Lenkų pienininkai investuoja į konkurencingumo didinimą, o mes?

Lenkai didina konkurencingumą

Be investicijų į technologijų plėtrą, energijos sąnaudų mažinimą ir lanksčias gamybos operacijas nėra jokių šansų užkariauti pasaulines rinkas ir pagerinti pramonės konkurencingumą, sakė „Polmlek Group“ vadovas Adamas Grabowskis: „Šiandien Lenkijos pieno pramonė kovoja ne tik dėl konkurencingumo išlaikymo, bet ir dėl Lenkijos bei Europos aprūpinimo maistu. Lenkija yra pagrindinė pasaulinė maisto eksportuotoja, o pieno pramonė daug dirba, kad išlaikytų šalies, kaip pasaulinės veikėjos, pozicijas. Štai kodėl mums reikia veiksmų konkurencingumui palaikyti ir naujoms investicijoms“.

Kaip rašo farmer.pl, „Polmlek Group“ ne vienerius metus didina eksportą. Šiandien „Polmlek“ eksportuoja pieno produktus, sultis ir gėrimus į 140 šalių, kasmet didindama grupės eksporto dalį. Siekdama išlaikyti sunkiai iškovotą lyderio poziciją, „Polmlek“ iki 2026 metų pabaigos naujoms technologijoms išleis beveik milijardą zlotų, pakeisdamas savo gamyklų techniką ir transformuodamas energiją – tai precedento neturinti investicijų vertė visoje pramonėje.

„Konkuruojame globaliai su šalimis, kurių ekonomika neveikia europinių reglamentų rėmuose. Jau šiandien Artimųjų ir Tolimųjų Rytų rinkose pradedame nusileisti Rytų Europos šalims, kuriose, kaip ir Rusijoje bei Baltarusijoje, stebime precedento neturintį pieno gamybos augimą. Lemiami veiksniai yra mažesnės darbo sąnaudos, energijos sąnaudos, mažiau reglamentų ir apribojimų“, – tvirtina A. Grabowskis.

Kaip sekasi Lietuvos pienininkams?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius „Ūkinininko patarėjui“ sakė, jog bendraujama su Vyriausybe dėl investicijų į kooperatinį pieno perdirbimą: „Nuo asociacijos prašome vyriausybės strateginiame plane padidinti finansavimą kooperaciniam perdirbimui, juolab, kad per investicinius projektus dabar siekiama padidinti pieno gamybą. Tad logiškas siekis: jeigu didinama gamyba, tai turi būti stiprinamas ir perdirbimas...“.

Pasak E. Bičiaus, LPGA vyriausybei išsakė savo lūkesčius ir nupasakojo realią situaciją: „Pastaruoju metu situacija Lietuvos pieno sektoriuje katastrofiškai blogėja. Mažėja tiek ūkių, laikančių karves, tiek karvių skaičius. Per pastaruosius 12 mėn. ūkių, laikančių karves, sumažėjo apie 3 tūkst., karvių skaičius sumažėjo virš 11 tūkst. Pieno gamintojams dėl padidėjusių energetinių, pašarų ir kitų priedų kainų už pieną gaunama kaina nepadengia gamybos savikainos, todėl net ir didesni ūkiai traukiasi iš pieno gamybos. Jeigu tokia tendencija išliks ir ateityje, po kelerių metų gali atsitikti taip, kad Lietuvoje nebus pakankamai pagaminama žaliavinio pieno, dėl to turės užsidaryti ir pieno perdirbimo pramonė, o tai turės neigiamas pasekmes valstybės biudžetui. Nebus galimybės apsirūpinti lietuviškais pieno produktais, kuriuos mūsų vartotojai taip noriai renkasi“.

Pienininkai akcentuoja, jog būtina LR Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plane numatyti ženklų finansavimą investicijoms į pieno ūkių modernizavimą: „Ateinančių ketverių metų laikotarpyje tam būtina skirti ne mažiau nei 300 mln. Eur. Taip pat turi būti parengtos paprastesnės investicinių projektų taisyklės, bei suteikiamas ne mažesnis, nei 50 proc. finansavimo intensyvumas, o jauniesiems ūkininkams - net iki 75 proc.“.

LPGA mano, jog žemės ūkio kooperatyvai yra pagrindinė jėga, padedanti ūkininkams stiprinti savo pozicijas rinkoje, todėl būtina numatyti 40 mln. eurų paramą investicijoms pripažintiems žemės ūkio pieno kooperatyvams bei naujai planuojantiems vykdyti pieno perdirbimą ir plėtrą, siekiant sustiprinti vaidmenį rinkoje: „Šioje srityje būtinos investicijos į modernias technologijas, kurios užtikrintų kooperatyvų galimybes diegti pažangias gamybos ir perdirbimo technologijas, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę. Kartu būtų paskatinta ir eksporto plėtra, o eksportavus pieno perdirbimo produktus į užsienio rinkas, pinigai sugrįžtų į Lietuvą ir augintų tiek pačius pieno ūkius, tiek visą šalies ekonomiką. Tačiau lėšos reikalingos ne tik kooperatyvų vykdomai perdirbimo veiklai, bet ir pačiai kooperatyvų veiklai”.

Ką atsakė valdžia?

Į LPGA pasiūlymą dėl 300 mln. eurų investicijų į pieno pramonę Žemės ūkio ministerija pažvelgė palankiai. „Ūkininko patarėjo“ gautame ministerijos atsakyme pienininkams rašoma:

„Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – SP) investicijoms į visų sektorių ūkių modernizavimą visam laikotarpiui numatyta paramos suma siekia 311,3 mln. Eur dotacijų ir 35 mln. Eur lengvatinių paskolų. Šiuo metu apie du trečdalius dotacijų lėšų jau yra rezervuota pagal įvykusius kvietimus patvirtintiems projektams bei gautoms, bet nebaigtoms vertinti, paraiškoms finansuoti. Kadangi SP lėšų lieka nebedaug, VPNĮP projekte yra numatyta skirti 40 mln. Eur papildomų nacionalinių lėšų būtent pieno sektoriaus projektams pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pažymime, kad nuo 2024 m. jau yra galimybė pagal šią priemonę teikti paramą supaprastinta tvarka. Pagal šią tvarką teikiamos paramos intensyvumo didinimas iki 50 proc. (jauniesiems ūkininkams iki 70 proc.) galėtų būtų svarstomas“.

Be to, pagal Vyriausybės plano nuostatų įgyvendinimo planą (VPNĮP) yra numatyta sudaryti sąlygas teikti paramą supaprastinta tvarka ir pagal SP priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Žemės ūkio ministerija teigia, jau pateikusi vyriausybei papildomą 390 mln. Eur lėšų poreikį VPNĮP veiksmui „Skatinti gyvulininkystės sektoriaus ūkių modernizavimą, teikiant investicinę paramą“.

Dėl papildomų investicijų į perdirbėjų kooperatyvus, ŽŪM atsakė taip: „Svarstoma strateginio plano peržiūra ir papildomi finansavimo šaltiniai, kurie užtikrintų ŽŪM siūlomo VPNĮP veiksmo ,,Pakeisti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, stiprinant kooperatyvų finansinį tvarumą, didinant jų konkurencingumą rinkoje bei skatinant narių bendradarbiavimą žemės ūkio sektoriuje“ 210 mln. Eur papildomų lėšų poreikį pagal sektorius: 150 mln. Eur augalininkystės sektoriui, 30 mln. Eur gyvulininkystės, paukštininkystės ir pienininkystės sektoriams, 30 mln. Eur vaisių, daržovių, uogų sektoriams. Patvirtinus papildomą nacionalinį finansavimą, kooperatyvams būtų suteikta galimybė kreiptis dėl investicinės paramos, taip prisidedant prie sektorių plėtros, tvarumo ir konkurencingumo didinimo“.

Privačios iniciatyvos

Pieno perdirbėjai ir savarankiškai sprendžia investicijų bei modernizavimo klausimą. Štai pernai vasarą bankas „Luminor“ paskelbė, jog vienas didžiausių Baltijos šalyse pieno gamybos kooperatyvų „Pienas LT“ didina pieno perdirbimo gamyklos, esančios Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), pajėgumus. Buvo pareikšta, jog į gamybos modernizavimą ir plėtrą „Pienas LT“ planuoja investuoti 50 mln. eurų, o po modernizavimo ir plėtros gamybos pajėgumai turėjo padidėti dvigubai – per parą bus galima perdirbti 1.300 tonų pieno. Taip pat esą bus sukurta daugiau kaip 150 naujų darbo vietų.

Bankas „Luminor“ plėtrai suteikė daugiau nei 30 mln. eurų finansavimą, Šiaurės investicijų bankas (NIB) paskolino dar 20 mln. eurų.

Beveik 300 narių vienijančio kooperatyvo „Pienas LT“ produkcija apima įvairius pieno baltymų miltus, kurie naudojami funkcinio maisto gamyboje. Kooperatyvas orientuojasi į verslo klientus ir eksportą į užsienio šalis. „Pienas LT“ skaičiavimais, bendrovės produkcija sudaro apie 8 proc. visos ES pieno baltymų rinkos. Kooperatyvas siekia padidinti savo dalį Lietuvos pieno rinkoje nuo dabartinių 20 iki 30–35 proc. bei išlaikyti stiprias pozicijas Europos rinkoje.

Parengė Ričardas Čekutis