Kompensacija elektromobiliams: lietuviško gyvenimo ypatumai

Susisiekimo ministras Juras TAMINSKAS:

„Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos socialinio klimato planą, pagal kurį iki 2032 m. pažeidžiamiems gyventojams, regionų bendruomenėms ir labai mažoms įmonėms bus skirta apie 884 mln. Eur investicijų, iš kurių beveik pusė numatyta SM priemonėms.

Kalbant apie žaliąją pertvarką, pirmiausia reikia galvoti ne apie skaičius ar direktyvas, o apie žmones. Todėl šios investicijos pirmiausia bus skirtos pažeidžiamiems gyventojams ir regionų bendruomenėms, kad žmonėms būtų lengviau pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas. Investuosime į viešąjį transportą, mokyklinius autobusus, dviračių takus ir elektromobilių infrastruktūrą. Patogiai, saugiai ir oriai judėti turi kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar gyvena Vilniuje, ar mažiausiame Lietuvos miestelyje.

Didžioji dalis fondo lėšų bus skirta netaršiam transportui ir jo infrastruktūrai. Fondo lėšomis pažeidžiami transporto naudotojai bei labai mažos įmonės galės įsigyti netaršias transporto priemones.“

Naudotais automobiliais prekiaujančios MB „NoriuAuto“ (Marijampolė) direktorius Almantas OŽELIS:

„Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje sumanymas yra toks – vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams sudaryti didelę konkurenciją, juos apskritai išstumti iš rinkos, kad visi pereitų prie elektromobilių, o vėliau gerokai padidinti elektros kainas. Įtariu, kad taip gali atsitikti, nes visa ši sistema pirmiausia skirta uždirbti, o ne kurti gerovę kokiai nors žmonių grupei.
Jeigu kompensacijoms ketinama skirti apie 60 mln. Eur, o šia parama galėtų pasinaudoti apie 3,5 tūkst. mažas pajamas gaunančių žmonių, tai tikrai nėra maži skaičiai. Dėl to turėtų gerokai susitraukti dyzelinių ir kitų vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimai, bet dar reikėtų šiuo sumanymu išsamiau pasidomėti, išanalizuoti. Tačiau tokia paramos sistema tikrai gali tapti galimybe kam nors pasipelnyti. Juk vieni elektromobilius pirks, o kiti – juos parduos. Šia programa tarsi siekiama, kad žmonės greičiau ryžtųsi įsigyti naujesnę transporto priemonę. Bet juk šiuo metu elektromobilis dažniau perkamas kaip antrasis, o ne kaip pagrindinis šeimos automobilis.
Tiesa, jeigu elektromobilis vienu įkrovimu gali nuvažiuoti maždaug 250–300 km, regionuose gyvenantiems žmonėms, kuriems reikia kur nors nuvykti, galbūt tai nėra taip jau blogai.“

Uikšių II k. (Katyčių sen., Šilutės r.) pensinio amžiaus gyventojas Petras VENCKUS:

„Manau, kad šia parama pirmiausia sugebės pasinaudoti tie, kurie gerai išmano įstatymus, žino visas sąlygas ir moka sutvarkyti reikalingus dokumentus. Tačiau abejoju, ar bus pasiektas numatytas rezultatas ir parama iš tiesų atiteks tiems žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia. Gali atsitikti taip, kad pasinaudos apsukresni ir turtingesni žmonės, kuriems tokios paramos nė nereikia. Jie galbūt ras būdų elektromobilį perparduoti ar kitaip iš to užsidirbti. Jiems tai taps verslu, o paprastam kaimo žmogui naudos gali ir nebūti. Aš tokiomis paramomis nelabai tikiu.
Elektromobilis yra gerai, tačiau kaimo žmogui tinkamesnis būtų toks automobilis, kuris galėtų važiuoti ir elektra, ir benzinu. Kitaip tariant, hibridas. Jeigu automobilis varomas vien elektra, kaime gali kilti nemažai problemų. Man apskritai kyla klausimas, kodėl žmones taip stengiamasi persodinti į elektromobilius. Galbūt todėl, kad kažkas iš to uždirbs. Žmogus kurį laiką elektromobiliu pasinaudos, o vėliau gali prasidėti vargo vakarienė. Kai prireiks pagalbos, niekas jo nenorės girdėti.

Aš pats važinėju maždaug 15 metų senumo automobiliu. Tai dviejų litrų dyzelinis BMW su įpurškimo sistema. Automobilis dar neblogas, daug degalų nenaudoja – maždaug iki 8 l šimtui kilometrų. Žinoma, sąnaudos priklauso nuo to, kur ir kaip važiuoji. Jeigu pagyvenęs žmogus važiuoja ramiai, neviršija leistino greičio, viskas būna normalu. Automagistralėje galima važiuoti 120 km/h greičiu ir problemų nekyla. Daugiausia degalų automobilis sunaudoja mieste, ypač spūstyse.
Net jeigu mano pajamos neviršytų nustatytos ribos ir man priklausytų parama, vien elektra varomo automobilio nepirkčiau. Važiuojant gali pasitaikyti įvairių aplinkybių – reikia kur nors skubiai nuvykti, o baterijoje sukauptos elektros energijos jau nebėra ir nėra kur įkrauti. Turint hibridinį automobilį – įsipili benzino ir važiuoji toliau. Kaimo vietovėse tai ypač svarbu. Pasitaiko, kad po audros elektros nebūna net savaitę. Ką tuomet žmogui daryti su vien elektra varomu automobiliu? Turėdamas įkraunamą hibridą, bent jau gali važiuoti ten, kur reikia.
Žinoma, technologijos tobulėja, automobiliuose atsiranda vis daugiau elektronikos. Tačiau kartais jos prikraunama tiek, kad vėliau net patys specialistai nebesupranta, koks yra gedimas ir kodėl automobilis nebevažiuoja. Todėl į naujoves žiūriu atsargiai. Nesu nusiteikęs prieš pažangą, tačiau ji turi būti patikima, prieinama ir iš tiesų naudinga paprastam žmogui. Parama taip pat turėtų pasiekti tuos, kuriems ji skirta, o ne tapti dar viena galimybe pasipelnyti apsukresniems žmonėms.“

Saugailių k. (Betygalos sen., Raseinių r.) gyventoja Pranciška PETRAUSKIENĖ:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 8 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.