Kormoranai kapoja ūkius

Paukščiai puola, bet gintis negali

Kormoranų daroma žala jau ne kartą buvo aptariama įvairiais lygiais, tačiau adekvačių sprendimų vis nėra, o problema – tik gilėja. Valdininkai cituoja europines direktyvas, kitus teisės aktus ir vis randa paaiškinimų, kad Lietuva savarankiškai nieko negali padaryti. Arba kalba apie padarytų nuostolių kompensavimą, bet nutyli, kad atlyginama tik labai menka žalos dalis.

AB „Išlaužo žuvis“, kur išauginama apie trečdalis visuose Lietuvos akvakultūros ūkiuose išauginamų žuvų, arba tiek, kiek oficialiai žvejai verslininkai sužvejoja visuose šalies gėluose vandenyse, direktorius Darius Svirskis „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo, kad kormoranai žuvininkystės ūkius puola lyg juodasis tvanas, tačiau AM neleidžia nuo jų apsiginti.

„Verkėme, draskėmės ir AM išsakėme visas problemas, atrodė, kad mus lyg ir suprato, bet pasielgė priešingai. Pernai kormoranų medžioklė buvo uždrausta vieną mėnesį – nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d., šiemet – du mėnesius, o rudenį vėl uždraudžiama medžioklė, nors tie paukščiai didžiuliais būriais skrenda iš Skandinavijos ir kitur, bet mes negalime nuo jų gintis. Puola didžiulėmis ordomis, o mes turime ausis suskliaudę sėdėti ir žiūrėti, kaip dorojamos ir žalojamos mūsų auginamos žuvys. Tai yra akivaizdus pasityčiojimas iš mūsų“, – apmaudavo D. Svirskis.

Žuvininkystės ūkio vadovas teigė, kad aplinkosaugininkų prašoma leisti gintis nuo kormoranų taip, kaip tai daroma užsienio šalyse. „Norėtume gintis nuo jų savo teritorijoje, nepaisydami nustatytų terminų – kada puola, tada ginamės. Prie netoliese esančios Kauno hidroelektrinės nuolat tupi apie 1 tūkst. kormoranų, kurie nuolat atakuoja mūsų tvenkinius. Bet mes gintumėmės tik savo teritorijoje“, – būdą, kaip suvaldyti situaciją, siūlė ŪP pašnekovas.

Balansuoja ties išgyvenimo riba

Bendrovės skaičiavimais, kormoranų kasmet padaroma žala – milžiniška. „Netenkame apie pusės karpiukų. Jeigu pagal įžuvintą kiekį per metus jų užauginame per 1 mln., tai 0,5 mln. prarandame. Preliminarūs nuostoliai siekia nuo 0,5 mln. iki 2 mln. Eur kasmet, o mums kompensuoja tik apie 20 tūkst. Eur. Tai – juokinga suma“, – konstatavo žuvininkystės ūkio vadovas.

Tačiau kormoranų nugvelbtos žuvys – dar ne viskas. Iš penkių griebtų paukštis vidutiniškai pačiumpa tik vieną karpiuką, o keturi lieka sužaloti, iš kurių vienas išgyvena, o kiti tampa kormoranus lydinčių kirų ir kitų paukščių bei žvėrelių grobiu.

D. Svirskis atkreipė dėmesį į dar vieną itin svarbią aplinkybę – puolančių kormoranų sukeliamo streso žuvims pasekmes: jos nesimaitina, yra puolamos ligų. „Žuvys didelį stresą įsimena net pusmetį, net po žiemos slepiasi, nes kormoranai jas yra tiek įbauginę. Ir ne tik karpiai, bet ir kitos žuvys slepiasi aukštose žolėse. Dėl didelio streso žuvis puola ligos, o kur dar kormoranų pernešami parazitai, bakterijos, virusai“, – problemas vardijo bendrovės vadovas.

Jo nuomone, Lietuvos valdininkai tik dangstosi europine direktyva, savaip ją interpretuoja, o už jų nugarų galbūt tūno nematomi kardinolai. „Visi žuvininkai balansuoja ties išgyvenimo riba. Sunkiai atsilaikėme, kai parduotuvėse neleista laikyti karpių akvariumuose, tada ir vartotojai neteko galimybės įsigyti šviežios žuvies. Dabar mus sužlugdyti gali kormoranų išpuoliai, mes jau mažiname gamybos apimtis“, – nelinksmą tendenciją akcentavo D. Svirskis.

Žada naują tvarką

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: AB „Išlaužo žuvis“  direktorius Darius Svirskis: „Mes turime ausis suskliaudę sėdėti ir žiūrėti, kaip dorojamos ir žalojamos mūsų auginamos žuvys.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.