Krušos Lietuvai kerta vis stipriau

Smūgiavo lokaliai

„Apie nuo krušos nukentėjusius pasėlius savaitės pradžioje pranešė juos apsidraudę Akmenės, Kupiškio, Pasvalio, Biržų r. ūkių šeimininkai. Po vakarykštės krušos tokių pranešimų sulaukiame ir iš Kelmės, Tauragės r.“, – trečiadienį „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. Pasak jo, ši kruša, skirtingai nei pernykštė, buvo lokali – grybštelėjo tik dalį vienos ar kitos seniūnijos laukų. Ledų pabėrė neilgais – maždaug 3–4 km – ruožais. Tačiau smūgiai, sviedžiant ledo „kulkas“, buvo stiprūs.

Pernai rugpjūčio 7 d. siautusi kruša buvo masinė – apėmė visą rajoną arba nemažą jo dalį. Prasidėjo Vilniaus ir Trakų r. Pirmame etape slinko per Širvintų ir Ukmergės, antrame – Pasvalio ir Radviliškio, trečiame – Šiaulių ir Joniškio rajonus. Baigėsi Latvijos mieste Ventspilyje, pakeliui į jį aplankiusi ir kitus šios šalies miestus: Tervetę, Duobelę, Tukumą ir plotus apie juos.

Vyksta į laukus

„Dar anksti kalbėti apie šiemetės krušos padarytus nuostolius. Kokie jie, ims aiškėti kitos savaitės pradžioje. Galutinai paaiškės prieš nuimant derlių. Dažniausiai ūkininkai praneša, kad nukentėjo rapsai. Pranešama ir apie pažeistus javus, žirnius, pupas ir cukrinius runkelius“, – redakcijai teigė M. Rusteika.

Dabar „VH Lietuva“ darbuotojai vyksta apžiūrėti laukų, kuriuos atakavo kruša. Kartu su ūkininkais juos apžiūrės ir įvertins augalams padarytos žalos mastą, pobūdį. Pavyzdžiui, fiksuos, koks plotas pakenktas, kas išdaužyta – tik rapsų žiedynai ar ir šoninės šakos, belikęs stiebas, ar pažeistos miežių, kitų javų lapamakštės. Jei lapamakštės pažeistos, tikėtina, neužsimegs grūdai. Fiksuos ir augimo tarpsnį, pavyzdžiui, ar visos rapsų ankštaros subrendusios, ar išplaukėjusios javų varpos.

Pasak M. Rusteikos, „VH Lietuva“ yra įsipareigojusi į nukentėjusį lauką nuvykti per 4 dienas nuo gauto pranešimo apie šį faktą. Gamtos stichijos padaryta žala geriausiai matyti praėjus 3–4 dienoms po jos šėlsmo.

Rapsai panašūs į piktžoles – jiems pakenkus, geba atgyti. Tad, per minėtą laiką aplankius krušos apkapotus rapsus, bus matyti, ar jie regeneruojasi, pavyzdžiui, ar susidaro „pypkės“ – nulinkę stiebai kyla aukštyn.

Prieš kuliant rapsus ir javus, „VH Lietuva“ darbuotojai juos dar kartą apžiūrės. Įvertinus stichijos padarytą žalą, bus suskaičiuota draudimo išmoka.

Nėra už ką drausti

„Mano 200 ha laukuose augančius pasėlius – miežius, rapsus, žirnius – kruša, lietus aplenkė ir sekmadienį, ir antradienį. Jiems labai reikia vandens, tačiau ponas Dievas dažnai jo neduoda, kai aplink lyja. Turbūt lietų „nutraukia“ netoli esanti Šimonių giria. Kruša šįkart padaužė kai kurių aplinkinių kaimų, ypač Adomynės, gyventojų augalus“, – ŪP pasakojo Kupiškio r. Šimonių sen. Pelyšių k. ūkininkas Tautvilis Indilas, o paklaustas, ar draudė pasėlius, atsakė neigiamai. – Nedraudžiau, nes neturėjau už ką drausti. Pernai dirbau į minusą, nes į Lietuvą plūdo pigūs grūdai iš kitur. Niekas to nekontroliavo.“

Tos pačios seniūnijos Mieliūnų k. ūkininkas Laimutis Baltrūnas prisipažino, kad jo pasėliai šįkart krušos išvengė. Užtat Adomynėje matęs krušos nudaužytus rapsų žiedus. Ledėkai, šiame kaime pradėję kristi apie 15 val., bemat tirštai padengė žemę. Atrodė, grįžo žiema – buvo balta balta. Daugiausia ledų teko Adomynės gyventojų uogynams, gėlynams, daržams, sodams. „Kitą dieną apie 10 val. pavėsyje dar styrojo ledų krūvelės – nespėjo ištirpti“, – kad kruša buvo lokali ir galinga, redakcijai pavirtino L. Baltrūnas.

Ledėkų dar bus

Pernai Lietuvoje ir Latvijoje kai kurie ūkiai, tarp jų – javais apsėję 900–1 000 ir daugiau ha, dėl krušos prarado visą derlių – neturėjo ko kulti. Daugiausia tokių ūkių buvo Joniškio r., apie Žagarę. Tiems, kurie buvo apdraudę javus ir dėl krušos padarytos žalos nieko neprikūlė, iš draudiko „VH Lietuva“ gavo sumą, prilygstančią jų nusistatytajai draudimo vertei.

„Pernai dėl krušos padarytų nuostolių Latvijoje išmokėjome 15 mln. Eur, Lietuvoje – 10 mln. Eur. Per visus metus abiejose šalyse siautė visos minėtos stichijos. Dėl jų padarytos žalos tąkart iš viso išmokėjome 40 mln. Eur. Tikėtina, šiemet pavyks išvengti sausros – kritulių pakaks. Tačiau krušų dar bus“, – spėjo pašnekovas.

M. Rusteika teigė pastebėjęs, kad įvairios gamtos stichijos Lietuvoje suaktyvėjo prieš 6 metus. „Mūsų šalis ir Latvija – tarsi koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Kai virš jo susiduria iš Vakarų atslenkančios šilto oro masės su šaltomis rytinėmis, žliaugia liūtis arba krenta ledėkai“, – kalbėjo ŪP pašnekovas. Anot jo, Lietuvą krušos aplanko retai, tačiau būna labai stiprios – padaro didelių nuostolių. Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ši stichija dažnesnė, bet silpnesnė.

Kontrastai nesibaigia

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.