Kokios valdančiosios daugumos norėtų Lietuvos gyventojai?

KTU SHMMF mokslininkų politologų prof. dr. Vaido Morkevičiaus, doc. dr. Ainiaus Lašo ir asist. dr. Vytauto Valentinavičiaus užsakymu Visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmorus“ 2024 m. rugsėjo 13–21 d. vykdė reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojams priimtiniausia Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – tokiai koalicijai pritartų 36 proc. respondentų, nepritartų 15,4 proc., o 48,6 proc. teigia nežinantys arba neturintys nuomonės.

Nenori matyti valdančiųjų

Gauti duomenys rodo, kad visuomenė neigiamai vertintų socialdemokratų koaliciją su dabartinėmis valdančiosiomis partijomis. Socialdemokratų koalicijai su Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais pritartų tik 10,9 proc. respondentų, o 46,6 proc. nepritartų, tuo tarpu 41,9 proc. teigia nežinantys arba neturintys nuomonės. Respondentai taip pat nepalankiai vertino socialdemokratų koaliciją su Liberalų sąjūdžiu. Tokiai koalicijai pritartų 15,3 proc., nepritartų – 34,7 proc., net pusė respondentų (50 proc.) teigia nežinantys arba neturintys nuomonės.

Tyrimas atskleidė, kad socialdemokratų koalicijai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pritartų 27,9 proc. respondentų, o nepritartų 20,8 proc. Visgi net 51,3 proc. respondentų neturi stiprios nuomonės dėl tokio pobūdžio koalicinio junginio. Apklausos duomenimis, socialdemokratų koalicijai su partija „Nemuno aušra“ pritartų 26,6 proc. respondentų, nepritartų – 27,4 proc., o 46 proc. teigia nežinantys arba neturintys nuomonės.

Vertinant apklausos duomenis, mokslininkai pastebi, kad 69,9 proc. respondentų, kurie balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją, nepritaria koalicijai su Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais, 41,4 proc. – su Liberalų sąjūdžiu, o 26 proc. – su partija „Nemuno aušra“. Mažiausiai respondentų, balsuosiančių už socialdemokratus, nepritaria koalicijai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (18,6 proc.) bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (tik 8,3 proc.).

„Lyginant Sauliaus Skvernelio demokratus su valstiečiais, labai įdomu matyti mažesnę respondentų paramą socdemų koalicijai su valstiečiais. Galima spėti, kad pastarieji yra traktuojami kaip ideologiškai atokesni socdemams dėl savo ganėtinai konservatyvių vertybinių pažiūrų, o „liberalesni“ S. Skvernelio demokratai – priimtinesni“, – pastebi doc. dr. A. Lašas

Socialdemokratų laukia dilema

Profesoriaus dr. V. Morkevičiaus įsitikinimu, socialdemokratų gali laukti nelengvas pasirinkimas po Seimo rinkimų (jei kaip prognozuojama turės daugiausiai mandatų naujajame Seime): „Viena vertus, jų rinkėjai labiausiai linkę pritarti koalicijai su valstiečiais ir žaliaisiais bei S. Skvernelio Demokratų sąjunga. Tačiau šiuo atveju iškyla problema susodinti prie „vieno stalo“ pastarųjų partijų lyderius, kurių keliai yra gerokai išsiskyrę. Kita vertus, pagal apklausų tendencijas gali nutikti ir taip, kad šių trijų partijų mandatų būsimajame Seime nepakaks suformuoti valdančiajai koalicijai, todėl reikės rimtai svarstyti įtraukti ir mažiau patrauklius koalicijos partnerius – Liberalų sąjūdį bei „Nemuno aušrą“.

Analizuojant, ar respondentai, planuojantys balsuoti už kitas politines partijas, palaikytų koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija, paaiškėjo, kad daugiausiai tokią koaliciją palaikytų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (80,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (76,2 proc.) bei partijos „Nemuno aušra“ (66,4 proc.) rinkėjai. Mažiausiai tokiai koalicijai pritartų Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (47,2 proc.) ir Liberalų sąjūdžio (51 proc.) rinkėjai.

„Šie rezultatai atskleidžia, kad rinkėjai nėra linkę matyti dabar valdžioje esančių politinių partijų naujoje valdančioje koalicijose po spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Taigi, jie nori naujos valdančiosios daugumos – pokyčių valdžioje. Visuomenės nuomonė turėtų būti tam tikras ženklas socialdemokratams, kurie svarsto, kad Liberalų sąjūdis galėtų būti naujoje valdančioje koalicijoje po Seimo rinkimų“, – pastebi asist. dr. V. Valentinavičius.

KTU SHMMF užsakymu reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo vykdoma akivaizdiniu interviu respondento namuose. Apklausa buvo vykdoma 26 miestuose ir virš 50 kaimų, atrenkant apklausai gyventojus buvo taikoma tikimybinė atranka išlaikant reprezentatyvumo proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamą vietą.

KTU informacija