Varnos gali padaryti didelę žalą pasėliams, ypač ką tik pasėtuose kukurūzų ir saulėgrąžų laukuose. Intelektu garsėjantys varniniai paukščiai greitai prisitaiko prie šiuo metu taikomų atgrasymo priemonių (balionų, akustinių ar vizualinių baidyklių ir kt.). Neduoda norimų rezultatų netgi mėginimas kontroliuoti populiaciją.
Šveicarijos žemės ūkio tyrimų centras „Agroscope“ dabar išbando naujovę – dirbtinio intelekto pagrindu sukurtą metodą, praneša centro svetainė. Tai – tai tarpdisciplininis projektas, kurį remia Šveicarijos Federalinė žemės ūkio tarnyba (FOAG).
Kad paukščiai nepriprastų prie įvairių atgrasymo variantų, akustinių atbaidymo priemonių reikėtų naudoti kuo mažiau ir tik prireikus. Tačiau tai įmanoma tik naudojant išmaniąją sistemą. „Pasėliams grėsmė kyla tik kelias savaites, tačiau varnos labai greitai mokosi... Todėl turime rasti būdą, kaip aplenkti jų gebėjimą prisitaikyti prie priemonių“, – sako Thomas Anken iš Išmaniųjų žemės ūkio technologijų tyrimų stoties.
„Agroscope“ sukurti kaliausių prototipai, turintys automatinio paukščių aptikimo ir akustinio gąsdinimo efekto funkcijas, šiuo metu yra bandomi ir tobulinami keliuose Šveicarijos laukuose.
Išmanios praktiniam naudojimui skirtos sistemos kūrimas prasidėtas 2026 m. kaip ETHIC (Technologinis dirbtinio intelekto tyrimas, siekiant optimizuoti varnų daromą žalą žemės ūkiui) projekto dalis ir truks penkerius metus. Projektą finansuos Federalinė žemės ūkio tarnyba, o koordinuos „Agroscope“.
Projekte dalyvauja įvairios tyrimų sritys ir institucijos už Šveicarijos ribų. Naudojant dirbtinio intelekto metodus, baidymo efektai bus pritaikyti prie esamų paukščių rūšių ir jų paplitimo dažnumo.
Lyginamajame etologiniame tyrime nustatomi skirtingų varninių paukščių rūšių įspėjamieji balsai skirtingose geografinėse vietovėse (galima sakyti, vietinės varnų „tarmės“) ir analizuojami pripratimo mechanizmai.
Be išmaniųjų atgrasymo priemonių, tiriami ir kiti atgrasymo metodai: sėklų apdorojimas denatūrantais, įsėjimas į dirvą, siekiant užmaskuoti pagrindinio pasėlio eiles, ir įvairių rūšių baidyklės. Manoma, jog paukščių reakcijos į šias įvairias priemones analizė padės sukurti optimalią augalų apsaugos sistemą.
Pasaulyje egzistuoja ne viena paukščių baidymo technologija. Antai britų įmonė „Scarecrow group“ giriasi, jog yra sukūrusi „pirmaujančią paukščių baidymo technologiją“, kuri esą yra paprastas ir patikimas būdas kontroliuoti pagrindinius žemės ūkio kenkėjus, tokius kaip balandžiai ir varnos.
Teigiama, jog kompanijos sukurtos paukščių baidyklės-kaliausės sumažina pasėlių žalą, saugiai ir humaniškai išsklaidydamos paukščius. „Gamtos įkvėpta technologija naudoja bioakustiką dirbamai žemei ir žemės ūkio plotams apsaugoti“, - rašoma kompanijos tinklalapyje.
Kompanija teigia, jog jos kaliausių sistemos yra kuriamos kartu su žemės ūkio klientais, siekiant sukurti individualiai pritaikytą ir patikimą paukščių baidymo sistemą. Kaliausės technologija sukurta, siekiant papildyti jau esamas paukščių valdymo sistemas arba kaip pilnas žemės ūkio paukščių kontrolės sprendimas.
Beje, 2021 m. „Scarecrow Group“ įsigijo kompanija „Robin Radar Systems“, kuri skelbiasi kurianti ir naudojanti skaitmenines technologijas, įskaitant įvairią programinę įrangą, kad įrašytų, analizuotų ir transliuotų natūralius paukščių garsus, siekdama užtikrinti saugų ir humanišką jų išbaidymą. Taigi, iš esmės identiška technologija minėtai šveicarų iniciatyvai.
Tuo tarpu „Bird Control Group“ pristato dar kitokią technologiją - „AVIX Autonomic“, kuri yra visiškai automatizuota lazerinė paukščių atbaidymo sistema, galinti baidyti juos visą parą.
Paukščiai judantį lazerio spindulį suvokia kaip fizinę grėsmę ir iš karto pabėga, kai spindulys juos apšviečia. Įrodyta, kad šis sprendimas sumažina paukščių keliamą žalą daugiau nei 70 proc., be to, paukščiai prie jos nepripranta.
Sistemą galima programuoti ir stebėti naudojant „iOS“ ir „Android“ programėles.
Parengė Ričardas Čekutis