Kukurūzai laukia savo šanso: ar šiemet pavyks?

Mažesnis derlius

Statistika byloja, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje kukurūzų plotai nuosekliai didėja. Jei 2008 m. šalyje buvo pasėta 29 tūkst. ha kukurūzų, tai 2025 m. jų plotai siekė apie 63 tūkst. ha. Ekspertai tikino, kad šiltėjant klimatui ir gerėjant kukurūzų auginimo sąlygoms, vis daugiau ūkių gali auginti šią kultūrą ne tik silosui, bet ir grūdams.

Tačiau praėjusieji metai augintojus nuvylė. Kaip „Ūkininko patarėją“ tikino Mažeikių r. ūkininkas Kęstutis Dirgėla, po praėjusių metų kukurūzų grūdams auginimas jam apkarto – derlius buvo nuimtas tik šių metų kovo pradžioje. „Pavasaris buvo šaltas, todėl kukurūzai nepasiekė reikiamos brandos. Rudenį jie nušalo, pradėjo geltonuoti. Dėl lietingų orų kukurūzai buvo drėgni, net gruodžio mėn., po šalnų, pabandžius juos kulti, grūdų drėgnis siekė 53 proc. Todėl juos palikau laukuose. Kukurūzus, kuriems buvo skirta 130 ha, pavyko nukulti tik kovo mėn. Jie tiko bioetanolio gamybai“, – atviravo ūkininkas.

K. Dirgėla šią kultūrą augino daugiau nei dešimtmetį, tačiau po praėjusio sezono apie kukurūzus nenori nei pagalvoti, nei jų prisiminti. „Panaši situacija ir kituose mūsų rajono ūkiuose. Dideli kukurūzų plotai taip ir liko nenukulti laukuose“, – ŪP tvirtino pašnekovas.

To paties rajono žemės ūkio bendrovė „Jučių aruodas“ taip pat nesidžiaugė kukurūzų derliaus rezultatais. Šilumamėgių augalų derlius buvo 60 proc. mažesnis nei užpernai. Šios bendrovės pirmininkas Jonas Švažas ŪP teigė, kad kukurūzai buvo baigti kulti sausio–vasario mėn. „Siurrealizmas. Kas kulia kukurūzus tokiu metu? Pirmą kartą gyvenime su tuo susidūriau. Praėjusių metų orai nebuvo palankūs kukurūzų grūdams auginti, tačiau juos ir toliau auginsime ir užauginsime. Ateityje didinsime plotus. Jei dėl vienų metų kukurūzų auginti atsisakytume, tai seniai būtume su ūkininkavimu atsisveikinę. Būna metų, kai kviečiai iššąla, rapsai neišgyvena“, – redakcijai savo mintis  dėstė J. Švažas.

Skirtingi rezultatai

Kaišiadorių r. kukurūzus grūdams auginantis ūkininkas Darius Kašelionis, žvelgdamas į praėjusį sezoną, tiesiai šviesiai rėžė, kad Lietuva nėra kukurūzų kraštas. „Dabar kukurūzams bandome skirti 100 ha, anksčiau juos augindavome 30–50 ha plote. Mūsų klimato sąlygomis geriausias laikas pabaigti kukurūzų kūlimą yra lapkričio mėn. Praėjusį sezoną kukurūzus grūdams nukūlėme gruodžio mėn., dalį jų skyrėme pašarams, dalį – pardavimui. Grūdai tiko etanolio gamybai. Pagal parametrus leistina jų drėgmė turi būti 32 proc., jei ji didesnė, tuomet taikoma nuoskaita“, – kalbėjo D. Kašelionis.

Kęstutis Balandis, vystantis pieno ūkį Ukmergės r., džiaugėsi, kad jam apskritai pavyko nukulti kukurūzus, augintus grūdams. „Vieni metai iš penkerių vis tiek bus nepalankūs, pasitaikys tokių metų, kaip pernai. Pernai nukulti grūdai buvo gerokai drėgnesni nei įprastais metais. Derliaus nesvėriau, padariau grūdainį pašarams. Aš manau, kad šiltėjant klimatui kukurūzų auginimo sąlygos mūsų šalyje turėtų gerėti“, – teigė K. Balandis.

Pasvalio r. ūkininkaujantis Valdas Mulevičius kukurūzus nukūlė tik gruodžio mėn. „Praėjusiais metais kūlėme apie 6 t/ha kukurūzų grūdų. Jei metai būna geri, derlius siekia 10–12 t/ha. Derlius priklauso nuo orų. Jei klimatas bus šiltas, kukurūzai Lietuvoje puikiai augs“, – vylėsi ūkininkas.

Nepalankios oro sąlygos

Firmos „Pioneer Hi-Bred“ atstovas Baltijos šalims Tadas Pranskietis ŪP pasakojo, kad praėjusių metų pavasaris buvo labai permainingas: oras buvo vėsus, pasitaikė naktinių šalnų ir net šalčių, siekiančių iki –10 °C. Visa tai turėjo įtakos augalams. „Lietuva praktiškai buvo padalyta į dvi zonas: šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje buvo šalta bei drėgna, vidurio ir pietinėje – sausa bei šalta. Abi zonos buvo tikrai ne pačios palankiausios kukurūzų dygimui ir vystymuisi. Sudygę augalai ilgai neaugo, o sparčiau augti pradėjo tik sušilus orams. Vasara taip pat buvo nepalanki kukurūzams, labai trūko saulės. Dėl visų šių neigiamų veiksnių pavasarį ir šaltos vasaros kukurūzų branda nusikėlė į vėlyvą rudenį“, – praėjusį sezoną apibūdino T. Pranskietis.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė pažymėjo, kad nepalankios praėjusio sezono oro sąlygos galimai privertė ūkininkus sėti kukurūzus vėliau. „Temperatūrų svyravimai visada buvo. Praėjusieji metai nėra išskirtiniai. Net per pastaruosius du dešimtmečius buvo ir labai palankių kukurūzų augimui metų, ir labai nepalankių. Meteorologai teigia, kad, šiltėjant klimatui, didėja ir temperatūrų svyravimai. Esant vėsiam orui, kukurūzams augti sąlygos nepalankios, nes kukurūzai – šilumamėgiai augalai. Žinoma, dabar yra ankstyvų ir derlingų kukurūzų hibridų, bet esant vėsiam orui šie augalai auga lėtai. Praėjusiais metais meteorologinės sąlygos nebuvo vienodos visoje Lietuvoje. Kai kuriuose regionuose derliaus nuėmimo metu lijo, vėliau gana greitai pasnigo ir sniego danga laikėsi visą žiemą. Ūkininkai, kurie augina kukurūzus grūdams, dažnai laukia pirmojo šaltuko, kad galėtų nuimti mažesnės drėgmės grūdus, taip stengdamiesi sumažinti džiovinimo išlaidas. Deja, pernai šis scenarijus kai kuriuose rajonuose nepasiteisino ir kukurūzai buvo palikti per žiemą – tiesiog nebuvo galima įvažiuoti į laukus“, – redakcijai sakė mokslininkė.

Liko nusivylę

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.