Kolumbijoje prasidėjo tarptautinė biologinės įvairovės konferencija: stabdys beprecedentį rūšių nykimą

Konferencijoje šalys apžvelgs, kaip joms sekasi įgyvendinti Kunmingo-Monrealio Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkę (ang. Kunming-Montreal Global biodiversity framework), t.y. kaip ši darbotvarkė yra derinama su nacionalinėmis biologinės įvairovės strategijomis ir planais.

Pastaroji darbotvarkė, dar vadinama Kunmingo-Monrealio protokolu, prieš du metus buvo priimta penkioliktajame COP susitikime Monrealyje (Kanada). Tarp kitų šalių darybose dalyvavo ir Lietuva. Tai yra svarbiausias tarptautinis strateginis dokumentas, kuriuo siekiama, kad iki 2050 m. pasaulis imtų gyventų darnoje su gamta. Jame numatyti 23 pasauliniai tikslai, kuriuos šalys turi integruoti į savo šalių teisines sistemas.

Tarp kitų tikslų, kurių siekti įsipareigojusi ir Lietuva, yra: biologinės įvairovės ir tvarumo didinimas žemės ūkyje, akvakultūroje, žuvininkystėje ir miškininkystėje; žaliųjų erdvių ir miestų planavimo stiprinimas; 30 proc. nualintų ekosistemų atkūrimas; biologinės įvairovės integravimas į sprendimų priėmimus; įmonių daromos žalos biologinei įvairovei mažinimas; sąlygų rinktis tvarų vartojimą, kad sumažėtų atliekų ir perteklinio vartojimo mastai, sukūrimas. Biologinės įvairovės išsaugojimui iš nacionalinių, tarptautinių ir privačių šaltinių iki 2030 m. kasmet turi būti skiriama 200 milijardų JAV dolerių, įskaitant ir išsivysčiusių šalių finansinę paramą besivystančioms šalims.

Šių metų COP susitikimo akcentas – užtikrinti, kad būtų sąžiningai ir teisingai dalijamasi genetinių išteklių teikiama nauda (angl. Digital sequence information on genetic resources, DSI). Šis mechanizmas yra atskirai aprašytas 2014 m. įsigalėjusiame Nagojos protokole. Jame yra nuostatų dėl galimybės naudotis čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių turimomis tradicinėmis žiniomis, kai jos susijusios su genetiniais ištekliais.  Genetiniai ištekliai – tai augalų, gyvūnų, mikroorganizmų ar kitų biologinių organizmų genetinė medžiaga, turinti reikšmės maistui, žemės ūkiui, sveikatos apsaugai, biotechnologijai, mokslui ir kitoms sritims.

JT Biologinės įvairovės konvenciją 1992 m. Rio de Žaneire (Brazilija) vykusiame Žemės viršūnių susitikime pasirašė šimtas penkiasdešimt trys šalys, o 1993 m. ji įsigaliojo. Nors šią konvenciją šiuo metu yra pasirašiusios šimtas devyniasdešimt šešios šalys, pagrindinio globalios ekonomikos žaidėjo – Jungtinių Amerikos Valstijų – tarp pasirašiusių šalių nėra.

Biologinė įvairovės konvencija siekiama biologinės įvairovės išsaugojimo, tvaraus jos sudedamųjų dalių naudojimo ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimo. Konvenciją pasirašiusios šalys turėtų inventorizuoti ir stebėti biologinę įvairovę, įtraukti išsaugojimo ir tvaraus naudojimo sąvokas į nacionalines strategijas ir kitus ekonominį vystymąsi nusakančius dokumentus, plėtoti vietos bendruomenių sukauptą patirtį saugant biologinė įvairovę.

Mokslininkų skaičiavimu, pasaulyje yra apie 8,7 mln. organizmų rūšių. Pasaulinėje biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinimo ataskaitoje, kurią 2019 m. gegužės mėn. patvirtino Tarpvyriausybinė biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslinė-politinė platforma (IPBES), padaryta išvada, kad šiuo metu dėl žmogaus veiksmų pasaulyje išnykimo grėsmė kyla didesniam nei bet kada anksčiau  rūšių skaičiui.

Parengė Rūta Trainytė /  „Klimato reporteriai“