Kol skamba daina, gyva ir bendruomenė

– Jūsų šeima Kalnaberžėje neatsiejama nuo muzikos. Ar būtent ji ir suvedė jus su Vytautu?

– Galima sakyti, kad taip. Tiksliau būtų sakyti, kad muzika tapo mūsų bendro kelio dalimi. Kai sutinki, kaip liaudiškai sakoma, artimą dūšią, vienas kitą supranti ir be žodžių. Ne kartą yra buvę, kad aš tik pagalvoju, o vyras tą pačią mintį pasako garsiai. Arba atvirkščiai.

– Ar prisimenate pirmą kartą, kai kartu užlipote į sceną?

– Greitai supratome, kad galime kartu muzikuoti įvairiuose vakarėliuose. Vytas turėjo reikiamą aparatūrą, o man reikėjo tokio kolegos. Taip ir prasidėjo mūsų muzikinis kelias. Vėliau netikėtai gimė mintis kurti kapelą. Neturėjome nei instrumentų, nei muzikantų. Per folkloro ansamblio „Kalnaberžiai“ jubiliejų scenoje, kaip dekoraciją, buvome sustatę senus muzikos instrumentus. Sakydama sveikinimo kalbą, ištariau: „Senieji muzikantai padėjo kepures, jų instrumentai šiandien tarnauja kaip puošmena, bet labai tikiuosi, kad ateis naujų žmonių ir jais dar grosime.“ Ir iš tiesų taip nutiko. Jau kitą dieną kolektyvas susirinko tvarkyti patalpų. Po darbų prisėdome prie arbatos. Vytas paėmė akordeoną, kitas ansamblio narys – armoniką. Sakau: „Važiuok namo ir atsivežk triūbą.“ Taip viskas ir prasidėjo. Pamažu atsirado muzikantų, instrumentų, o šiandien „Beržynėlis“ gyvuoja jau dvyliktus metus.

– Lengva muzikuoti su sutuoktiniu?

– Žinoma, lengva. Kartu važiuojame į koncertus, mus sieja tie patys interesai, tie patys darbai. Gal vienintelis minusas – mažai būname atskirai. Bet pajuokaujame – jeigu vakare dar galime vienas į kitą ramiai žiūrėti, vadinasi, viskas gerai.

– Kokios dainos jums pačios artimiausios?

– Labiausiai mėgstame liaudies dainas, romansus, senąsias lietuviškos estrados dainas, taip pat užsienio šlagerius, kurie kadaise skambėdavo kaimo šokiuose. Tai mūsų jaunystės muzika. Tais laikais ji nebuvo lengvai pasiekiama – juostinis magnetofonas buvo tikra prabanga, o per radiją skambėdavo ne viskas, ką norėjosi išgirsti. Todėl kiekviena daina turėjo ypatingą vertę.

– Ką jums reiškia liaudies daina? Ar ji šiandien vis dar artima jaunajai kartai?

– Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad liaudies daina šiandien nebeturi tokios reikšmės, tačiau taip nėra. Pakanka pasižiūrėti į Dainų šventes ar folkloro festivalius – juose dalyvauja daugybė jaunų žmonių.

Suprantama, kad šiandien jaunimas gyvena technologijų pasaulyje ir turi kitų pomėgių. Tačiau sakoma, kad nauja yra gerai pamiršta sena. Esu įsitikinusi, jog jokia technologija nepakeis to nuoširdumo ir tikrumo, kurį žmonėms dovanoja autentiška liaudies daina.

– Kaip pavyko išsaugoti folkloro ansamblį „Kalnaberžiai“, nors per daugelį metų keitėsi vadovai ir kolektyvo nariai? Kiek metų jam vadovaujate?

– Folkloro ansamblis „Kalnaberžiai“ įkurtas 1960 m. ir iki šiol nėra nutraukęs savo veiklos. Praėjusiais metais kolektyvas paminėjo 65-ąsias kūrybinės veiklos metines. Per tą laiką keitėsi vadovai, repertuaras, dainininkai, tačiau ansamblis išliko gyvas. Jam vadovauju apie dvidešimt metų. Nemanau, kad išlaikyti kolektyvą buvo labai sudėtinga – žmonės nori veiklos ir bendravimo. Koncertuojame, susitinkame su kitais kolektyvais, užmezgame naujas pažintis. Esame parengę programas įvairioms progoms – Adventui, Motinos ir Tėvo dienoms, valstybės šventėms. Kiekvienas koncertas mums – ne tik pasirodymas, bet ir galimybė būti kartu.

– Ar šiandien lengva kaime suburti žmones į kolektyvus? Kas juos motyvuoja ateiti?

– Lengva tikrai nėra. Žmogų ne tik reikia sudominti, bet ir išlaikyti. O ką galime pasiūlyti? Gerą laiką kartu. Žmonėms nereikia dviejų minučių šlovės. Jiems reikia bendravimo, bendrų išvykų, pasibuvimų po koncertų, bendrų dainų autobuse. Jie nori jaustis reikalingi.

Deja, kaimynai po truputį svetimėja, laisvalaikį vis labiau užvaldo internetas. Kam ruoštis, išeiti iš namų, jei viską galima rasti telefone? Tačiau džiugu, kad dar yra žmonių, kurie nori dainuoti, muzikuoti ir būti kartu. Mūsų durys visada atviros kiekvienam norinčiam prisijungti.

– Kiek metų gyvuoja „Beržynėlis“, kuriam vadovauja Vytautas? Kuo šis kolektyvas išskirtinis?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.