Kritinės ligos „jaunėja“, bet ne visada reiškia blogiausią scenarijų

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, vos 46 proc. lietuvių mano, kad jų sveikata yra gera – tai vienas žemiausių rodiklių visoje Europoje. Remiantis naujausia statistika, pusė šalies gyventojų į savo kasdienį valgiaraštį neįtraukia daržovių ir vaisių, rūkančiųjų skaičius taip pat kasmet auga ir šiuo metu siekia apie 20 proc., grynojo alkoholio metiniai suvartojimo rodikliai viršija 12 l vienam asmeniui, o fizinio aktyvumo trūkumas ir prasta psichikos sveikata išlieka vienomis ryškiausių problemų.

„Greitas gyvenimo tempas, nuolat patiriamas stresas, netinkama mityba bei žalingi įpročiai pamažu tampa visuomenės kasdienybės dalimi, o profilaktiniai sveikatos patikrinimai, prevencinės įvairių susirgimų programos neretai lieka paraštėse. Daugybė žmonių vis dar ignoruoja patiriamus simptomus arba net priklausydami rizikos grupei, vengia atlikti reikiamus tyrimus. Tačiau ankstyva diagnozė gali išgelbėti gyvybę“, – sako P. Jacevičius.

Kritinės ligos taikosi į jaunesnius

Šeimos gydytojas P. Jacevičius paaiškina, jog minėti veiksniai nemenkai prisideda prie kitos skausmingos statistikos – 2022 metais diagnozuota beveik 15 tūkst. naujų vėžio atvejų (Nacionalinio vėžio instituto duom.), o dėl širdies ir kraujotakos sistemos ligų komplikacijų mirė daugiau nei 22 tūkst. šalies gyventojų (Higienos instituto duom.).

Anot jo, nors prieš dešimtmetį šios ligos buvo dažniau nustatomos vyresniems šalies gyventojams, jau kurį laiką stebima, kad kasmet suserga vis daugiau darbingo amžiaus žmonių. Dažniausiai gyvybes pasiglemžia infarktas, insultas, širdies nepakankamumas, taip pat plaučių, storosios žarnos, krūties vėžiai bei melanoma. Pasaulinio ligų naštos (GBD) instituto mokslininkai skaičiuoja, jog iki 2030-ųjų ankstyvą vėžio diagnozę pasaulyje išgirs trečdaliu daugiau žmonių, nei šiandien.

Šeimos palaikymas – vienas svarbiausių aspektų

Gydytojas nuramina, kad vėžio ar kitų kritinių ligų diagnozė ne visada reiškia blogiausią scenarijų. Daugybę ligų aptikus pradinėse stadijose arba laiku paskyrus tikslingą gydymą galima suvaldyti arba net visiškai pasveikti. Tačiau bet kokiu atveju, tam prireikia daug emocinių bei finansinių resursų ir stipraus artimųjų palaikymo.

„Susirgus gyvybei pavojų galinčiomis kelti ligomis, labai daug reiškia artimųjų palaikymas. Tačiau be emocinės pagalbos, pacientams prireikia ir finansinės – papildomiems tyrimams, skirtingų specialistų konsultacijoms, vaistams, maisto papildams ar paprasčiausiai patogesnei sergančiojo kasdienybei sukurti“, – kalba P. Jacevičius.

Jam antrina gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Edita Majerienė pridurdama, jog šiandien vis daugiau klientų rūpinasi, kad jiems ar šeimos nariui susidūrus su sudėtinga liga nekiltų finansinių sunkumų. E. Majerienė pastebi, kad klientai vis aktyviau domisi draudžiamų kritinių ligų sąrašu bei sąlygomis taisyklėse ir lyginasi su kitais draudimo rinkos dalyviais.

„Per pastaruosius keletą metų visuomenė išgyveno daug nežinomybės. Negana to, nuolat stebime augančią įvairių sunkių susirgimų kreivę tarp jaunų žmonių. Kadangi negalime nuspėti gyvenimo negandų, protingas žingsnis yra pasirūpinti, kad joms įvykus, būtų galima skirti papildomų lėšų sveikimui. Šių metų rugsėjį mūsų inicijuotas tyrimas parodė, kad trys didžiausi lietuvių prioritetai yra šeima, sveikata ir materialinė gerovė, o turint papildomų pajamų, net 38 proc. respondentų skirtų jas būtent sveikatos gerinimui.

Savo klientų saugumo jausmo užtikrinimą laikome vienu pagrindinių mūsų veiklos principų. Atitinkamai periodiškai plečiame kritinių ligų sąrašą, kuriame šiuo metu įvardintos daugiausiai išlaidų pareikalaujančios ir sudėtingai gydomos ligos, įskaitant įvairius vėžio tipus, sunkius širdies bei kraujagyslių funkcijų sutrikimus. Siekiame pasirūpinti, kad tokiais atvejais kasdienybė būtų bent šiek tiek lengvesnė“, – sako E. Majerienė.

Šeimos gydytojas P. Jacevičius primena, kad šeimos istorijoje esant įvairiems vėžiniams susirgimams bei širdies, kraujagyslių, plaučių, inkstų ir kitoms lėtinėms ligoms, būtina pasirūpinti savo sveikatos gerove ir dalyvauti prevencijos programose. Jei pagal amžių nemokami prevenciniai ištyrimai jums nepriklauso, pastebėjus net menkiausius organizmo pokyčius ar neraminančius simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Partnerio turinys