Kompensacinių išmokų krepšelis ekologams senka. Kas toliau?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ yra skirtas 150,7 mln. Eur dydžio kompensacinės paramos krepšelis. Tačiau jau dabar aišku, kad iki ES programinio laikotarpio pabaigos šių lėšų nepakaks. Todėl Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) ragina Žemės ūkio ministeriją skubiai derėtis su Europos Komisija dėl KPP krepšelio perskirstymo arba ieškoti papildomų išteklių šalies biudžete. Priešingu atveju ekologai mato vienintelį problemos sprendimo būdą – prieš savo įsipareigojimų ūkininkams nevykdančią valstybę teikti ieškinį teismui. Ir šis variantas ūkininkų negąsdina, mat turimas pavyzdys, kaip Europos Teisingumo Teisme Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai sėkmingai pavyko laimėti bylą netgi prieš neteisėtai lietuviams ūkininkams moduliaciją pritaikiusią pačią Europos Komisiją.

Ateities planai žlugtų Jonavos rajone, kaip pati sako, labai vidutinio dydžio 120 ha plotą ekologiškai dirbanti ūkininkė Dalia Dirvanskienė šiandien su dideliu nerimu kalba apie tai, kas nutiktų, jei kompensacijų už ekologinį ūkininkavimą mokėjimas jos ūkiui nutrūktų. „Prognozuoju, kad reikėtų galvoti apie ūkio likvidavimą, nes ši parama – tai pajamos investicijoms. Pinigus, kuriuos gauna pardavę grūdus, praktiškai „suvalgo“ brangios ekologiškos trąšos, brangios ekologiškos augalų apsaugos priemonės, kuras, mokesčiai, atlyginimai. Ir tik gaudamas paramą žmogus gali galvoti apie ūkio plėtrą, modernizavimą, technikos pirkimą“, – ekologinio ūkininkavimo realijomis dalijasi pašnekovė. Pasak trečius metus rinkoje paklausią speltą auginančios moters, pernai šių grūdų kaina siekė 500 Eur/t, o šiemet dėl nepalankių oro sąlygų ir prastos derliaus kokybės, deja, tik 150 Eur/t. „218 Eur/ha kompensacinė išmoka yra tikras išsigelbėjimas. Mes iki šiol neturime grūdų saugyklos. O pardavinėti derlių tiesiai nuo lauko, suprantama, yra nuostolinga. Todėl dalyvauju KPP investicinėje priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir esu pradėjusi grūdų saugyklos statybą. Rimtai galvoju ir apie mėsinės galvijininkystės šaką. Bet nelikus kompensacinės paramos visi šie planai žlugtų“, – neabejoja D. Dirvanskienė. LEŪA tarybos narys Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas skaičiuoja, kad ekologai gali tikėtis išmokų tik už 2016 m. ir už 2017 m. O ateinantiems kitiems metams, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) nepriėmus radikalių sprendimų, lėšų nebelieka. „Ūkininkai, pradėdami ekologiškai ūkininkauti su VšĮ „Ekoagros“ pasirašo sutartį, kad savo ūkininkavimo būdo penkerius metus nekeis. O valstybė savo ruožtu įsipareigoja, kad tiek pat laiko mokės ūkininkui kompensacinę išmoką. ŽŪM ne vienus metus žinojo, kad į sektorių planuoja ateiti didžiulius plotus valdančių bendrovių, kurios gerokai patuštins paramos krepšelį. Taip ir įvyko. Taigi dabar ministerijos problema, kur surasti lėšų kompensacinėms išmokoms“, – savo nuostatą dėsto LEŪA tarybos narys. Pasak jo, valstybė taip pat ne vienus metus žadėjo padėti ekologišką produkciją gaminantiems žemdirbiams rasti nišą vietos rinkoje, tačiau ir šiuo atveju nieko nėra padariusi. „Ne kartą ir Seimo Kaimo reikalų komitetą, ir ŽŪM raginome imtis veiksmų, kad ekologiški vaisiai, daržovės, pieno bei mėsos produktai būtų tiekiami šalies vaikų darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms, kariuomenei, bet, deja, pas mus galiojanti viešųjų pirkimų taisyklė „pigu – perku“ ima viršų prieš visuomenės sveikatos svarbą“, – pasipiktinimo neslepia pašnekovas.

Euroderybininkai apsiskaičiavo? Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis neabejoja, jog dabartinė situacija susidarė dėl to, kad Lietuvos euroderybininkai, su Briuseliu derėdamiesi dėl išmokų dydžių šiuo ES programiniu laikotarpiu, dar 2012 m., pašnekovo žodžiais, „priskaldė malkų“. Mat mūsiškiai, derėdamiesi su Briuseliu dėl kompensacinės paramos krepšelio ekologiniam sektoriui, Europos Komisijai pateikė lentelę, kurioje buvo įrašyta, kad Lietuvai reikalinga suma esamiems 110 tūkst. ha paremti ir planuojamiems naujiems 25 tūkst. ha plotams. „Taigi iš viso kompensacinės išmokos buvo numatytos 135 tūkst. ekologiškai dirbamų hektarų plotui. Tačiau dar 2014 m. tokie plotai jau užėmė 170 tūkst. ha, o netrukus šis skaičius perkopė 200 tūkst. ha. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje buvo sukurta nauja, sakyčiau, formali priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, užuot pinigus tiesiogiai skyrus ekologiniam sektoriui. Ir ūkininkų, beje, niekas nepaklausė, ar jiems tokia priemonė reikalinga ir ar jie ja naudosis. Juk visa ES ir visas pažangus pasaulis būtent ekologinį ūkininkavimą traktuoja kaip patį efektyviausią aplinkosaugos būdą. O Lietuvoje mes vis dar esame laikomi „trečiojo brolio“ vaidmenyje. Didelė dalis ekologų netgi negali pasinaudoti investicine parama žemės ūkio valdoms modernizuoti. Mat mūsiškės produkcijos – avižų, rugių, žirnių, dobilų (pastarieji mūsų atveju privalo užimti 20 proc. pasėlių ploto) – standartinė vertė yra nepalyginti mažesnė nei rapsų ar cukrinių runkelių. Todėl smulkieji ir vidutiniai ūkiai neperšoka balų kartelės, pretenduodami ir į investicinę paramą“, – piktinasi S. Daniulis. Tad jei ŽŪM ignoruos EK reglamentą išlaikyti sutartinius įsipareigojimus su ekologiškai dirbančiais ūkininkais, LEŪA pirmininkas mato vienintelį kelią – bylinėtis su valstybe teisme. „Mano manymu, ŽŪM turi du variantus – arba perskirstyti lėšas tarp KPP priemonių, arba ieškoti lėšų valstybės biudžete. Turime nepamiršti, kad laikrodis Briuselyje tiksi ir šie metai yra vieninteliai, kada dar galima derėtis su Europos Komisija dėl KPP krepšelio perskirstymo. Tarkime, kolegos latviai džiaugiasi, kad jiems prie europinės paramos iš valstybės biudžeto pridedama net 38 proc. lėšų, estai – kad 25 proc. O Lietuvoje ši biudžeto eilutė visam žemės ūkiui tesiekia 15 proc.“ – galimus finansavimo rezervus vardija pašnekovas.

Politikų prognozės nepasitvirtino S. Daniulis aiškina, kad šiandien klaidinga manyti, jog ekologiniam sektoriui pakenkė didelius plotus valdančių bendrovių įsiliejimas į jį. „ŽŪM apie tai seniai žinojo ir privalėjo numatyti, kiek lėšų reikės kompensacinėms išmokoms, kad jų pakaktų visiems. Iš tiesų stambieji ūkiai tik už pirmuosius 200 ha gauna 100 proc. dydžio kompensacines išmokas. Už likusius hektarus jiems mokama 70 proc. sumos. Be to, jei tai yra finansiniais ryšiais susijusios įmonės, joms jau nuo paties pirmojo ha skiriamos 70 proc. dydžio išmokos. Reikia suprasti, kad į sektorių atėję stambūs „žaidėjai“ investuos į ekologiškos produkcijos perdirbimą, rinkų paieškas. Taigi smulkieji ir vidutiniai ūkiai iš to tik išloš, nes augančiai perdirbimo grandžiai reikės ir daugiau žaliavos. Negali būti jokios abejonės, kad augantis ekologinis sektorius kartu yra ir perspektyvesnis. Ir į jį neturi būti žiūrima kaip į kaimo socialinių problemų sprendimo būdą. Tarkime, Vokietijoje, Danijoje ir kitur taip pat yra daug stambių ekologinių ūkių. Nes šiuo atveju svarbu ne ūkio dydis, o tai, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų“, – savo nuostatą dėsto S. Daniulis, neslėpdamas, kad jam yra tekę girdėti ankstesniosios Seimo kadencijos politikų replikų, esą Lietuvoje bus sukurtos tokios sudėtingos Ekologinio ūkininkavimo taisyklės, kad žmonės spaudimo neatlaikys ir iš sektoriaus pasitrauks patys. O tada esą ir 150,7 mln. Eur dydžio kompensacinės paramos krepšelio pakaks dar ir su kaupu. „Akivaizdu, kad šios prognozės nepasitvirtino, nes sektorius nuosekliai plečia- si“, – pastebi LEŪA pirmininkas S. Daniulis.

ŽŪM ieškos problemos sprendimo variantų Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, „Ūkininko patarėjo“ paprašytas pakomentuoti ekologiniame sektoriuje susidariusią situaciją, teigia, kad Lietuvos ekologinių ūkių asociacija visada buvo aktyvi ministerijos partnerė bei dalyvavo ir dalyvauja visuose derybiniuose procesuose. Todėl ekologai žinojo, kad kitaip nutikti negali – arba riebią riekę gauni dalį finansinio laikotarpio, arba kuklesnę visą laikotarpį. „Mūsiškių ekologų kompensacinės išmokos, mano žiniomis, šiuo metu yra vienos didžiausių visoje Europos Sąjungoje. ŽŪM iš tiesų padarė rimtų klaidų, labai žemai nuleidusi sektoriaus starto kartelę, todėl ankstesniais metais tuo pasinaudojo nemažai nesąžiningų žmonių, kurie gavo kompensacinę paramą netgi nenuiminėdami derliaus, o jį tiesiog užardami. Ir šiandien ŽŪM turi prisiimti atsakomybę, kad nesuvaldė situacijos. Kita vertus, dabartinė situacija galėtų būti gera pamoka visiems – tiek ministerijai, tiek ir LEŪA. Mat pas mus per daug gaji praktika gyventi vien šia diena. O pinigų ateityje kažkokiu stebuklingu būdu vis tiek esą visada atrandama. Tačiau jie nenukrinta iš dangaus – vienam sektoriui randant, iš kito tenka atimti. Ir tai nėra teisinga“, – kalba žemės ūkio ministras. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius, antrindamas B. Markauskui, taip pat pastebi, kad įtampa šalies ekologiniame sektoriuje juntama. Tačiau ŽŪM atstovas kartu teigia, kad ES teisės aktais nustatyti kompensacinių išmokų dydžiai finansinio laikotarpio „pusiaukelėje“ negali būti ir nebus mažinami. „Ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams nereikia nuogąstauti. Esame teisinė valstybė. Taigi valstybė savo įsipareigojimus ūkininkams, su kuriais yra pasirašiusi sutartis, tęsės ir kompensacijas išmokės. O kur tam ieškoti išteklių, palikime laiko ministerijai apsispręsti“, – reziumuoja S. Jasius.

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.