„Kopūstai lietuviškoje virtuvėje užima svarbų vaidmenį, tad jie perkami tiek vasarą, tiek žiemą. Jų paklausa ūgteli rudenį, kai prasideda rauginimo ir atsargų šaltajam metų laikui ruošimo sezonas, o švieži kopūstai tampa pagrindu jaukiems, šildantiems patiekalams“, – sako G. Kitovė.
Prie jų populiarumo prisideda ir geros šių daržovių kainos, jiems dažnai taikomos akcijos – tad išleidus visai mažai, bus galima paruošti sočią ir maistingą vakarienę ar pietus, sako tinklo atstovė. Be to, iš vienos kopūsto galvos galima paruošti tikrai daug – užteks visiems ir visi bus sotūs.
Kaip balandėlius ruošia kitos šalys?
Pasak „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotojos Jolantos Sabaitienės, namuose ruošti aromatingi balandėliai – puikus pasirinkimas svarstant, ką skanaus pasigaminti iš kopūsto ir pačių paprasčiausių ingredientų. Nors mums jie asocijuojasi su ryžiais ir malta mėsa, jų yra tikrai daug rūšių. Kopūstų lapus (taip pat ir kitus) galima įdaryti bet kuo.
„Sunku tiksliai pasakyti, kada ir kur kopūstų suktinukai buvo patiekti pirmą kartą. Galima tik daryti prielaidą, kad šį patiekalą sugalvojo neturtingesni Vidurio Europos šalių gyventojai, kurie rado puikų būdą panaudoti gausiai augančius kopūstus. Tačiau tai nebuvo tik varguolių patiekalas: pavyzdžiui, senovės Prancūzijoje populiarus dvaro patiekalas buvo įdaryti balandžiai, kurie buvo suvynioti į kopūstų lapus, kad švelni jų mėsa neišdžiūtų“, – sako „Iki“ darbuotoja.
Patiekalų, panašių į mūsų tradicinius balandėlius, galima rasti visame pasaulyje. Šis patiekalas paplitęs ne tik daugelyje Europos šalių, bet ir Balkanuose bei Artimuosiuose Rytuose.
„Iki“ kulinarai pasakoja, kad kroatai ir rumunai maltą kiaulieną keičia ėriena, aviena, paukštiena arba žuvimi. Graikai įdarą vynioja į vynuogių lapus. Skandinavų versijoje dažniausiai į kopūstus sukama jautiena, o suktinukai patiekiami su bulvių koše ir mėlynių uogiene. Prancūzai mėgsta mėsa įdaryti ir visą kopūsto galvą. Vokiečiai taip pat turi savo kopūstų suktinukus – čia įdaras yra 100 % mėsos, jame nėra ryžių.
Turkijoje, Balkanų šalyse tradicinis produktas yra dolma – maži pailgi vynuogių lapų suktinukai su mėsa, ryžiais, razinomis ir paprikomis. Tačiau turkai mėsos įdarą suka ir į kopūstų lapus. Nuo lietuviškų balandėlių skirtumas yra tas, kad į įdarą dedama šiek tiek kitokių prieskonių ir priedų. Be to, turkiški kopūstų suktinukai gerokai skiriasi nuo mūsiškių dydžiu. Jie yra mažesni ir cigaro formos, tad mėgstami ne tik kaip pagrindinis patiekalas, bet ir kaip užkandis.
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Turkijoje rasite įvairių kopūstų suktinukų variantų. „Iki“ kulinarai siūlo išmėginti tokį, kuris labai nenutols nuo lietuviško patiekalo, tačiau nustebins nauju skoniu. Unikalumas slypi dviejuose ingredientuose, dėl kurių iš naujo atrasite kopūstų suktinukų skonį – bulguro ir pomidorų pastos.
Porcijos: 6
Gaminimo laikas: apie 1,5 val.
Reikės: 1 šviežio baltagūžio kopūsto, 0,5 kg maltos mėsos, 200 g baltųjų ryžių, 100 g bulguro, 4 šaukštų pomidorų pastos, 1 svogūno, 3 skiltelių česnako, 2 šaukštų sviesto, 1 saujos petražolių, 2 puodelių vandens, juodųjų pipirų, 0,5 šaukštelio maltos paprikos (galite įberti ir žiupsnelį aštriosios paprikos), druskos.
Gaminame:
UAB „Fabula ir partneriai“ informacija