Kuo gresia žaliasis buldozeris?

Visus ant vieno kurpalio?

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK), kuris rūpinasi Lietuvos interesų atstovavimu ES, nepritarė Danijos parlamento iškeltai „Žaliosios kortelės“ iniciatyvai, kuria siekiama, kad Europos Komisija (EK) parengtų veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Tam prieštaravo ir mūsų Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Tokia Lietuvos pozicija pasieks ES, tačiau šioje srityje neabejotinai bus laužoma labai daug iečių, nes norima transformuoti ES maisto sistemą, visuomenėms įsiūlant vartoti daugiau augalinių baltymų, vabzdžių ir t. t.

Kai keičiasi arba keičiami vartotojų įpročiai, žemdirbiams tenka prisitaikyti ir auginti bei gaminti tai, ko visuomenei reikia. Tik ar visus reikia mauti ant vieno kurpalio ir dar privalomais reglamentais? Palyginkime Daniją ir Lietuvą: pas danus sutartinių gyvulių skaičius, tenkantis 1 ha žemės ūkio paskirties žemės, yra 1,59 vnt., o pas mus – 0,25 vnt., Danijoje augalininkystės sektorius užima 45 proc., gyvulininkystė – 55 proc., o Lietuvoje kone priešingai – augalininkystė 70 proc., gyvulininkystė – 30 proc. Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, įvertinus tokius duomenis, Lietuvos Seimas galėtų kreiptis į kitų ES šalių parlamentus dėl gyvulininkystės palaikymo, nes pas mus situacija kitokia nei Danijoje.

Kas lygesni už lygius?

Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) pirmininkas, buvęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas ir žemės ūkio ministras dr. Edvardas Makelis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyvulininkystė nėra perteklinė, kaip Danijoje. Jis priminė, kad danai yra vieni didžiausių kiaulienos gamintojų pasaulyje – gamina apie 4 proc. kiaulienos. Turint omenyje, kad ši šalis yra nedidelė, tai gamyba yra labai intensyvi.

„Danų ir kitas panašias iniciatyvas reikia vertinti labai atsargiai. ES stiprus žemės ūkis yra pas prancūzus, airius, olandus, danus, regis, visi gyvuliai yra lygūs, bet, pasirodo, kaip ir Džordžo Orvelo knygoje „Gyvulių ūkis“, yra lygesnių už lygius. Žinome, kokius mums norima įpiršti reikalavimus pesticidų naudojimui, tręšimui, ir kokiais niuansais žaidžia olandai, kurie gamina apie 11 mln. t pieno, danai, gaminantys daug kiaulienos. Kai Danijos plotas sudaro maždaug 45 tūkst. kv. m., Nyderlandai dar mažesni, tai toms šalims gal ir yra apie ką pagalvoti“, – samprotavo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

E. Makelio įsitikinimu, Lietuvai reikia stipriau vystyti gyvulininkystę, kuri suteiktų tvarumo visam žemės ūkiui. Dabar mūsų šalis daug išaugina ir eksportuoja grūdų, čia esame tarp lyderių, nors daugiau nei pusę suvartojamos kiaulienos įsivežame, galėtume gaminti daugiau paukštienos ir t. t.

„Mes daug ką praleidome, nes negavome pakankamai finansinių resursų, didžiulę dalį jų išnaudojo ankstyvas pasitraukimas iš žemės ūkio gamybos, nors galėjome stipriau pašefuoti pieno ūkius. Dabar nematyčiau problemų Lietuvoje padidinti paukštienos gamybą, per 10–15 metų būtų juokų darbas ją išauginti iki 400–450 tūkst. t. paukštienos, kai dabar gaminama apie 110 tūkst. t. Turime kvietrugių, kurie reikalingi paukštininkystei, kasmet užsiauginame nuo 220 iki 270 tūkst. t. energetiniu požiūriu vertingos medžiagos – kukurūzų. Plėtodami paukštininkystę, gyvulininkystę, gautume organinės medžiagos ir turėtume uždaro ciklo ekonomiką“, – dėstė agroverslo srities ekspertas. Jis pridūrė, kad pravartu būtų skatinti ir giluminį kviečių perdirbimą bei didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą ir eksportą.

Nesuvokia galimos žalos

ES šalių akademijų mokslo konsultacinė taryba (EASAC) šiemet rugsėjo 4 d. Briuselyje paskelbė išsamią ataskaitą apie mėsos alternatyvas – nuo augalinės kilmės ir iš vabzdžių gautų baltymų iki mikrobiologinės fermentacijos bei kultivuotos mėsos. Ją parengė 17-os nacionalinių akademijų deleguotų mokslininkų grupė, kurioje dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) atstovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. dr. Elena Bartkienė. Pasak akademikės, nors diskusijos apie mėsos alternatyvas vyksta jau kurį laiką, iki šiol „mėsos alternatyvos“ sąvoka ES nebuvo apibrėžta ir detaliai išaiškinta. „Po ilgų svarstymų EASAC parengta ataskaita „Mėsos alternatyvos“ atskleidžia ne tik siūlomų alternatyvų privalumus, bet ir pabrėžia jų trūkumus. Pastarųjų identifikavimas labai svarbus šios srities technologinei plėtrai, produktų saugos ir visuomenės sveikatos užtikrinimui“, – akcentavo prof. dr. E. Bartkienė. Mokslininkė ŪP pabrėžė, kad, plėtojant tvaresnį žemės ūkį, technologijų, skirtų mėsos alternatyvų gamybai, pažangos nereikėtų stabdyti, nes jeigu patys nepasigaminsime, mums tai importuos.

Akademikė dalyvavo Seime vykusioje diskusijoje „Aktyvizmas ir emocijos žaliojoje politikoje“, kur taip pat atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie gyvūniniams alternatyvius augalinius produktus, yra labai daug iššūkių – tai subalansuota sveikatai palanki mityba, maisto sauga ir visuomenės sveikata. „Diskusijų kilo ir darbo grupėje, rengusioje EASAC ataskaitą. Atsižvelgta į visų nuomonę. Gaila, bet kartais bioekonomikos specialistai ne iki galo suvokia galimą maisto žalą vartotojų sveikatai, jei neužtikrinsime naujai kuriamų žaliavų ar produktų saugos“, – pastebėjo akademikė prof. dr. E. Bartkienė.

Mokslininkė teigė, kad augalinių baltymų visgi nevadintų alternatyva mėsos produktams ir vartotojams jų nerekomenduotų, nes tai kol kas nėra produktas, kuriuo reikėtų keisti gyvūninius baltymus.

Vieni pleškina anglį, kiti žalinasi

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.