KTU mokslininkės: ar ES ekonomika tikrai tarnauja žmonėms?

Po krizių Kinija atsigauna sparčiausiai

Europos Sąjunga, Kinija ir JAV yra didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės. Dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą, jų ekonominiai pajėgumai šiek tiek sulėtėjo, o infliacija – atvirkščiai, paspartėjo (žr. 1 ir 2 pav.).

Reaguojant į krizes, 2021 m. ES pradėjo diegti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę „Next Generation EU“, kurios biudžetas – 806,9 milijardo eurų (apie 5,5 proc. viso ES BVP). Deja, ES šių investicijų grąžos reikės palaukti, kai tuo metu Kinija jau trejus metus išlaiko teigiamą metinį BVP pokytį, o 2023 m. pradžioje – ir gerokai spartesnį augimą nei JAV ir ES.

Karo sukelti sukrėtimai lėmė sparčiai pakilusias energijos ir maisto kainas, kurios sumažino namų ūkių perkamąją galią ir paskatino greitesnį, nei anksčiau manyta, pinigų politikos atsaką.

Metinė infliacija ES 2022 m. gruodį buvo 10,4 proc., nors prieš metus šis rodiklis siekė 5,3 proc. Žemiausias infliacijos rodiklis registruotas Ispanijoje (5,5 proc.), Liuksemburge (6,2 proc.) ir Prancūzijoje (6,7 proc.). Aukščiausias – Vengrijoje (25,0 proc.), Latvijoje (20,7 proc.) ir Lietuvoje (20,0 proc.).

Remiantis statistikos duomenų baze „Eurostat“, didžiausią įtaką metinei infliacijai Euro zonoje turėjo maisto produktai, alkoholis ir tabakas (+2,88 proc. punkto), antroje vietoje – energetika (+2,79 proc. punkto), paslaugos (+1,83 procentinio punkto) ir pramoninės prekės, neenergetinės (+1,70 procentinio punkto).

Yra ir kuo pasidžiaugti – šiuo metu vidutinis ES infliacijos rodiklis yra sumažėjęs ir siekia 8 proc. (2023 m. kovo mėn. duomenimis), žr. 2 pav.

Gelbėjimo ratas

Vienas iš šešių Europos Komisijos (EK) prioritetų 2019–2024 metams yra „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“. Įgyvendinami koordinuoti veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti įperkamą energijos tiekimą, ekonominį ir finansinį stabilumą, kartu išsaugant viešųjų finansų tvarumą. Be kita ko, didelis dėmesys skiriamas ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui bei žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Atsižvelgdama į tai, kad daugumoje valstybių narių minimalusis darbo užmokestis yra nepakankamas, EK priėmė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio (COM(2020) 682 final).

Tikslas – skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio valstybėse narėse ir gerinti kiekvienoje šalyje nustatytos minimaliojo darbo užmokesčio apsaugos įgyvendinimą bei stebėseną. Teigiama, jog iš to išloštų apie 25 milijonai ES darbuotojų, o padidinus minimalų darbo užmokestį, darbo užmokesčio nelygybė ir dirbančiųjų skurdas sumažėtų 10 proc.

Kita itin svarbi sritis – energijos vartojimo efektyvumo priemonės. Jos ne tik labai svarbios Europos žaliojo kurso kontekste, bet ir padeda stiprinti ekonomikos atsparumą, mažinant išorės priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šiuo aspektu smarkiai fokusuojamasi į pastatų renovacijos darbus, nes svertinis metinis energetinės renovacijos lygis tebėra žemas – vos apie 1 proc. (EK, 2023 m.).

COVID-19 krizė ypač stipriai paveikė mažas ir vidutines įmones (MVĮ). Nors finansinė parama padėjo sušvelninti žalą, tačiau pažanga valstybėse narėse ir sektoriuose nėra vienoda. Dėl šios priežasties, siekiama MVĮ skatinti pereiti prie žalesnės, labiau skaitmeninės ir atsparesnės ekonomikos.

Tikimasi, kad paramos skaitmeninimui iniciatyva bus naudinga apie 30 000 MVĮ. Pavyzdžiui, Čekija paskelbs konkursą itin didelio pralaidumo tinklams diegti, kad piliečiams, įmonėms, viešojo administravimo institucijoms ir verslui būtų suteikta kuo daugiau galimybių naudotis internetinėmis paslaugomis, ypač kaimo vietovėse (EK, 2022 m.).

O kas toliau?

Remiantis „Eurostato“ ataskaita, 77 proc. ES įmonių teigia, kad sunku rasti reikiamų įgūdžių darbuotojų. Turint omenyje spartų IT sektoriaus augimą, vien Vokietijoje trūksta 124 000 IT specialistų, Vengrijoje – apie 30 000 (Budapešto tarptautinis koledžas 2023).

Pasak EK Pirmininkės Ursulos von der Leyen, šiandien turime daug daugiau investuoti į profesinį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Mums reikia glaudžiau bendradarbiauti su įmonėmis, nes jos geriausiai žino, ko joms reikia. Be to, turime suderinti šiuos poreikius su žmonių lūkesčiais. Tačiau taip pat turime į savo žemyną pritraukti tinkamų įgūdžių, kurie padėtų įmonėms ir stiprintų Europos augimą.

2023-ieji paskelbti ES įgūdžių metais. Tikimasi, kad siūlomos priemonės padės įmonėms spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos investicijos verslo aplinkos gerinimui, MVĮ skaitmeninimui, aplinkosauginiam tvarumui, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų didinimui. Pabrėžiama, jog bus orientuojamasi į visus – tiek į novatoriškus technologinius startuolius, tiek ir į tradicinius amatus puoselėjančius verslus.

Neapibrėžtumas ir rizikos vis dar priklauso nuo karo raidos, tačiau EK prognozuoja, jog ES nenugrims į recesiją, o darbo rinka išliks stipri. 2023 m. pabaigoje ES BVP turėtų paaugti 1 proc., o infliacija sumažėti iki 6,7 proc. 2024 m. prognozės dar optimistiškesnės – numatoma, jog BVP augs 1,7 proc., o infliacijos rodiklis nukris iki 3,1 proc..

Daiva Dumčiuvienė, Meda Andrijauskienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkės

123rf ir KTU nuotraukos