Kritimai iš aukščio išlieka dažniausia žūčių darbe priežastis

Pagal 2025 m. gruodžio 1 d. duomenis šiemet, neįskaičiuojant įvykių, nulemtų kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nėra priskirtinos VDI kompetencijai,  darbe žuvo 15 darbuotojų, kai pernai tokių atvejų buvo 18 – tai reikšmingas, tačiau dar nepakankamas rodiklio mažėjimas. Tuo pačiu laikotarpiu sunkiai sužalotų darbuotojų skaičius siekia 112, pernai – 117.

Išsamūs duomenys rodo, kad daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų užfiksuota statybos (5 žūtys), žemės ūkio (4 žūtys) ir miškininkystės (3 žūtys) sektoriuose. Šios sritys ne vienus metus išlieka tarp didžiausios rizikos sektorių. Statistika taip pat patvirtina, kad pavojingiausi scenarijai dažniausiai susiję su kritimais iš aukščio, darbuotojų prispaudimu įrenginiais ir netinkamu krautuvų ar transporto priemonių naudojimu.

Praėjusi savaitė taip pat buvo paženklinta skaudžių įvykių – VDI sulaukė pranešimų apie 5 sunkius ir 2 mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe.

Lapkričio 24 d. statybvietėje demontuojant bokštinį kraną trūko atotampos diržas – nukritusi konstrukcija mirtinai sužalojo bendrovės darbuotoją. Tą pačią savaitę, lapkričio 27 d., Vilkaviškio rajone, vykdant miško ruošos darbus, darbuotoją mirtinai prispaudė virtęs medis. Abu įvykiai patvirtina, kad aukščio darbai ir medienos ruošos procesai išlieka tarp pavojingiausių.

Sunkių nelaimingų atsitikimų atvejai praėjusią savaitę parodė dar vieną tendenciją – įvairių sektorių darbuotojai nukenčia dėl kritimų ir netinkamai įvertintų situacijų.

Vandens tiekimo bendrovės darbuotojas Gintališkėje sunkiai susižalojo griuvęs įrenginių patalpoje. Radviliškio rajone, vykdant gaisro signalizacijos montavimo darbus, darbuotojas nukrito nuo kopėčių. Kitoje įmonėje darbuotojas transformatorinėje patyrė sunkų rankos apdegimą dėl elektros poveikio. Taip pat praėjusią savaitę pranešta apie anksčiau įvykusį atvejį, kai mokytoja Lentvaryje nukrito rūbinėje bei apie tarptautinio vilkiko vairuotojo kritimą nuo priekabos kopėčių Vokietijoje. Visi šie įvykiai iliustruoja, kad riziką kelia ne tik kompleksiniai techniniai darbai, bet ir kasdienės, iš pirmo žvilgsnio rutininės situacijos.

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad pagrindinės nelaimių priežastys kasmet kartojasi. „Kritimai iš aukščio, darbuotojų prispaudimai darbo įrenginiais, netinkamai organizuoti krautuvų ar autotransporto darbai – tai trys dažniausios mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastys. Šios situacijos kartojasi, nors prevencinės priemonės yra aiškiai nustatytos ir realiai veikiančios. Tai reiškia, kad saugos kultūra įmonėse dar ne visur yra pakankama“, – akcentuoja DSS vedėjas S. Balčiūnas.

Pasak eksperto, daugelyje mirtinų atvejų įvykiai nutinka tada, kai darbuotojai dirba be tinkamų apsaugos priemonių, atliekami darbai ne tam skirtomis priemonėmis arba kai neatskiriamos pavojingos zonos ir nesustabdomi įrenginiai prieš atliekant priežiūros darbus. Statybose dažnai vis dar neužtikrinamas šlaitų sutvirtinimas, kėlimo ir tvirtinimo darbai atliekami be reikiamų saugos sprendimų. Medienos pramonėje ir žemės ūkyje darbuotojus dažnai sužaloja nenumatytos įrenginių įsijungimo situacijos ar nekontroliuojami gamtiniai veiksniai.

Vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas pabrėžia, kad tikroji prevencija prasideda nuo darbdavių atsakomybės ir realiai veikiančių organizacinių priemonių. „Prevencija turi būti ne formalumas, o kasdienės veiklos dalis – nuo rizikų vertinimo iki aiškių taisyklių ir praktinio mokymo, kaip dirbti saugiai, – pabrėžia. – Kiekviena įmonė gali išvengti nelaimių, jeigu rizikos valdymas nėra „popierinis“.“

Naujausia VDI statistika rodo, kad bendras nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficientas 2025 m. sumažėjo iki 8,6 (sunkūs nelaimingi atsitikimai) ir 1,4 (mirtini nelaimingi atsitikimai). Tai geresni rodikliai nei 2024 m., tačiau VDI ragina darbdavius neatsipalaiduoti – mirtinų nelaimių vis dar fiksuojama per daug, ir daugumos jų, veikiant faktiškai ir proaktyviai, galima išvengti.

Valstybinės darbo inspekcijos informacija