Kol Pietų Europa vargsta nuo sausros, mokslininkai prognozuoja atšalimą – abu variantai žemės ūkiui prasti

Už automobilio plovimą – piniginė bauda

Vasaris Katalonijoje (Ispanija) prasidėjo paskelbiant ekstremaliąją situaciją dėl sausros. Raudonasis įspėjimas 6 mln. Barselonos ir kitų miestų bei gyvenviečių gyventojams reiškia didesnius vandens naudojimo apribojimus ne tik buityje, bet ir žemės ūkyje, pramonėje, miesto ir rekreacinėse veiklose.

Vienam žmogui per dieną leidžiama sunaudoti iki 200 l vandens, tai yra 10 l mažiau nei anksčiau. Žemės ūkyje drėkinimas sumažinamas net 80 proc., gyvuliams girdyti vandens skiriama perpus mažiau. Pramonėje ir miesto reikmėms jo sunaudoti leidžiama 25 proc. mažiau nei įprastai.

Naudoti vandenį rekreacinei veiklai visai uždrausta, išskyrus kai kurias išimtis. Laistyti viešuosius ar privačius sodus bus leidžiama tik tuo atveju, jei naudojamas požeminis arba perdirbtas vanduo, nes norima užtikrinti, kad miesto medžiai išliktų geros būklės ir nekeltų grėsmės pėstiesiems. Kataloniečiai už automobilio plovimą rizikuoja gauti piniginę baudą.

Padėtis Barselonoje būtų kur kas blogesnė, jei ne čia esanti didžiausia Europoje vandens gėlinimo gamykla. Ji miestui tiekia 33 proc. geriamojo vandens, dar 25 proc. susidaro iš perdirbtų nuotekų. Tačiau pagaminti litrą gėlinto vandens kainuoja tris kartus brangiau nei paimti jį iš upių ir rezervuarų, rašo „TheGuardian“. Valdžios institucijos nemažai investuoja į gėlinimo ir vandens perdirbimo gamyklas visame regione, ypač nuo sausros kenčiančiose pakrantės zonose.

Prieš kelias savaites įvesti vandens naudojimo apribojimai atrodo drakoniški, tačiau, pasak Katalonijos vyriausybės atstovės, regiono vandens atsargos siekia vos 16 proc., o kai kuriose vietovėse lietaus nebuvo net trejus metus. Situacija tokia prasta, kad Žironos miesto taryba, gavusi įspėjimą iš Katalonijos vandens agentūros, kad gyventojas viršija vidutinę leistiną vandens suvartojimo normą, paprašė agentūros atsiųsti daugiausia vandens suvartojusių gyventojų sąrašą.

Sausrų periodai Ispanijai visada buvo būdingi, tačiau klimatologai sutinka, kad pastaruosius kelerius metus sausros ilgėja, kritulių kiekis mažėja, o temperatūra kyla.

Katalonijoje 40 mėnesių iš eilės kritulių kiekis yra mažesnis nei vidutinis. Pernai šio regiono ūkininkams išmokėtos žemės ūkio draudimo kompensacijos siekė 110 mln. eurų. Kompensacijų dalis už ekstensyvius žolinius augalus, pavyzdžiui, javus, buvo didžiausia – daugiau nei 54 mln. eurų. „Agroseguro“ duomenimis, sausros paveikta teritorija siekė beveik 178 000 ha.

2023 m. žemdirbiams išmokėtos kompensacijos buvo antros pagal dydį. 2022 m. jos siekė 138 mln. eurų, bet tada būsimą derlių nusiaubė didžiuliai šalčiai balandį.

Nuostolių patiria ir Andalūzija, Pietų Ispanijos regionas. Dvi iš eilės karštos ir sausos vasaros nuniokojo alyvuogių derlių, sumažindamos gamybą 50 proc. ir padvigubindamos alyvuogių aliejaus kainą. Vynuogių derlius didelėje jos dalyje taip pat buvo prastas, nes drėgmės trūkumas buvo toks didelis, kad net vynmedžiai sunkiai išgyveno.

Nors žemės ūkis Ispanijoje sudaro tik apie 2,3 proc. viso šalies BVP ir jame dirba 4 proc. darbo jėgos, valstybei šis sektorius neabejotinai yra svarbus.

Italija baiminasi kaimynės likimo

Nors situacija ne tokia tragiška, kaip kai kuriuose Ispanijos regionuose, nerimo varpais skambina ir Italijos ūkininkai. Užsilaikiusi sausra ne tik kenkia esamiems pasėliams, nerimaujama, kad gali sutrikdyti ir grūdų, ankštinių augalų, daržovių sėją. Vienos didžiausių šalies žemės ūkio organizacijos „Coldiretti“ prezidentas Ettore Prandini ragina Italijos vadžią investuoti į mažų rezervuarų sistemos tinklą, kuris leistų atkurti vandens rezervą ir jį reguliuoti: surinkti perteklinį vandenį ir prireikus jį paskirstyti.

Nuo kritulių trūkumo labiausia kenčia kalnų, tiksliau Alpių, regionas. Turino Alpėse sniego net 80 proc. mažiau nei būdavo anksčiau, todėl stinga vandens pasėliams augti. Italijos vyno rūsiu vadinamas Pjemontas net paprašė Žemės ūkio ministerijos paskelbti stichinę nelaimę, nes dėl sausros stipriai sumažėjo vyno gamyba.

Sausra muša rekordus ir Sicilijoje – regioninės agrometeorologijos informacijos tarnybos duomenimis, kritulių kiekis saloje 2023 m. antrąjį pusmetį buvo mažiausias per daugiau nei 100 metų. Lombardija, kurioje yra daug intensyvios gyvulininkystės ūkių, dėl sausros uždraudė laukuose pilti srutas, kad aplinka nebūtų užteršta per dideliu nitratų kiekiu.

Pastebėta net tai, kad pietiniuose Apulijos ir Bazilikatos regionuose sutriko bičių bioritmas. Dėl itin šiltos temperatūros vabzdžiai prarado sinchronizaciją su augalais, iš kurių renka nektarą ir žiedadulkes, o tai kelia grėsmę, kad kai kurios kultūros nebus apdulkintos.

2022-ųjų vasara Europoje buvo karščiausia

Praėjusių metų rudenį Europos aplinkos agentūros paskelbtais duomenimis, 2022 m. vasara Europoje buvo karščiausia, o metai – antri pagal šilčiausią temperatūrą istorijoje. Didžiausia bendra sausros paveikta teritorija buvo daugiau nei 630 000 kv. km, o 2000–2022 m. vidutinis metinis paveiktas plotas siekė 167 000 kv. km.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių 2022 m. sausros paveiktas plotas buvo daug didesnis nei vidutinis 2000–2020 m. Didžiausias poveikis užfiksuotas Belgijoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje.

Tais metais sausra paveikė net 70 proc. Liuksemburgo teritorijos, tuo tarpu 2000–2020 m. šis rodiklis siekį maždaug 20 proc. Sausra paveikė daugiau nei 50 proc. Belgijos ir Slovėnijos teritorijų, 2000–2020 m. – mažiau nei 10 proc. teritorijos. 2022 m. sausra taip pat vyravo Prancūzijoje ir Portugalijoje, paveikusi daugiau nei 35 proc. šių šalių ploto, Kroatijoje – beveik 30 proc. 2022 m. visose šiose šalyse sausra gerokai viršijo ilgalaikį vidutinį paveiktą plotą.

Silpstant Golfo srovei – 3 laipsniais vėsiau ir sausra laukuose

Nors šiuo metu europiečiai dūsta nuo kaitros, žemdirbiai nežino, ar pavyks pasėti bei nuimti derlių, ar pavyks išlaikyti gyvulininkystės ūkius, regimas ir kitoks ateities scenarijus. Nyderlandų Utrechto universiteto mokslininkai, pasitelkę sudėtingą naujausios kartos klimato modeliavimo metodą, atskleidė, kad išnykus Golfo srovei, pasaulis pajustų skaudžius klimato kaitos padarinius, o didžiausią poveikį patirtų Europa. Mat Atlanto vidurio grįžtamoji cirkuliacija (AMOC), kuriai priklauso ir Golfo srovės sistema, reguliuoja didžiąją dalį pasaulio klimato.

Ši srovė vandenynu perskirsto šilumą ir reguliuoja pasaulinį bei regioninį klimatą. Nerimą keliančios tendencijos rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais jos stiprumas palaipsniui mažėja ir kelia susirūpinimą dėl staigaus susilpnėjimo ateityje, teigia Utrechto universitetas, pristatydamas tyrėjų darbą.

Buvo daroma prielaida, kad Golfo srovė, tirpstant Grenlandijos ledo sluoksniui, gaus vis daugiau gėlo vandens, todėl jos cirkuliacija gali susilpnėti, kol galiausiai visiškai išnyks.

Mokslininkų grupė sukūrė simuliacinį modelį, kurio pagalba galėjo išmatuoti staigų srovės cirkuliacijos susilpnėjimą. Modeliavimo duomenimis, Europos klimatas per dešimtmetį atvėstų apie 1 °C, o kai kuriuose regionuose – net daugiau nei 3 °C.

Palyginus šiuos skaičius su dabartiniu visuotinio atšilimo tempu, kuris siekia 0,2 °C per dešimtmetį, pastebėtas precedento neturintis poveikio klimatui pobūdis. Vėsesnė temperatūra virš Europos gali atrodyti teigiama, tačiau jos padariniai yra plataus masto, nes kituose regionuose vyksta spartesnis atšilimas ir keičiasi kritulių kiekis. Be to, prognozuojamas 100 cm Europos jūros lygio kilimas, jeigu staigiai išnyktų Golfo srovė.

Manoma, kad, nustojus srovei cirkuliuoti, oras taps vėsesnis, o kritulių sumažės. Pavyzdžiui, tyrėjų skaičiavimais, Didžiojoje Britanijoje vidutinė temperatūra nukristų 3,4 °C ir klimatas taptų gerokai sausesnis: per auginimo sezoną iškristų 123 mm mažiau kritulių nei dabar. Nieko gero mokslininkų scenarijus nežada ir Vokietijai – prognozuojama, kad čia taip pat iškristų gerokai mažiau kritulių.

Toks ateities scenarijus įmanomas Šiaurės Amerikoje ir Europoje, tačiau tai visuotinio klimato atšilimo nesustabdytų. Priešingai, spėjama, kad kuo labiau klimatas vėstų Šiaurės Amerikoje ir Europoje, tuo stipresnį atšilimą patirtų pietinės pasaulio dalys.

Išnykus Golfo srovei, apie 58 proc. ariamosios žemės, tinkamos kviečiam auginti, taptų netinkama, ir beveik 60 proc. taptų netinkama kukurūzams, teigia „Agrarheute“. Nors ryžiams tinkamos žemės dalis padidėtų, jų nepakaktų kompensuoti anų dviejų kultūrų nuostoliams.

Golfo srovės pokytis paveiktų ir vasaros musoninių kritulių modelį Indijoje. Tikėtina, kad ten iškristų 70 proc. mažiau kritulių nei įprastai. Kitoje pasaulio pusėje, Amazonėje, būtų sausra ir atogrąžų miškai tikriausiai virstų sausa savana.

Pasak mokslininkų, Golfo srovė per pastaruosius 50 metų susilpnėjo jau 15 proc. Klimatologas Stefanas Rahmstorfas tyrimą apibendrino šiais žodžiais: „Stebėjimo duomenys patvirtina, kad Atlanto vandenynas yra lūžio taške, tai yra artėja link kritinio posūkio. Milijardo dolerių klausimas yra toks: kaip toli yra šis etapas?“

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.