Kovo viduryje – antras politikų, verslo atstovų susitikimas dėl lėšų gynybai

Susitikimas vyks kovo 15 dieną, kiek vėliau nei planuota dėl ministrės pirmininkės komandiruočių užsienyje, BNS informavo jos atstovė Ieva Skarelytė.

Sausio pabaigoje įvyko pirmasis toks susitikimas, jo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė finansavimo poreikius, Finansų ministerija – paskaičiavimus, kiek lėšų į valstybės biudžetą leistų surinkti skirtingų mokesčių kėlimas, tačiau konkretūs pasiūlymai po jo nebuvo pateikti.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

KAM teigia, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Lietuvos verslo konferencija (LVK) šią savaitę paskelbė siūlanti, kad atskiras ir visuotinis gynybos mokestis būtų apskaičiuojamas kaip 1 procentinis punktas nuo pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio, taikomo individualiai veiklai, tarifų.

Organizacijos nuomone, sprendimas dėl gynybos mokesčio turi būti įtvirtintas specialiu Krašto gynybos mokesčio (įnašo) įstatymu, kuriame būtų numatyti tokio mokesčio apskaičiavimo principai, paskirtis bei apskaičiavimo formulės.

„LVK bendruomenė sutaria, kad mums reikia stiprios gynybos, kurios šiuo metu vienintelis realus šaltinis yra visuotinis gynybos mokestis“, – pranešime sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Premjerė pasiūlymo nekomentavo, bet teigė, kad „konkrečius pasiūlymus ar lengvatų peržiūrėjimą tikrai galime svarstyti ir svarstysime“.

Ji taip pat sakė, kad gynybai lėšos galėtų būti skiriamos didinant dabartinius mokesčius, nes kurti naują – užtruktų.

„Šalia egzistuojančio mokesčio galėtų būti priedas, kurio paskirtis būtų gynyba, kuris ne tiesiog patektų į biudžetą ir būtų skirstomas visiems kitiems tikslams, bet būtų nustatomas pagal bendrą algoritmą“, – interviu portalui „Bernardinai“ sakė I. Šimonytė.

„Jeigu kažkas nekalbės apie tai prieš rinkimus, tai kalbės po rinkimų“, – pridūrė ji.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį.

Beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

Autorius Saulius Jakučionis / BNS

Lietuvos kariuomenės nuotr.