Kova sunki, bet ne beviltiška

Ne pirmus metus atskirų Lietuvos regionų laukus ir daržus niokojantys invaziniai šliužai – nemenkas iššūkis ne tik augintojams, bet ir išeičių ieškantiems specialistams. Esame nemažai rašę šia tema, daržininkai dalijosi patirtimi, įdėmiai stebėjome, kaip šalies mokslininkams sekėsi tyrinėti šiuos kenkėjus. Pastarąjį sezoną Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkai dr. Grita Skujienė ir dokt. Mantas Adomaitis, remdamiesi savo tyrimų ir stebėjimų duomenimis, parengė rekomendacijas, kaip daržininkai ir ūkininkai galėtų kovoti su šiais kenkėjais. Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ Šliužams nekartūs net gvazdikai. O sakoma, kad jie atbaido kenkėjus... Antplūdis nustebino Šios vasaros pradžioje Biomokslų instituto specialistai domėjosi, kaip nuo invazinių šliužų antplūdžio gelbėjasi Raseinių rajono gyventojai. Kelias dienas jie praleido Betygalos krašte, kur stebėjo luzitaninius arionus įvairiose miestelio vietose: soduose, daržuose, sodybose, gatvėse ir šlaituose palei upelius, tvenkinius. Kenkėjų tankumas (kai kur iki 120 kv. m) invazinių rūšių ekspertę G. Skujienę apstulbino. Vienoje vietoje buvo galima pagauti visai jaunų, tik išsiritusių iš kiaušinių invazinių šliužų, ūgtelėjusių ir jau suaugusių, galinčių poruotis. Anksčiau Lietuvoje stebėtose vietovėse šliužai būdavo vienodo amžiaus, o dabar pastebėta jų amžiaus įvairovė gąsdina. Po šios išvykos VU mokslininkai parengė rekomendacijas, aktualias daugeliui Lietuvos augintojų. Nė viena priemonė nėra efektyvi 100 proc., tad specialistai kovai su šliužais pataria pasitelkti kelias iš karto ir kuo anksčiau: kuo šliužai didesni, tuo kova mažiau veiksminga. Efektyviausia – naikinti kiaušinėlius Kaip atpažinti invazinius šliužus, t. y. luzitaninius arionus (Arion vulgaris / lusitanicus)? Jų jaunikliai rusvi, su dviem ryškiomis verpstės formos juostomis išilgai kūno šonų, panašūs į lietuviškus kisliuosius arionus (Arion fuscus), tačiau išskirtinis požymis – juodi akių čiuopikliai. Suaugę yra piršto dydžio ir rudi. „Lobis“ po kelmu – šliužų kiaušinėliai. Šitaip šliužai „išgražino“ arbūzą. Žievės įveikti nepavyko.                   Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia žinoti, – jie nemėgsta tiesioginės saulės šviesos ir sausros. Tad tamsesnėse ir atokesnėse vietose saulėtomis dienomis lengviausia rasti ne tik šliužų, bet ir jų kiaušinėlių. Anot mokslininkų, veiksmingiausia kovos priemonė – mechaniškai naikinti jų kiaušinius, kurių nuo liepos iki spalio reikėtų ieškoti saulės neapšviečiamose vietose. Baltų kiaušinukų krūvelių nesunkiai rasite po medžio liekanomis, kelmais, tarp atliekų, po plėvelėmis, nušienauta žole, po kibirais ir kitomis daržo talpyklomis, po indais paukščių lesalui, gyvulių ėdalui, augalų vazonais. Aukštos žolės sąžalynuose šliužai mėgsta slėptis po stambiais lapais. Daugelį šliužų slėptuvių ir juos pačius, jų kiaušinėlius įmanoma šalinti mechaniškai. Daržo gėrybių apsauga Paprasčiausias būdas šliužams naikinti, kurio griebėsi dažnas Lietuvos augintojas, – užpilti juos druska. Tai momentinis sprendimas – šliužas žūsta, bet druska dirvos paviršiuje nesilaiko ilgam: ji kenkia dirvožemiui ir tirpsta lyjant. Tad ūkininkai jau kiek anksčiau sugalvojo dar prieš sėją nuo šliužų izoliuoti laukus įvairiais barjerais. Keletą jų išbandė VU mokslininkai ir rekomenduoja daržininkams, ūkininkams. Tai varinė juostelė ant tvorelės ir dažai „Schnexagon“. Vario juostelė ant vazono – kliūtis šliužams pasiekti mėgstamas salotas. „Varinę juostelę priklijuokite ar prikalkite prie plastikinio, skardinio, medinio paviršiaus, kad neatšoktų ir nebūtų tarpų, per kuriuos šliužai greitai prasmunka, – pataria G. Skujienė. – Repelentiniais dažais padažykite net šiltnamio plėvelės apačią – ir šliužai bus sustabdyti maždaug mėnesiui (po dažymo). Pasiekę dažų juostą, jie paprasčiausiai nuslysta žemyn.“ Tai gerokai sumažina šliužų brovimąsi, tačiau reikia išlikti budriems ir stebėti, ar situacija neblogėja, ar nereikia imtis papildomų priemonių. Gaudyklės su jauku ir nuodai Šliužų naikinimas – ilgas procesas ir nemenkas kantrybės išbandymas: prasideda ištirpus sniegui ir tęsiasi iki naujo sniego. Spąstais šliužams gali tapti gaudyklės su masalu. Jų mokslininkai pataria nusipirkti sodininkams skirtose parduotuvėse arba pasigaminti patiems: tinka vazonai, lėkštės, lentos arba įvairūs plastikiniai indai, pripildyti jauko. Kaip jo pasigaminti? Skystas jaukas – rūgstantis alus, cukraus, mielių tirpalas ir panašiai – gali ne tik privilioti, bet ir skandinti kenkėjus. Sausas masalas, pavyzdžiui, maisto likučiai, rūgstančios bulvės, vištų lesalas, kačių ėdalas – tik pritraukia šliužus pasimaitinti ir jeigu nespėjama surinkti, jie išsislapsto. Gaudykles su nuodais specialistai pataria išdėlioti galulaukėse, tarpvagiuose, netoli nešienaujamų teritorijų, griovių. Arčiau nei 10 m nuo vandens telkinio nuodingų medžiagų naudoti neleistina. „Lietuvoje šiandien galima įsigyti įvairių cheminių priemonių šliužams naikinti, iš kurių efektyvesnės, bet nuodingesnės – su metaldehidu, – atkreipia dėmesį G. Skujienė. – Deja, vien nuodai nepadės. Įsiveisus šliužams, nuodų reikės nuolat, tačiau teks juos gaudyti ir naikinti mechaniškai, kitais būdais.“ Natūralūs priešai Mokslininkų vardijami natūralūs priešai (ežiai, kurmiai, rupūžės, laukiniai paukščiai, plėšrūs vabalai, kirmėlės) visiškos apsaugos nuo invazinių šliužų neužtikrina, nes šie dauginasi pernelyg gausiai. Jeigu žmonės naudoja chemines priemones, šliužai gali būti toksiški aplinkai, augalams. Vis daugiau lietuvių kovai su šliužais pasitelkia naminius paukščius. Kartais juos lesa ir išalkusios vištos, bet didesnių neįveikia. Pastebėta, kad juos mielai doroja naminės antys, netgi mėsinės, o ypač – Indijos bėgikės, surenkančios ir mažus, ir didelius šliužus. Antys Indijos bėgikės, išnaikinusios šliužus akademiškės D. Kulikauskienės kieme. Žurnale „Rasos“ neseniai rašėme, kaip sėkmingai Indijos bėgikės ir kitos antys nuo šliužų saugo Akademijoje (Kėdainių r.) gyvenančios Dalios Kulikauskienės kiemą. Per pastarąją vasarą jame neliko ne tik invazinių šliužų, bet ir kai kurių nepageidaujamų vabalų. Nors geram darbui antys skolinamos ir kaimynams, o akademiškiai su šliužais kovoja ir mechaninėmis, ir cheminėmis priemonėmis, šių kenkėjų armija gyvenvietės daržais keliauja vis tolyn, negailestingai okupuodama vis daugiau ploto, kramsnodama ne tik gardžias, bet ir karčias daržoves. Gritos Skujienės ir Jolantos Tamašauskienės nuotraukos šliužai, šliūžų naikinimas, šliužų gaudyklės, šliužų jaukai