Kreiva Dainiaus Kreivio interpeliacija

Rugsėjo 20 d. opozicija įteikė Seimo sekretoriatui Dainiaus Kreivio interpeliacijos projektą, o jau kitą antradienį vyks ir pati energetikos ministro akistata su jam oponuojančiomis politinėmis jėgomis. Šios akistatos metu iš Seimo tribūnos D. Kreivys atsakys į Seimo mažumos 23 klausimus apie dabartinę padėtį energetikos sektoriuje. Taigi, galima drąsiai teigti, kad energetikos krizė su tam tikru politinių intrigų prieskoniu tampa pasirodymu, kuriuo opozicija mėgins nudžiuginti šio politinio spektaklio žiūrovus. Įsitaisykime patogiau ir drauge apžvelkime situaciją.

Interpeliacijai palankus fonas

Viena esminių Rusijos energetinio karo pasekmių yra kebli verslo ir gyventojų padėtis. Kartais bandoma elgtis ciniškai ir teigti, kad verslas visuomet žinojo apie Rusijos agresyvumą, o gyventojai, užuot skeptiškai žvelgę į saulės elektrines, galėjo uoliau plėtoti jų infrastruktūrą. Deja, toks cinizmas, mano galva, tėra siauro ir neatsakingo mąstymo išraiška. Jeigu net profesionaliems ir ilgametės patirties turintiems politikams tokio masto Rusijos agresija buvo netikėtumas, tai kaltinti eilinius gyventojus ar verslą yra, švelniai tariant, neteisinga. Nuoširdžiai pikta girdėti tokias kalbas. Verčiau pripažinti niūrią realybę. Šiandien verslas yra atsidūręs spąstuose, nes, pirma, turi mokėti stipriai išaugusias sumas už dujas ir elektrą, antra, pasirūpinti savo darbuotojais, kuriems asmeniškai energetikos kainos irgi išaugo. Visa tai lemia pragyvenimo lygio kritimą ir produkcijos kaštų augimą. Deja, produkcija negali būti pernelyg brangi, nes jos niekas tiesiog neįpirktų. Todėl rizikuojame susidurti su labai realia bankrotų banga. Ši padėtis rimtai gąsdina tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Natūralu, kad toks fonas yra politiškai patogus opozicinėms jėgoms.

Kodėl tinkamai nepasiruošta energetinei Rusijos agresijai?

Vladimiro Putino Rusija yra agresorė, o energetika – vienas pagrindinių jos ginklų. Tai žinia, kurią visuomet transliavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), dar 2008 m. išleistoje knygoje „Gazpromas – rusų ginklas“ ją puikiai pristatė įžvalgieji Michail Zygar ir Valerij Paniuškin. Tą akivaizdžiai matome ir mes. Deja, to nematė ir net nenorėjo matyti tie patys socialdemokratai, „valstiečiai“ ir kiti dabartinio energetikos ministro D. Kreivio kritikai. Šių politinių jėgų pastangomis sužlugdytas Visagino atominės elektrinės tarptautinis projektas, galėjęs Lietuvą paversti elektrą eksportuojančia, o ne importuojančia valstybe. Manęs nė kiek nestebina, kad opozicija iš esmės neprisiima jokios atsakomybės už esamą situaciją ir visas strėles kreipia tik į energetikos ministrą D. Kreivį. Tai jiems politiškai patogi laikysena. Visgi noriu priminti, kad dar būdamas ūkio ministru D. Kreivys itin stengėsi, kad būtų sukurta šalies energetinį saugumą užtikrinanti apsauga, pradedant suskystintų gamtinių dujų terminalu „Independence“, tęsiant „LitPol Link“ (elektros jungtis su Lenkija) ir „NordBalt“ (elektros jungtis su Skandinavija) bei užbaigiant ta pačia Visagino atomine elektrine.

Kodėl organizuojama interpeliacija?

Interpeliacija D. Kreiviui iš esmės organizuojama dėl palankaus energetinės krizės fono, opozicinių jėgų dviveidiškumo ir politinės naudos. Organizuodama interpeliaciją opozicija laimės nemažai politinių taškų. Pirma, ji pritrauks žiniasklaidos dėmesį, kuris leis rinkėjams rodyti, kokia aktyvi ir gyventojais besirūpinanti yra opozicija. Antra, ji nukreips dabartinės energetikos krizės strėles į D. Kreivį, kai pelnytai jos turėtų skrieti į pačią opoziciją už praeityje padarytą didžiulę žalą Lietuvos energetiniam saugumui. Šioje vietoje itin iškalbingai atrodo Algirdas Sysas, kuris viešojoje erdvėje tvirtina, kad Lietuva nebūtų laiku pasistačiusi Visagino atominės elektrinės, tačiau ignoruoja faktą, kad atsinaujinančių energijos išteklių plėtra yra laikui gerokai imlesnė alternatyva. Būtent ją savu laiku tiek socialdemokratai, tiek „valstiečiai“ priešpriešino Visagino atominei elektrinei. Kitas pavyzdys galėtų būti ir ta pati liūdnai pagarsėjusi elektros rinkos liberalizacija, kurios pradininke buvo ne kas kitas, o pati Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Žinoma, anuomet S. Skvernelio Vyriausybė negalėjo numatyti visų elektros rinkos liberalizavimo iššūkių, tačiau šiandien šią liberalizaciją sieti išimtinai su D. Kreivio vardu irgi nėra teisinga. Ketvirta, kadangi interpeliacija veikiausiai subliukš, opozicija pasinaudos šiuo rezultatu, kad parodytų žmonėms, jog pas valdančiuosius galioja principas ranka ranką plauna. Taip ji sieks kurstyti visuomenės pasipiktinimą ir nukreipti aistras sau palankia linkme.

Teigiama interpeliacijos pusė

Nors manipuliatyvus interpeliacijos pobūdis verčia skeptiškai žvelgti į vykstantį procesą, joje galima įžvelgti ir tam tikrų gerų dalykų. Dabartinė komunikacija Rusijos energetinės agresijos tema yra labai chaotiška ir skęstanti temų apsuptyje. D. Kreivio interpeliacija tiems, kas nuoširdžiai ieškos tiesos, sudarys sąlygas gauti išsamius ir koncentruotus atsakymus bei aiškiau pamatyti dabartinę šalies situaciją. Žinoma, ją lydės balsų ir komentarų lavina, nes opozicija manipuliavo anksčiau, veikiausiai ir tarp šių komentarų girdėsime nemažai manipuliacijų, bet manyje tūnantis vidinis optimistas tiki, kad girdėsime ir gerų bei Lietuvai naudingų įžvalgų.

Vietoje išvadų

Po interpeliacijos D. Kreivys išliks ministru, opozicija ir toliau sistemingai nematys savo praeityje nuveiktų darbų ir kaltės už esamą situaciją, o mes ir toliau būsime Rusijos energetinės agresijos taikiniu. Todėl pats geriausias ir racionaliausias kelias – namuose diegti saulės elektrines ir kitus atsinaujinančios energijos išteklius. Suprantu, ne visi galime tai padaryti. Visgi tiems, kurie gali, linkėčiau dalį savo dar neištirpusių finansinių resursų nukreipti būtent šia kryptimi.

Susijusios temos - skaitykite: Dainius Kreivys, interpeliacija, energetikos sektorius