Kokybiškesniam gyvenimui kaime – geresnė infrastruktūra

Pokyčiai – akivaizdūs

Šiaulių r. savivaldybės vicemeras Mindaugas Sadauskas, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas apie pastarųjų trejų metų infrastruktūros pokyčius rajone, pirmiausia akcentavo, kad daug dėmesio ir pastangų buvo skirta pasiruošimui, siekiant įgyvendinti naujus projektus. Šie projektai finansuojami 2025–2029 m. regionų plėtros programos ir savivaldybės biudžeto lėšomis.

„Džiugu, kad buvo atlikti rimti darbai: atnaujintas Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos pastatas, modernizuotas Kuršėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ mokslo paskirties pastatas. Daug nuveikta savivaldybes jungiančios turizmo informacinės infrastruktūros plėtros srityje visame Šiaulių regione. Įrengta turizmo objektų žymėjimo infrastruktūra, Kuršėnuose įkurta Pavenčių laisvalaikio zona. Renovuoti Kuršėnų dvaro rūmai ir tiltas per Ventos upę džiugina ir vietinius gyventojus, ir svečius“, – vardijo vicemeras.

Įgyvendintas didžiulis vandentvarkos projektas, kuris apėmė beveik visą Kuršėnų miestą. 

Iššūkiai ir problemos

Tačiau, nepaisant vis gerėjančios infrastruktūros kaimuose, problemų ir iššūkių yra ne vienas. Didžiausi iššūkiai, gerinant kaimiškųjų vietovių infrastruktūrą, kaip ir didžiojoje dalyje žiedinių savivaldybių, pasak Šiaulių r. vicemero, yra vietinio susisiekimo kelių infrastruktūros gerinimas ir priežiūra, vandentvarka ir nuotekų sistemos, jų modernizavimas ir atnaujinimas bei naujų tinklų plėtra. „Žiedinės savivaldybės susiduria su didesniais iššūkiais plečiant tinklus, ypač priemiestinėse teritorijose. Rajone paslaugas teikia dvi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmonės, tai apsunkina gyventojų prisijungimo prie nuotekų sistemų galimybes. Nėra vienodos ir kainos. Vandentvarkos ir nuotekų projektai yra brangūs, kadangi kaimiškosiose vietovėse gyvenvietės viena nuo kitos yra gerokai nutolusios. Kiekvienoje gyvenvietėje reikalinga atskira infrastruktūra, pradedant nuo tinklų iki valymo įrenginių, be to, gyventojų tankumas nėra didelis, todėl šie projektai, skaičiuojant vienam vartotojui, yra brangūs ir neatsiperkantys. Tai daugiau socialinė paslauga, siekiant geresnės ir kokybiškesnės gyvenamosios aplinkos mūsų rajono gyventojams“, – aiškino M. Sadauskas.

Savivaldybės administracija vietovėse, kuriose itin brangu ar nėra tikslinga įrengti centralizuotus nuotekų ir vandentiekio tinklus, gyventojus už įsirengtus vietinius nuotekų valymo įrenginius skatina piniginėmis kompensacijomis. Lėšų vandentvarkos bei nuotekų plėtrai ar atnaujinimui savivaldybių administracijos stokoja, kadangi didžiąja dalimi šie projektai yra finansuojami tik iš savivaldos ar skolintų lėšų, nes Europos struktūriniai fondai nefinansuoja šių projektų arba finansuoja nemaža dalimi prisidedant savivaldybių administracijoms.

Pagal galimybes

Pasak Šiaulių r. vicemero M. Sadausko, savivaldybės administracija kiekvienais metais iš savo biudžeto pagal galimybes skiria lėšų kelių infrastruktūros gerinimui ir jau esamos infrastruktūros išsaugojimui. Atliekami žvyro dangos kelių žvyravimo, skaldavimo, greideriavimo, šlaitavimo darbai. Gyvenviečių, kaimų, miestelių ar miestų teritorijose esančios gatvės, kurios nėra asfaltuotos arba kurių danga susidėvėjusi, asfaltuojamos pagal nustatytą prioritetinę eilę. Bet, vicemero tvirtinimu, kaip ir daugelyje sričių, lėšų kiekis yra pernelyg ribotas, kad būtų patenkinti visi gyventojų poreikiai, ypač asfaltuojant gatves.

„Liūdna, kad valstybė skiria nepakankamai lėšų asfaltuoti valstybės prižiūrimiems žvyrkeliams, kurie yra arteriniai susisiekimo keliai tarp kaimiškųjų vietovių. Todėl gyventojai dažnai kelia klausimus ir teikia prašymus dėl šių kelių priežiūros, bet savivaldybės administracija neturi teisės investuoti į šiuos kelius. Savivaldybės administracija, siekdama, kad gatvių asfaltavimo darbai būtų greitesni, įgyvendina programą, pagal kurią fiziniai ar juridiniai asmenys, prisidėję prie gatvės asfaltavimo savo lėšomis, sulaukia ir savivaldybės administracijos prisidėjimo“, – aiškino M. Sadauskas.

Artimiausi darbai

Šiaulių r. savivaldybės administracija yra numačiusi nemažai infrastruktūros gerinimo darbų. Didžiausi – vandens ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų valyklų atnaujinimas-rekonstrukcija, kurie iš dalies finansuojami iš Europos struktūrinių fondų lėšų, prisidedant savivaldybės administracijos lėšomis.

Jau įgyvendinamas projektas „Vandentiekio ir nuotekų sistemų plėtra ir rekonstrukcija Šiaulių r. savivaldybėje“, kurio bendra investicinė vertė siekia beveik 18 mln. Eur, iš jų apie 12 mln. Eur sudaro savivaldybės administracijos lėšos. Šio projekto metu bus plečiami vandentiekio ir nuotekų tinklai Gegužių k., Vinkšnėnų k., Kužių mstl., rekonstruojami nuotekų valymo įrenginiai Šilėnų k., Bazilionų mstl., Bridų k., Dirvonėnų k., Drąsučių k., Gilaičių k., Kužių mstl., Naisių k., Raudėnų k., Šakynos mstl., Verbūnų k., Voveriškių k., Varputėnų k., Gilvyčių k., Gedinčių k., Žarėnų k., Žadžiūnų k., Sutkūnų k., Smilgių k., Paringuvio k., Romučių k. Taip pat yra numatyta Kairių ir Gruzdžių mstl. tinklų plėtra.

Vicemeras ŪP pažymėjo, kad kelių ar gatvių infrastruktūra prižiūrima nuolat, tam reikalingos lėšos kiekvienais metais yra skiriamos iš savivaldybės biudžeto, o finansavimas didinamas atsižvelgiant į galimą bendrą biudžeto padidėjimą.

„Nerimą kelia dėl kelių ir gatvių infrastruktūros gerinimo priimtas įstatymas, kuriuo planuojama dalį miestų ir miestelių gatvių, kurios priklausė valstybei, perduoti savivaldybėms. Šiaulių r. tai sudarytų apie 20 km. Šios kelių atkarpos dažnai yra ne itin geros būklės ir pareikalaus didelių investicijų joms sutvarkyti ir prižiūrėti, o tai gali sumažinti kitus suplanuotus darbus savivaldybėse. Bus išderintas kelių ir gatvių remonto sudarytas prioritetinis eiliškumas“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.

Investicijos infrastuktūrai – nemažos

Kalbėdamas apie savivaldybėje esančią viešųjų paslaugų ir socialinę infrastruktūrą, vicemeras teigė, kad tam skiriamos tikrai nemažos investicijos. Atnaujinamos medicininių paslaugų įstaigos, medicinos punktai, esantys kaimiškosiose vietovėse. Šiemet renovuotas Žarėnų k. esantis medicinos punktas. Tęsiasi Kuršėnų sveikatos centro rekonstrukcija, įrengiamas reabilitacijos centras, plečiami kiti medicinos punktai.

Yra projektuojami mokyklų pastatų priestatai Voveriškių, Aukštelkės mokyklose. Šį rudenį turi prasidėti Ginkūnų mokyklos priestato statyba, kurios investicinė vertė sieks iki 5 mln. Eur, dalis finansavimo bus skirta iš Europos Sąjungos fondų.

„Pagal turimas galimybes yra tvarkomi melioracijos įrenginiai, kurie ateityje gali kelti iššūkių, ypač naujai formuojamuose kvartaluose šalia Šiaulių miesto, kur žemės ūkio paskirties žemės sklypai užstatomi gyvenamaisiais namais ir suardoma melioracijos infrastruktūra“, – pabrėžė ŪP pašnekovas.

Šiaulių r. plečia turizmo ir laisvalaikio infrastruktūros objektus. Kuršėnuose planuojamas Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos (baseinas su sporto arena), pažintiniai rekreaciniai takai ir ekspozicijos. „Visi jau atlikti ir numatyti darbai – kaime gyvenančiųjų ir dirbančiųjų gyvenimo kokybei gerinti. Kaimas bendru rūpesčiu ir pastangomis gražėja, modernėja, tampa patrauklesnis“, – tikino Šiaulių r. vicemeras M. Sadauskas.

Autorės ir Zigmo RIPINSKIO nuotraukos

Projektą "LIETUVOS KAIMAS: VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ" iš dalies finansuoja