KRAPŲ KONVEJERIS nuo pavasario iki rudens

Krapai auginami dėl kvapių plunksniškų šviežių lapelių. Jų poreikis yra labai didelis, nes vartojami su daržovių, žuvų ar kiaušinių patiekalais, įvairioms daržovėms raugti. „Rasos“ lankėsi pas krapų ir kitų daržovių augintoją Bronių LIUTVINAVIČIŲ, gyvenantį Pagiriuose (Vilniaus r.), ir kalbino apie krapų auginimą. Žinome juos visi, bet jų augintojų Lietuvoje nėra daug.

Verslo galimybės Per krapų auginimo sezoną, trunkantį nuo balandžio vidurio iki rugsėjo pradžios, B. Liutvinavičius jais apsėja 1 ha plotą nuosavos žemės, esančios netoli namų. Šias žalumynines prieskonines daržoves sėja kas septynias dienas, kad aromatingų žolelių netrūktų visą vasarą. Tiesa, dėl gamtos išdaigų ne visuomet pavyksta nuolat matyti krapų žalumą. Juolab kad daržininkas neturi galimybės jų laistyti, todėl tenka laukti lietaus. Per karščius krapai auga prasčiau, bet nesėti negali, nes jų poreikis iš tiesų didelis. „Pavasarį ir vasarą krapų plotas didesnis, o rudenį – mažesnis. Sėdamas terminais jau žinau plotą ir – kiek krapų žalumos tuo metu reikės prekybai, – sako Bronius. Rauginti skirtus krapus sėti reikia rečiau, tuomet jie bus tvirtesni.“ „Kėdainių konservų fabrikas siūlė auginti daržovėms rauginti skirtus krapus. Tuomet jų nereikėtų sėti kelis kartus. Sėčiau vieną kartą, o nuėmęs parduočiau fabrikui, tačiau viską pakoregavo atstumas – iki Kėdainių vežti toli, paprasčiausiai neapsimoka“, – sakė Bronius. Norint ankstyvesnio krapų derliaus, jų sėklas galima sėti vėlai rudenį, prieš dirvai užšąlant. Šis būdas išmėgintas, tačiau nors pavasarį krapai išauga anksčiau, bet žalumos derlius gerokai menkesnis. Tad labiau tiktų daržininkams mėgėjams, kuriems svarbus ne kiekis, o ankstyvi žali lapeliai. Krapų derlius bus ankstyvas ir gausus, jei sėsime balandžio viduryje ir uždengsime agroplėvele. Kad lapeliai išaugtų kokybiški, augimo metu reikia du kartus nuravėti tarpueilius (krapai nestelbia piktžolių) ir 2–3 kartus papurenti dirvą, kad augalų šaknys gautų daugiau oro ir įsisavintų maisto medžiagas. Po kiekvieno lietaus žemę derėtų supurenti, kad paviršiuje neliktų plutos.

Dirvos paruošimas ir sėja Daržininkas žemę įdirba rudenį mažu japonišku traktoriuku, labai taupiai naudojančiu kurą. Rudenį dirvą prieš arimą tręšia organinėmis trąšomis – iškrato paukščių mėšlo (nedaug, nes tai koncentruota trąša), paskleidžia surinktus medžių lapus (klevų, beržų ir pan.) ir nedidelį kiekį kompleksinių trąšų. Paskui viską užaria. Kas trejus metus tręšia dolomitmilčiais po 60–80 kg, kad dirva netaptų rūgšti, mat krapams tai nepatiktų. Su trąšomis, ypač azoto, persistengti negalima, nes krapai užaugs per daug vešlūs, bus netinkami maistui, juose kaupsis nitratai. Pavasarį dirvą kultivuoja ir prieš sėją sufrezuoja. Prieš pavasarinį žemės dirbimą paskleidžia kelis maišus žiemą surinktų pelenų (krosnį namuose kūrena lapuočių malkomis). Pelenai turi mineralinių medžiagų, krapus saugo nuo miltligės ar kitų grybinių ligų. Tad krapai auga sveiki ir ekologiški. Jiems augant nenaudojamos jokios cheminės augalų apsaugos priemonės. Krapus dažniausiai sėja po įdirbto pūdymo, kartais augina po žirnių, špinatų, gražgarsčių, petražolių. Kiekvieną pavasarį krapų sėjos laikas skiriasi 3–7 dienomis, nelygu, kada įšyla dirva. Šį pavasarį pirmieji krapai lauke buvo pasėti balandžio 18 dieną, lenkiška rankine sėjamąja 37–40 cm tarpais tarp eilių, 2 cm gyliu, vienodu tankumu. Tai labai palengvina sėjos rūpesčius. Per sezoną 1 ha plote išsėja 3 kg sėklų. Jas kasmet perka iš specialių firmų, nes krapų sėklos daigios tik 1–2 metus. Savų sėklojų neaugina, nes veislės gali susikryžminti. Per daugelį metų krapų augintojas atsirinko geriausias veisles ir dabar jau žino, kam teikti pirmenybę.

Auginimo ypatumai Vieta. Pasak daržininko B. Liutvinavičiaus, krapams auginti reikia saulėtos ir šiltos, būtinai nuo vėjo apsaugotos vietos. Tokioje vietoje išryškėja jų puikus aromatas, nors gali augti ir nedideliame pavėsyje. Tai nereiklūs augalai, jiems augti tinkamiausias priesmėlio ir lengvo priemolio, gausus puvenų, nepiktžolėtas, purus, laidus, drėgnas, bet neįmirkęs dirvožemis. Tinkamiausi priešsėliai – mėšlu tręštos daržovės, pūdymas. Dirva ruošiama kaip daržovėms. Temperatūra ir drėgmė. Krapams dygti nereikia aukštos temperatūros, B. Liutvinavičiaus nuomone, augalai pakenčia nedideles šalnas, tačiau geriausiai auga esant apie 16–18 oC temperatūrai ir drėgnai dirvai, jie reiklūs drėgmei, ypač augimo pradžioje. Jeigu dirvoje pakanka drėgmės, krapai sudygsta per 10–15 dienų. Krapų žaliavos sudėtis kinta augalams augant. Žalumynų (lapų) derlius imamas, kai susiformuoja lapų skrotelė, augalai būna 25–40 cm aukščio (prieš žiedstiebių formavimąsi), vešlūs ir tinkami prekybai. Tuo metu krapų lapai ir stiebeliai būna sultingi, lankstūs ir aromatingi. Tokia žaliava 100 proc. tinka vartoti šviežia, šaldyta, sūdyta. Krapai žaliajai masei pjaunami ryte, nukritus rasai. Aromatingiausi jie būna nupjauti saulėtą dieną.

Kitų daržovių auginimas Svogūnai laiškams. Pavasarį ūkyje pirmieji auginami svogūnų laiškai, svogūnų ropelės atželdinamos daržo lysvėse po agrodanga. B. Liutvinavičius pirmuosius svogūnus sodino balandžio pradžioje, kitus – dar vėliau kelis kartus, kad ilgiau svogūnų žalumos galėtų pasiūlyti pirkėjams, nes parduoti didesnį kiekį svogūnų laiškų yra sunkiau. Kad laiškai greičiau užaugtų, pasodintus svogūnus geriausia uždengti agroplėvele. Jeigu atšyla oras, tuomet dieną dangą nuo augalų reikia nuimti, kad laiškai per daug „neišbėgtų“. Svogūnai netręšiami, tik palaistomi, kad užtektų drėgmės augti. Svogūnams atželdinti tinkamiausia veislė ‘Stuttgarter Riesen‘. Jų ropelės kiek stambesnės, suplotos, išaugina gerokai daugiau žaliosios masės nei svogūnų veislės pailgomis ropelėmis. Iš vieno kilogramo ‘Stuttgarter Riesen‘ ropelių galima užauginti iki 0,7–0,8 kg laiškų. Paskui po svogūnų darže augina moliūgus, sėja špinatus. Špinatai. Juos pradeda sėti tuo pačiu laiku kaip krapus ir sėja iki rudens. Po sėjos špinatai užauga maždaug per mėnesį. Jie geriau už krapus stelbia piktžoles, užtenka tik kartą nuravėti ir 1–2 kartus papurenti tarpueilius. Tuomet po špinatų labai tinka auginti krapus, menkiau želia piktžolės. Augina ‘Early‘ F1 ir ‘Mamate‘ špinatus ir stambialapius, greitai augančius ‘Puma‘. Gražgarstės. Gražgarstės vis labiau populiarėja, tiesa, pirkėjai labiau įpratę prie jų itališko pavadinimo rukola. Jos pikantiško skonio, turi daug vitaminų, gerina virškinimą. Užauga iki 30 cm aukščio (kai žydi – iki 60 cm). Lancetiški, karpytais pakraščiais lapai – vitamino C, glikozidų ir jodo šaltinis, didina hemoglobino kiekį kraujyje, šalina cholesterolį ir tonizuoja organizmą. Gražgarsčių skonis yra sodrus, aitrokas. Daugiausia vartojamos salotoms. Beje, didesni lapeliai plėšomi pirštais, mat pjaustant negražiai patamsėja pjūvio vieta. Ir dar – paruoštų salotų negalima ilgai laikyti, nes lapeliai netenka sulčių, ištyžta. Sėjamosios gražgarstės atsparios šalčiui, taigi lysvėje po priedangomis auginamos pirmosios. Norint visą vasarą šviežių, sėjama kas 10–14 dienų, nuo balandžio iki rugpjūčio pabaigos–rugsėjo pradžios. Jaunus lapelius galima skinti po sėjos praėjus 6–8 savaitėms, nelygu auginimo laikas ir augalo aukštis. Vasarą per karščius labai greitai sužydi, todėl reikia šalinti žiedynus. Lapinės sėjamosios petražolės. Petražolių daigelius sodina vienodais 20 cm atstumais ant žemės patiesto audinio (specialios plėvelės). Taip auginti patogiau nei žemėje – geriau laikosi drėgmė, neauga piktžolės, želia švarūs lapai. Augina paprastąsias ir garbanotąsias petražoles, skina ryšeliais. Imamos keletą kartų per sezoną, nes po kiekvieno nupjovimo greitai atauga. Petražolių sėklas kovo mėnesį sėja šildomame šiltnamyje, paskui pikuoja į daigyklas ir augina daigelius, skirtus sodinti į lauką. Vegetacija nuo sėjos trunka 85–90 dienų. Petražolės – dvimetės lapinės daržovės, tad ir kitų metų pavasarį skina jų lapelius, kol augalai sužydi. Moliūgai. B. Liutvinavičius jau išbandęs ir daug moliūgų veislių. Vienos išaugina per daug gigantiškus vaisius, kitos dekoratyvios arba skonis nelabai tenkina. Tad dabar jo mėgstamiausi hibridiniai moliūgai ‘Justinka‘ F1. Jie vidutinio dydžio, sveria 2,5–3,5 kg, oranžine odele rožiniais dryželiais, transportabilūs. Minkštimas tamsiai oranžinis, minkštas, 5 cm storio, gausus karoteno. Tinka sultims, kompotams, sriuboms, troškiniams. Kasmet sėja ir naujų veislių, kaipgi be naujų paieškų?

Rūta ANTANAITIENĖ Autorės nuotraukos