos šalių siekis yra plėtoti žiniomis ir bendradarbiavimu pagrįstą žiedinę bioekonomiką, kuri padėtų stiprinti integracinį augimą ir kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, ypač kaimo vietovėse, išlaikant ar net sustiprinant aplinkos tvarumą. 2019 m. šių vienuolikos šalių už žemės ūkį ir už mokslinius tyrimus atsakingi ministrai pasirašė bendrą deklaraciją, apibrėžiančią būsimą „BIOEAST“ iniciatyvos rolę „Europos horizonto“ kontekste. Buvo parengta pirmoji makroregioninė Strateginių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, kurią yra numatoma atnaujinti.

Lietuvos bioekonomikos HUBo steigimas

Apibendrinant visų dalyvių išsakytas pozicijas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė teigė, kad bus daugiau dėmesio skiriama bioekonomikos sričiai. Tarptautinio „BOOST4BIOEAST“ projekto apimtyje pradėtos vykdyti koordinavimo ir paramos veiklos turėtų duoti postūmį bioekonomikos dalininkų bendram darbui Lietuvoje. Šiame projekte dalyvaujančios VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė sveikino diskusijos dalyvių motyvaciją imtis iniciatyvos ir bendradarbiauti. Siekiant sutelkti visų pastangas, VDU Žemės ūkio akademija inicijuos Lietuvos bioekonomikos HUBo steigimą. Jis turėtų tapti centrine platforma sisteminiam tarpsektoriniam dialogui tarp visų suinteresuotų šalių (skirtingų sričių ministerijų, mokslo ir verslo atstovų, visuomenės) ir su tarptautiniais partneriais (kitų „BIOEAST“ šalių HUBais, ES institucijomis).

Lietuvos bioekonomikos HUBas sieks prisidėti kuriant palankias sąlygas su bioekonomika susijusių sektorių pažangai ir plėtrai, skatins atvirąsias inovacijas bei strateginį planavimą ir veikimą, integruojančius tvarią žaliavų gamybą, inovatyvių technologijų plėtrą ir neigiamo poveikio aplinkai švelninimą. Visų dalyvių koordinuotomis pastangomis HUBas prisidės prie to, kad būtų kompleksiškai stiprinamas Lietuvos bioekonomikos tvarumas, inovatyvumas ir konkurencingumas.

Organizacijos ir asmenys, norintys įsitraukti į Lietuvos bioekonomikos HUBo veiklas, yra kviečiami registruotis užpildant bendrakūrėjo formą: https://forms.office.com/e/r7G6YzisKi

VDU ŽŪA fotoinformacija