Kovos su buksmediniais ugniukais priemonės

Nuo seno buksmediniai ugniukai gyveno regionuose, kurie driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų. Pirmiausia dėl augalų kolekcionierių neapsižiūrėjimo jie atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus. Šių kenkėjų kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo aptikta Vokietijoje 2007 m., o kaimyninėje Lenkijoje šie drugiai buksmedžiams pradėjo kenkti 2012 m. Iš pradžių jų buvo pastebėta Vroclavo apylinkėse, vėliau – ir pietinėje bei centrinėje Lenkijos dalyje, o galiausiai užfiksuota ir Lietuvoje. Buksmedinių ugniukų taip pat randama Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje.

Buksmedinių ugniukų drugiai yra 30–45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos kūneliu. Priekiniai jų sparnai balti su tamsiai rudu kraštu ir būdinga balta dėmele. Galiniai jų sparnai – balti, o išoriniame pakraštyje matoma tokia pati ruda juosta kaip ir priekiniuose sparnuose.

Vikšrai – žalsvai geltonos, o paaugę – šviesiai žalios spalvos su juodais dryžiais ir baltais taškeliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į kopūstinių baltukų vikšrus.

Buksmedinių ugniukų lėliukės (arba kokonai) būna nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Jų spalva pagal vystymosi stadiją yra nuo žalios su tamsiomis juostelėmis iki rudos vystymosi pabaigoje. Šių drugių kokonai žiemoja voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose tarp lapų.

Sėkmingai peržiemoję buksmedinių ugniukų vikšrai skuba kaip reikiant pasisotinti, vos tik temperatūra pakyla aukščiau negu 15ºC. Jie intensyviai ėda lapus ir suka aplink juos plonus baltus siūlus. Juose kartu su lervomis galima rasti ir daug jų išmatų. Gerai pasimaitinusios ir išsivysčiusios lervos maždaug po 3 savaičių vėl virsta lėliukėmis ir jau gegužės antroje pusėje ar birželio pradžioje išsiritę drugiai pradeda skraidyti ir kiaušinėlius dėti ant lapų apatinės pusės grupėmis po 10–20 birželio–rugpjūčio mėnesiais. Viena patelė, nelygu generacija, maisto kiekis ir oro temperatūra, gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinėlių. Lervos išsirita jau po savaitės. Per vieną sezoną gali išsivystyti 3–4 kartos kas 4–6 savaites. Pastebėta, kad daugiausia žalos padaro antrosios kartos lervos, kurios buksmedžiuose darbuojasi liepą ir rugpjūčio pirmoje pusėje. Paprastai šie kenkėjai krūmus palieka plikus. Taip nukenčia augalų išvaizda, jie netenka dekoratyvumo, be to, be lapų likęs augalas nesukaupia jam reikalingų maisto medžiagų, todėl gali nunykti.

Buksmedžius ir kitus dekoratyvinius sodo augalus reikėtų stebėti, o atpažinus kenkėjus – nedelsiant imtis priemonių. Vos tik pradėję skraidyti drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius, todėl šiuos kenkėjus reikėtų išnaikinti, kol jie nepadėjo kiaušinėlių.

Apsaugai nuo buksmedinių ugniukų įregistruoti „Karate Zeon 5 CS“ (veiklioji medžiaga lambda – cihalotrinas 50 g/l), „Coragen 20 SC“ (veiklioji medžiaga chlorantraniprolas – 200 g/kg) augalų apsaugos produktai, kurie skirti profesionaliems naudotojams bei „Karate Spray“ (veiklioji medžiaga – lambda – cihalotrinas 0,015 g/l), kurį gali naudoti sodininkai mėgėjai. Rekomenduojama augalų apsaugos produktus naudoti pasirodžius kenkėjams arba atsiradus pirmiesiems jų pažeidimams augaluose. Siekiant didesnio insekticidų veiksmingumo, rekomenduojama tirpalu padengti vidinę lapų pusę, nes tik išsiritę jauni vikšrai minta būtent vidine lapų dalimi.

Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija