Kuo daugiau uždaroma bankų skyrių – tuo didesni pelnai

Pelnai dvigubėja, o skyriai uždaromi

Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) buvo iškeltas klausimas, kodėl didžiulius pelnus gaunantys komerciniai bankai uždaro skyrius rajonuose, tolina paslaugas nuo gyventojų ir varo juos į elektroninę erdvę. Pasižvalgius po Europos Sąjungos (ES) valstybes, matyti, kad aktyviau skaitmenizuojasi Baltijos ir Šiaurės regiono šalys, o štai pietiečiai mažiau linkę į virtulius atsiskaitymus.

Bankams elektroninė bankininkystė yra tarsi kokia mana iš dangaus, panašu, kad jie norėtų, jog ir senučiukai spaudytų kompiuterio klavišus ir sektų dirbtinio proto nurodymus. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie valdant pinigus norėtų vadovautis savo galva. Bet bankininkai mano kitaip. Girdėti vis daugiau pasipiktinimų, kad bankai vis labiau ima kontroliuoti žmonių pinigus, ribodami pervedamas sumas, apmokestindami išsigryninimą ir vis dažniau reikalaudami pasiaiškinimų dėl pervedimų. Žmonės skundžiasi, o valdžia – tyli.

Tai, kad ir įstatymų leidėjams, regis, nedrąsu kalbėti apie bankų veiksmus, atsiskleidė BFK posėdyje, kur buvo aptariamas tik vienas iš gyventojams labai aktualių ir vis daugiau susirūpinimo keliančių klausimų. Šio komiteto narys Antanas Čepanonis pakvietė aiškintis, dėl kokių pagrindinių priežasčių bankai nusprendžia uždaryti savo skyrius. Įdomiausia tai, kad apie tai jis kvietė kalbėti atvirai ir drąsiai.

„Prienuose užsidarė skyrius, todėl žmonėms dėl bankinių paslaugų tenka važiuoti 60 km. Mes nežinome, kodėl taip yra daroma, kokia čia metodika. Ar ir toliau bus stichiškai uždaromi skyriai? Sužinojome, kad „Swedbank“ poskyris Radviliškyje, kuris didelis pagal gyventojų skaičių, taip pat yra uždaromųjų sąraše. Tiesiog šiandien norėtųsi išgirsti ir išsiaiškinti, kodėl taip yra. Nes, pasižiūrėjus į bankų pelningumą 2023 m., kai grynasis pelnas didėjo dvigubai, o ši paslauga yra tolinama, kažkaip ne visiškai suprantama“, – susirūpinimą išsakė buvęs Radviliškio r. savivaldybės meras.

Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad, neaudituotais duomenimis, Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo beveik milijardą (986 mln. Eur) grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur). Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. Eur nuostolį.

Įžvelgė banko pasityčiojimą

BFK narys Valius Ąžuolas papasakojo, kaip jis bandė atlikti parlamentinę kontrolę viename iš komercinių bankų, ir padarė išvadą, kad bankas tyčiojasi iš savo klientų. „Nuvažiavau į vieną banką, bet mane išvijo. Sakė, jeigu neužsiregistravai, čiuožk iš čia. Na, gerai, užregistravo mane kitai dienai, nors tame skyriuje tuo metu buvo vienas žmogus, eilių ten tikrai nebuvo. Atėjau kitą dieną. Sakau, aš noriu atsisakyti visų paslaugų, kuriomis naudojuosi šiame banke. Tiksliau – viską uždaryti, išsiimti likusius pinigus ir išeiti. Tai išgirdau šokiruojantį atsakymą – jeigu neužpildysiu naujos atidaromos sąskaitos anketos, man neleis nieko uždaryti ir pasiimti pinigų. Toliau sakau, kad, tarkime, esu pensininkas, atspausdinkite man tos anketos popierinį variantą, jog namie ramiai galėčiau perskaityti. Darbuotojas atspausdino tokią anketą, kurios neįmanoma įskaityti. Kai tai pasakiau, pasiūlė atsispausdinti kaimo bibliotekoje. Taip ir padariau, bet ir ten atspausdino tokią pačią anketą, kur raidės ant raidžių lipa. Vadinasi, bankas pats sukuria tokią anketą“, – dėstė Seimo narys.

V. Ąžuolas teiravosi, ar LB atlieka, pavyzdžiui, slapto pirkėjo funkciją, kad jo darbuotojai lankytųsi skyriuose ir tikrintų, ar nesityčiojama iš klientų. „Nes tai, kas dabar vyksta, yra nenormalu. Norime ar ne, bet LB turėtų imtis tam tikrų veiksmų“, – paragino parlamentaras.

LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi teigė, kad LB priima konkrečių fizinių asmenų skundus, kad pajaustų tendencijas, nes iš pavienio atvejo negali apčiuopti visos problemos masto.

Neturi galių kontroliuoti

A. Kuniyoshi taip pat paaiškino ir dėl bankų skyrių užsidarymo – pasirodo, kad LB neturi jokios galios tai kontroliuoti. Ji atkreipė dėmesį, kad finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų, kurie būtų susiję su klientų aptarnavimo padalinių skaičiumi. „Bet mes vis tiek turime savo nuomonę ir poziciją. Ir manome, kad finansų rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti į klientų poreikius ir suteikti tokį priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinimas su klientų lūkesčiais. Ir svarbiausia – atspindėtų tų socialiai jautrių grupių poreikius. Mes pastebime, kad yra labai didelė dalis klientų, kurie pageidauja greitai, efektyviai gauti mokėjimo paslaugas skaitmeniniais kanalais, bet vis tiek nemažėja ir ta vartotojų grupė, kuriai yra svarbu galimybė gauti paslaugas kontaktiniu būdu fizinėse aptarnavimo vietose“, – dėstė ji.

LB valdybos pirmininko pavaduotoja pripažino, kad į juos dėl bankų skyrių uždarymo kreipėsi kai kurios susirūpinusios savivaldybių administracijos. „Kaip ir Radviliškio atveju, girdima, kad šiame mieste viena kredito įstaiga galimai uždarys savo padalinį. Tada mes papildomai kreipiamės į bankus, prašydami pakartotinai apsvarstyti galimybes palikti veikti klientų aptarnavimo padalinius, o nesant galimybių – bent jau išsamiai paaiškinti, suteikti konsultacijas savivaldybių administracijoms, kokiu būdu būtų galima teikti paslaugas gyventojams. Atsiranda iniciatyvų ir dabar kredito įstaigos skelbia, kad galima tam tikrose savivaldybėse atvažiuoti į namus ir kontaktines paslaugas suteikti mobiliuoju būdu“, – aiškino A. Kuniyoshi.

Visuomenė nori ar yra priversta?

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino, kad jau porą dešimtmečių stebi besikeičiančių finansinių paslaugų tendencijas. Ir pagrindinis to veiksnys – ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys visuomenės įpročiai, t. y. ryškiai krinta naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas. Pasak jos, kasmet atliekamos visuomenės apklausos, kurios rodo, kad per pastaruosius metus įvyko gana reikšmingas pokytis.

„Pernai 62 proc. gyventojų atsakė, kad per metus nė karto nesilankė banko skyriuje. Lygiai tokias pačias tendencijas matome žiūrėdami į tai, kaip gyventojai naudojasi bankinėmis paslaugomis internetu – per 5 metus skaičius paaugo nuo 70 iki 90 proc. Tokie visuomenės įpročiai ir formuoja finansinių paslaugų pobūdį. Elektroninių mokėjimų skaičius per 10 metų paaugo beveik 200 proc. ir kasmet padidėja per 10 proc. Skyrių taip pat atitinkamai mažėja, kadangi krinta jų lankomumas“, – gyvų paslaugų traukimosi priežastis dėstė E. Čipkutė. Ji pridūrė, kad šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 380 kredito įstaigų ir unijų padalinių skyrių.

Atsiranda mobilieji bankininkai

LBA prezidentė pabrėžė, kad Lietuva neišsiskiria tarp ES valstybių, esą, visur panaši ryški tendencija – nuo 2008 m. visoje Europoje padalinių skaičius sumažėjo apie 40 proc. Ji pateikė duomenų, kurie rodo, kad šiuo atžvilgiu Lietuvoje dar nėra blogai.

„Tarp Baltijos ir Šiaurės regiono šalių pas mus skyrių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, palyginti su gyventojų skaičiumi, yra didžiausias – 11,2, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, net ir Vokietijoje skyrių yra santykinai mažiau. Daugiau skyrių yra Pietų Europoje – didžiausias skaičius yra Bulgarijoje (60,5), o, pavyzdžiui, Prancūzijoje – 33,3. Čia turbūt tendencija tokia, kad Pietų Europa sunkiai skaitmenizuojasi, o Šiaurės Europoje, įskaitant ir mus, skaitmenizacija vyksta gana sparčiai“, – teigė E. Čipkutė.

Ji pridūrė, kad kitai visuomenės daliai, kuri neturi kompiuterinio raštingumo įgūdžių, kredito įstaigos taip pat siūlo įvairių sprendimų. Kokie jie? Ogi tokie, kad paslaugos teikiamos telefonu. „Kitas dalykas – jei nėra kredito įstaigos padalinio, yra galimybė, kad banko darbuotojai galėtų atvažiuoti į įstaigą, įmonę, organizaciją, seniūniją ar savivaldybę“, – aiškino LBA prezidentė.

Kaip „skaitmenizuoti“ senukus?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.