Konferencijoje „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“ – apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei mokslinio darbo rezultatus

Siekia dar plačiau plėtoti mokslo ir verslo ryšius

VDU ŽŪA mokslininkai nuolat plėtoja partnerystės ryšius su verslu – kartu įgyvendinami projektai, kuriami ir komercializuojami nauji produktai, technologijos. Siekiant dar plačiau plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei atskleisti mokslinio darbo rezultatus plačiajai visuomenei, VDU ŽŪA surengta mokslinė-praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“. Pranešimus skaitė LR Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas kalbėjo, kad nors 100 metų – vienas amžius – istorijos prasme yra gana trumpas laikotarpis, bet mokslui tai ilgas ir svarbus laikotarpis. „Jeigu kalbame apie mokslą, studijas, tai yra tikrai ilgas tarpas. Per 100 metų turėjome kelias pramonės revoliucijas, daug geopolitinių iššūkių, turime klimato kaitos poveikio iššūkį. Mūsų mokslas juda į priekį, šaunu, kad jis dedikuotas spręsti įvairioms globalioms problemoms“, – apie paskutinio šimtmečio įvykius ir pokyčius priminė doc. dr. R. Skominas.

Žemės ūkio mokslas ir verslas visada žengė kartu

Sveikindama susirinkusius į konferenciją, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi, kad galima visiems susitikti ir kalbėti apie naujausius mokslinius tyrimus. „Prieš 100 metų, kai jaunos Lietuvos valstybės vadovai nusprendė įkurti Žemės ūkio akademiją, tai buvo iššūkis, bet jau tada buvo aišku, kad Lietuva nesivystys be žemės ūkio verslo. Ir dabar žemės ūkis nebūtų toks, jeigu nebūtų žemės ūkio mokslo. Žemės ūkio mokslas yra variklis, vedantis žemės ūkio verslą į priekį. Džiaugiuosi, kad nuo įkūrimo Žemės ūkio akademija nebuvo nutolusi nuo žemės ūkio verslo – mokslas ir verslas visada žengė kartu. Net ir po Nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo tikrai sunkus laikotarpis, išlaikytas ryšys tarp mokslo ir verslo“, – mokslo ir verslo ryšio tvirtumą akcentavo prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė neslėpė džiaugsmo ir pasididžiavimo dabartiniais ir buvusiais bendruomenės nariais, kurie žino, kaip spręsti kylančias problemas. „Didžiuojuosi, kad žemės ūkio verslas, valdžios institucijos, bendruomeninės organizacijos visada randa kelią pas mus. Jie žino, kad čia gali pasitarti ir surasti mokslinėmis įžvalgomis grįstus sprendimus. Kartu su mūsų mokslininkais, jaunaisiais doktorantais, magistrantais verslas gali spręsti įvairius kylančius iššūkius. Tikiu, kad ir ateinantį šimtmetį žemės ūkis, kaip ir visada, bus varomoji jėga ir Lietuvos saugumo garantas. Kol turėsime savo žemės ūkį, Lietuva visada turės ką valgyti“, – apie žemės ūkio sektoriaus svarbą kalbėjo mokslininkė.

VDU ŽŪA kanclerė linkėjo, kad Akademijos 100-mečiui skirtos finalinės konferencijos diskusijos bus vaisingos, įdomios, kad po konferencijos kils naujų įdėjų ir įžvalgų, kaip toliau vystyti žemės ūkio mokslą. „Didžiuojuosi kiekvienu Jūsų, didžiuojuosi, kad esame žemės ūkio šalimi, kad žemės ūkio mokslas ir verslas yra itin svarbūs. Didžiuokimės savimi, kad turime Žemės ūkio akademiją ir esame jos dalis. Mūsų bendruomenė – ne tik studentai, dėstytojai, neakademinis personalas, bet ir tie, kurie augina duoną, ją parduoda, susiję su žemės ūkiu. Džiaukimės kartu įžengę į antrąjį Žemės ūkio akademijos šimtmetį“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Pristatė bendradarbiavimo galimybes ir finansavimo priemones

LR Žemės ūkio ministerijos viceministrė Laura Ramanauskaitė, pristatydama LR Žemės ūkio ministerijos ir mokslo bendradarbiavimo galimybes, gerąsias patirtis ir lūkesčius, atkreipė dėmesį, kad LR Žemės ūkio ministerija ir VDU ŽŪA turi ilgą bendradarbiavimo istoriją įvairiose srityse. „Siekiame, kad teisėkūra būtų grindžiama mokslo žiniomis, mokslininkai mums perduoda naujausias tendencijas, jie analizuoja, stebi, todėl priimant sprendimus turime remtis jų tyrimais pagrįstais argumentais. Džiaugiamės ir didžiuojamės turėdami tokį stiprį mokslo partnerį“, – kalbėjo L. Ramanauskaitė.

Lietuvos mokslo tarybą atsovaujanti Irena Kuzminskienė, pristatydama programos „Europos horizontas“ finansavimo priemones, projektų partnerių paieškos galimybes, projektų paieškos sistemą, pasakojo, kad programa yra apie socialinį, mokslinį poveikį ir poveikį kiekvienam mokslininkui. „Tai galimybė dalyvauti įvairių mokslo sričių institucinėse partnerystėse. Mokslininkams ši programa gali būti papildomu finansavimo šaltiniu mokslinių tyrimų idėjų įgyvendinimui. Programos tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. Programa „Europos horizontas“ apima tris veiklos sritis. Visos veiklos sritys grindžiamos tarptautinio bendradarbiavimo, atvirojo mokslo bei partnerystės horizontaliaisiais principais. Šiai programai įgyvendinti skirta beveik 95,5 mlrd. eurų“, – pristatydama programą ir jos galimybes kalbėjo I. Kuzminskienė ir VDU ŽŪA bendruomenei linkėjo gražių, įdomių idėjų, prasmingų tyrimų ir sėkmingų projektų teikimų.

Mokslininkai dalijosi įžvalgomis ir projektinio darbo patirtimi

Prof. dr. Vlada Vitunskienė džiaugėsi galimybe pasidalyti žiniomis apie „BioRural“ iniciatyvą siekiant paspartinti žiedinius sprendimus Lietuvos kaimo vietovėse. „„Biorural“ pagrindinė misija – apjungti mokslo ir verslo bendruomenių iniciatyvas, siekiant paspartinti žiedinius sprendimus kaimo vietovėse. Vienas iš pagrindinių tikslų – „išjudinti“ kaimiškųjų vietovių bioekonomiką. Lietuvoje išgaunama daug pirminės biomasės, bet apie ketvirtadalį lietuviškos kilmės pirminės biomasės eksportuojame. Dėl šios priežasties Lietuvos ekonomika vis labiau priklauso nuo pirminės biomasės importo“, – į Lietuvos ekonomikai nepalankią situaciją ir kylančius iššūkius dėmesį atkreipė mokslininkė.

Kalbėdamas apie tarptautinius projektus visuomenės ir miškų gerovei, prof. dr. Gediminas Brazaitis pastebėjo, kad klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizių sprendimas turi būti kompleksinis. Mokslininkas pristatė keturis projektus ir atkreipė dėmesį, kad labai svarbu mokytis ir iš kitų šalių patirties, nes problemos dažnai peržengia vienos šalies ribas, jas reikia spręsti sutelkus bendras jėgas. „Projektai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti fragmentiški, bet jie apima labai plačią sferą. Siekiant pokyčių reikalingos kompleksinės žinios ir reikia plataus mąstymo ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie tenkintų visas puses“, – įžvalgomis dalijosi prof. dr. G. Brazaitis.

Pristatydamas projektą „Šiltnamio dujų emisijos Europos Sąjungos maisto grandinėse“, prof. dr. Kęstutis Navickas pasakojo, kad jame dalyvauja 31 partneris iš 12 šalių. „Pristatant projektą reikia atkreipti dėmesį, kad mes prarandame daug pirminės biomasės – mums reikia ne tik išsiaiškinti problemas, bet ir ieškoti būdų, kaip įmanoma greičiau sumažinti šį švaistymą. Mes taip pat naudojame daug pakuočių, be to, visoje maisto grandinėje maždaug 60 proc. maisto tam tikru momentu yra atšaldoma. Iš projektų atsinešame žinias, kiekvienas projektas padeda įsisavinti naujas žinias ir metodikas. Įdomu, kad kviečių auginimas kuria didžiausias emisijas, reikėtų apgalvoti, ar valstybėje teisingai elgiamės augindami javus ir juos parduodami kitų šalių verslininkams. Turėtume siekti sukurti pridėtinę vertę ir palikti mažesnį CO2 pėdsaką. Kita svarbi tema – tyrimai atskleidė, kad sumažinus prekybos centrų plotus galima žymiai sumažinti ŠESD emisijas“, – pasakojo prof. dr. K. Navickas.

Dr. Marius Lasinskas pristatė biologiškai aktyvių ir priešvėžinių augalų junginių tyrimus ekologiškai ir biodonamiškai augintuose ir fermentuotuose siauralapio gauromečio (chamerion angustifolium (L.) Holub) lapuose. Mokslininkas atkreipė dėmesį į augalo itin vertingas ir biologiškai aktyvias medžiagas, tarp kurių – polifenoliai, karotenoidai, chlorofilai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, kurių nustatyta apie 250.

„Tyrimas atskleidė – biodinamiškai ir ekologiškai užaugintuose siauralapių gauromečių lapuose buvo nustatyta daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei natūraliai augančiuose. Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šviežias gaurometis naudingiausias ieškantiems antioksidantų ir vitamino C šaltinių. Turint problemų su refliuksu, geriau džiovintas gaurometis. Norint svečius pavaišinti malonesnio skonio arbata, patariama rinktis fermentuotą gaurometį“, – įžvalgomis apie gauromečio lapų savybes dalijosi dr. M. Lasinskas.

Konferencija buvo organizuota pagal projektą „Įtraukių komunikacijos priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. LKT-PK-24-1-03252-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų Strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (renginių komunikacijos priemonės).

Nr. 289/8