Koks gi pavasaris be alyvų...

Įsivaizduojama, kad patyrę sodininkai yra garbaus amžiaus. Jūs esate išimtis. Ar augalais domėtis paskatino šeima?

Tarp augalų esu nuo vaikystės. Pažintis su jais prasidėjo stebint, kaip mama dirba sode. Buvau smalsus – klausinėdavau gėlių, medžių, krūmų pavadinimų, taip juos ir išmokau. Tuo pat metu domėjausi ir gyvūnais. Iš pradžių paukščiais, paskui patraukė ichtiologija.

Tačiau nuo žuvų grįžau prie augalų – baigus mokyklą kilo idėja auginti vandens lelijas. Pamačiau, kad yra įvairių veislių, daugelis savotiškai žavios, ir tai baigėsi visai nemaža vandens lelijų kolekcija. Sako, apetitas kyla bevalgant, taigi vien šių gėlių pradėjo nebepakakti. Taip po truputį atsirado daugiamečių gėlių, smil­ginių augalų ir pagaliau – alyvų.

Kaip „užkabino“ alyvos?

Viskas prasidėjo lankantis Latvijoje, Do­belėje esančiame sodininko ir selekcininko Pėterio Upyčio alyvų parke, puoselėjama­me ir po jo mirties. Čia – pati didžiausia ir, sakoma, gražiausia alyvų kolekcija Europoje! Tokia negali palikti abejingų. Todėl, žinoma, negalėjau praleisti gali­mybės įsigyti keleto latviškų alyvų veislių.

Ypač sudomino nematytos kininės alyvos (Syringa chinensis), smulkesniais nei paprastosios alyvos (S. vulgaris) žie­dais ir lapais, tačiau labai kvapnios. Nors iš pavadinimo galima spėti, kad krūmas kilęs iš Kinijos, bet taip nėra. Tai juokinga klaida, įvykusi XVII a. Prancūzijoje, kai per apsirikimą nutarta, kad krūmas kiniškos kilmės. Iš tiesų tai persinių (S. persica) ir paprastųjų alyvų hibridas. Jis gali augti 3–7 klimato zonose, tačiau pas mus nėra populiarus – tai labiau botanikos sodų ir privačių kolekcijų augalas.

Kininės alyvos paskatino daugiau do­mėtis šiais augalais – ne tik veislėmis, bet ir rūšimis. Pamačiau, kad pasaulyje gana nemaža alyvų įvairovė. Panorau pamėginti auginti Lietuvoje. Ieškojau ne tik įdomesnių veislių, bet ir rūšinių alyvų.

Jūs bene pirmasis socialiniuose tinkluose pradėjote kalbėti apie tai, kad yra skirtingų alyvų rūšių ir jas populiarinti! Kuo jos ypatingos?

Paprastosios alyvos populiariausios ne vien pas mus, bet ir visame pasaulyje. Kitas gentaines jos lenkia žiedų dydžiu. XIX a. Prancūzijoje prasidėjus šių augalų selek­cijai, atsirado daugybė alyvų skirtingais žiedais. Skiriasi ne vien spalva: yra baltų, įvairių rožinių ir violetinių atspalvių, bet ir žiedlapių, žiedų forma, augalų aukščiu. Jokia kita rūšis tokia veislių įvairove pa­sigirti negali.

Daugumos rūšinių alyvų dekoratyvinės savybės menkesnės. Jų žiedynai nedideli, o spalvų įvairovė – menka. Bet juk dėl šios priežasties jos, kaip augalai, netampa neįdomios!

Kokia yra rūšinių ir veislinių alyvų žiedų, lapų, aukščių įvairovė? Ar skiriasi žydėjimo laikas, trukmė?

Įvairovė labai didelė. Ir žydėjimo laikas, trukmė šiek tiek skiriasi, dėl to visada verta sodinti keletą skirtingų alyvų, kad jų žydėjimas būtų ilgesnis. Žydėjimo trukmė priklauso ir nuo orų – kai sausa ir karšta, alyvos, kaip ir daugelis augalų, peržydės greičiau.

Vienos įdomiausių mano kolekcijoje yra alyvos S. pinnatifolia, kilusios iš Va­karų Kinijos ir atrastos 1904 metais. Tai medis, užaugantis iki 2,5–3 m aukščio ir 1,5 m pločio. Žydi švelniai rausvais, be­veik baltais, labai kvepiančiais žiedynais gegužę–birželį. Senesnių šakų žievė šiek tiek lupasi. Plunksniški lapai, panašūs į šermukšnio, susideda iš 7–11 pailgų, iki 6 cm ilgio tamsiai žalių lapelių.

Kiek panaši į pastarąją yra S. diversifo­lia – XX a. pradžioje aptiktas hibridas, kai savaime susikryžmino netoliese augusios plačialapės alyvos S. oblata ir jau minėtos S. pinnatifolia. Nuo šių iš esmės skiriasi kiek smulkesniais lapais ir alyviškai rožiniais žiedais, kurie išsiskleidžia anksčiau nei paprastosios alyvos.

Persinės alyvos (anksčiau vadintos smulkialapėmis) taip pat vertos paminėti. Žydėjimo gausumu jos lenkia kitas alyvas, žiedai labai kvapnūs. Jų spalvą sunku apibū­dinti – dažniausiai blanki šviesiai violetinė. Man ji labai graži. Lapai siauri, plunksniški. Augalas gana lėto augimo, užauga kiek daugiau nei dviejų metrų aukščio.

Jau minėtos kininės alyvos taip pat labai įdomios. Auga iki 3 metro aukščio krūmu. Lapai siauri, plunksniški. Žiedynai apvalūs, rožiniai.

Ar pritariate, kad primirštos alyvos vėl grįžta į madą?

Neteko pastebėti, kad Lietuvoje ar kitose šalyse alyvos būtų dažnai naudojamos apželdinime. Dažniausiai jos veši senose sodybose. Bet džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių jas sodina soduose ir kiemuose.

Mano nuomone, tai nepelnytai pamirš­tas augalas. Alyvos želdynuose daug kur pritaikomos, nes išvaizdūs ne tik žiedai, bet ir lapai. Universalios jos pirmiausia dėl to, kad nėra lepios – pakenčia ir prastą, sausą dirvą. Nors, be abejo, kuo geresnės sąlygos, tuo gražesnės ir gausiau žydi.

Dažnai baiminamasi, kad jos aktyviai plinta atžalomis. Tai nesudėtinga kontroliuo­ti – atžalas nesunku nukirpti sekatoriumi, kol dar jaunos. Nenorint vargti ir kasmet karpyti, galima paieškoti skiepytų medelių. Alyvos dažniausiai skiepijamos į paprastąjį ligustrą, kuris atžalų neleidžia visai arba leidžia nedaug.

Kokios naujausios, įdomiausios, ne­matytos alyvų rūšys ar veislės, tinkančios mūsų klimatui?

Manau, perspektyviausia ir dar ganė­tinai mažai Lietuvoje žinoma naujiena – gyslotosios alyvos (Syringa x prestoniae). Dažnai vadinamos Prestono alyvomis, tačiau tai nėra visai teisinga, nes sukur­tos moters. Labai naujomis jas pavadinti irgi sunku – Isabella Preston Kanadoje jas sukūrė 1920 metais, tačiau Lietuvoje populiarėja tik dabar.

Tai dviejų rūšinių alyvų hibridas (S. villosa x S. reflexa), didelis medis arba krūmas, užaugantis iki 4 m. Žydi bent 10 dienų vėliau už paprastąsias alyvas, tačiau labai stambiomis žiedų kekėmis, ir gali puikiai užbaigti alyvų žydėjimą. Yra ne viena gyslotųjų alyvų veislė, dauguma jų žydi rožiniais žiedais.

Ar skirtingų veislių, rūšių alyvos labai skiriasi savo augimo sąlygomis?

Dauguma alyvų rūšių ir veislių yra vie­nodai neįnoringos. Gal tik reikėtų išskirti rūšis, kilusias iš pietinių kraštų – šios šalto­mis žiemomis gali apšalti. Tiesa, pastaroji ganėtinai šalta žiema akivaizdžių nuostolių nepadarė, nors visos mano alyvos auga atviroje, vėjuotoje vietoje.

Ar rūšinės alyvos gali būti daugina­mos iš sėklų?

Taip, jos dažnai dauginamos sėklomis. Tiesa, tai neužtikrina, kad augalai bus tokie pat, kaip motininis, nes vabzdžiai gali nesunkiai atnešti žiedadulkių nuo kitų alyvų – taip ir atsirado kai kurie populiarūs hibridai. Šiuo metu eksperimentuoju su retesnių rūšių sėklomis, bet rezultato teks palaukti dar keletą metų.

Tuo tarpu veislines alyvas galima dau­ginti skiepijant, auginiais, atlankomis, nes dauginamos sėklomis jos gali neišlaikyti savo savybių.

Sakote, kad neįmanoma išsirinkti vienos mėgstamiausios alyvų rūšies ar veislės. Tai gal turite mylimiausių trejetuką?

Iš tiesų sunku išskirti net ir tris – visos alyvos kažkuo išskirtinės, kažkuo įdo­mios. Rinkčiausi greičiausiai jau aptartas S. pinnatifolia, persines alyvas S. persica ir kinines alyvas S. chinensis. Tačiau la­biausiai džiaugiausi iš Latvijos parsivežęs paprastosios alyvos veisles ‘Rochester’ ir ‘Hortensia’. Kol kas jos dar mažytės, bet nekantriai laukiu pirmųjų žiedų.

Paprastosios alyvos ‘Rochester’, pava­dintos garsaus Niujorko parko garbei, auga palyginti lėtai, bet traukia akį gausiomis baltų žiedų kekėmis. Labiausiai stebina žiedlapiais – viename žiede jų ne keturi, kaip įprasta, bet mažiausiai penki, o gali būti ir dešimt, taigi žiedai atrodo labai neįprastai.

Paprastosios alyvos ‘Hortensia’ taip pa­vadintos dėl to, kad žiedų forma primena šluotelinės hortenzijos žydėjimą. Tai labai įspūdinga veislė, iškart patraukianti akį. Iš nuotraukų, kai nematyti mastelio, tai sunku suprasti, tačiau realiai į žydinčią ‘Hortensia’ sunku neatkreipti dėmesio.

Jei žmogus galvoja apie vieną ar dvi alyvas savo kieme, kaip jam patartu­mėte išsirinkti iš tokios rūšių ir veislių gausybės?

Priklauso nuo to, ko žmogus pageidauja ir kiek turi vietos. Jei jos kieme nedaug, geriausiai tinka kuri nors tankiašakės (S. meyeri) alyvos veislė – jos dabar popu­liarios, nėra didelės, o žiedai labai kvapnūs. Mažesniuose želdynuose gražiai dera su kitais augalais, krūmais ar daugiametėmis gėlėmis.

Jei vietos daugiau, galima rinktis puikiai pas mus augančios paprastosios alyvos veisles – augalai didesni, tačiau labai pa­trauklūs dekoratyvine prasme. Šios rūšies alyvų veislių labai daug, taigi spalvas, žiedų formas galima rinktis pagal savo skonį. Lietuvoje problema tik ta, kad nedidelė veislinių paprastųjų alyvų pasiūla, nors pasaulyje jų begalė. Tokios veislės kaip ‘Krasavitsa Moskvy’, ‘Sensation’, ‘Massena’ tikrai puikiai auga, gausiai žydi ir kiekviena yra savaip išskirtinė.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Viliaus Kairio nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.