Kur paslėpti valstybės pinigai ir ar būtina ūkininkams nudirti kailį?

– Esate paskaičiavęs, kad šiemet į Lietuvos biudžetą turėtų įplaukti papildomai 2 mlrd. Eur, kuriuos valdžia galėtų naudoti įvairioms reikmėms. Taigi, sakote, kad nereikėtų didinti mokesčių nei verslui, nei gyventojams?

– Lietuva pernai per visus biudžetus (kartu su „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondu) perskirstė daugiau kaip 31 mlrd. Eur. Jeigu šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. ir bus 3 proc. infliacija, nominalia verte tai būtų 6 proc. papildomų pajamų – apie 2 mlrd. Eur. Jei valdžia pataupytų ir nebūtų tokia godi turėti daugiau, tuos papildomus milijardus galėtų skirti tiek gynybai, tiek socialiniams dalykams bei kitoms valstybės reikmėms.

Tačiau ne institucijos, o paskatos formuoja žmonių elgesį – stumiamas mokestinis „Frankenšteinas“, kai norima atimti iš tų, kurie kažką kuria, įskaitant ūkininkus, kurie vis dar nori palaikyti gyvybingą kaimą. Politikams atsiranda noras, be tų 2 mlrd. Eur, paimti dar 500 mln. Eur – iš mitologinių, neaišku kuo remiantis suskaičiuotų ir pritemptų naujų mokesčių, kurie kelia nerimą daugiau kaip 200 verslo asociacijų, tarp jų ir LŪS. Visos šios organizacijos pasirašė peticiją prieš tokią mokesčių reformą.

– Siūlote atidžiau pažvelgti į biudžeto pinigus, dėl kurių naudojimo pastabų turi ir valstybės kontrolė.

– Valstybės kontrolė 2025 m. gegužės 15 d. paskelbė rezultatus apie atliktą 2024 m. Lietuvos valstybės finansinių ataskaitų auditą. Jame sakoma, kad valstybės kontrolė negalėjo įsitikinti dėl 0,7 mlrd. Eur išlaidų panaudojimo paskirties, kitas dalykas – 7 mlrd. Eur valstybės turto yra taip netinkamai apskaitoma, kad net negalima patvirtinti šių duomenų teisingumo. Tarp 7 mlrd. Eur yra ir 1,8 mlrd. sukaupto perviršio, kurio valstybės kontrolė negali patvirtinti, nes Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) negalėjo pagrįsti suformuotų žemės sklypų įsigijimo savikainos ir vertės pokyčio. NŽT negali pateikti duomenų, kaip per laiką keitėsi sklypų vertė ir kiek realiai jie kainavo. Svarbu tai, kad nebuvo atliktas valstybės pažangos ataskaitos auditas, nes tokia ataskaita nebuvo pateikta auditoriams. O juk vienas valstybės pažangos ataskaitos pagrindinių tikslų – nustatyti, ar reikalingos kažkokios reformos valstybėje valdžios strateginiams tikslams pasiekti, bet to nebuvo padaryta.

– Ūkininkai nuolat kalba apie išvešėjusią biurokratiją, kuri gadina nervus, didina išlaidas ir dar sunkia mokesčių mokėtojų pinigus. Juk čia gali slypėti nemenkas lėšų rezervas?

– Iš tikrųjų Lietuva gali rasti trūkstamų lėšų valstybėje vien sumažinusi biurokratijos naštą. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas su platforma „Politika Lt“ atliko biurokratijos mažinimo tyrimą, kuris rodo, kad per artimiausius metus daugiau finansų gynybai galima skirti be mokesčių didinimo ar skolinimosi. Siūloma skaičiuoti paslaugų savikainą, matuoti institucijų efektyvumą ir orientuotis į visuomenės poveikio, o ne poreikio rodiklius. Tuomet valstybė būtų valdoma efektyviau, o tai leistų didinti šalies konkurencingumą.

Pažiūrėkime, kokia pas mus yra biurokratijos galia – vienas viešojo sektoriaus darbuotojas aptarnauja apie 8 gyventojus! Ir tai yra ne mokytojai ir ne gydytojai, o valstybės tarnautojai, kurie teikia tam tikrą paslaugą. Nors technologijos ir skaitmenizacija sudaro sąlygas būti efektyvesniems, pas mus viešajame sektoriuje jau daugelį metų efektyvumas nesikeičia.

Valstybės valdymo centrinis aparatas kainuoja apie 1,5 mlrd. Eur per metus. Jame dirba 48 tūkst. darbuotojų, veikia 172 institucijos, ir čia tik centrinis aparatas, kuris neapima savivaldybių. Pavyzdžiui, Seimo nariai turi po 4 patarėjus, kuriuos išlaikome mes. Per pastaruosius metus apie 700 mln. Eur siekusios investicijos į skaitmenizaciją tos 48 tūkst. biurokratų armijos nesumažino. Vadovų ir pavaldinių ministerijose yra, matyt, du kartus daugiau nei versle. Vadinasi, valstybinės struktūros yra labai hierarchinės arba veikia prielaida sukurti dirbtines situacijas, kad būtų galima mokėti didesnius atlyginimus. Ir čia ydinga tai, kad hierarchija tampa dar labiau daugiasluoksnė ir bet kokie sprendimai dar labiau stringa – juos tvirtina viršininkas, viršininko viršininkas ir t. t. Su tuo mes, ūkininkai, irgi susiduriame ir, deja, jau priimame kaip kokią laikmečio normą, nors to daryti nederėtų. Anksčiau minėto tyrimo duomenimis, atsisakius vien tik perteklinių vadovų, galima kasmet sutaupyti apie 9–10 mln. Eur.

Mitas, kad viešajame sektoriuje atlyginimai mažesni, priešingai: jie čia yra 10 proc. didesni nei privačiame – 250 Eur (prieš mokesčius) per mėnesį. Didžiajai daliai viešojo sektoriaus darbuotojų yra „užkoduotas“ atlyginimų augimas. O jei ekonomika ne taip sparčiai augs, tai gali būti, kad privačiame sektoriuje atlyginimų augimas sustos ir skirtumas toliau didės.

– Panašu, kad klerkų jėga – sunkiai įveikiama, o gal ir nenorima jų liesti ir leidžiama dar stiprėti, nes šalies gyventojams prievolių ir baudų tik daugėja.

– Esminis dalykas, kad viešasis sektorius veikia poreikio, o ne poveikio principu. Pagrindinis rodiklis toks – kiek aš pinigų įsisavinau. Ir tų pačių RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšų panaudojimas panašus į žaidimą, kur veikia dėsnis – geras biurokratas yra tas, kuris paima ir įsisavina daug pinigų. Todėl, svarstant biudžetą, prasideda „paklodžių tampymas“ tarp ministerijų.

Įdomus dar vienas faktas – kiek mūsų viešajame sektoriuje kainuoja 1 Eur perskirstymas? Ogi 4,84 cnt, o, pavyzdžiui, Suomijoje – 2,72 cnt! Jeigu Lietuva lygiuotųsi į Suomiją, kasmet perskirstytų daugiau kaip 500 mln. Eur, tiksliau tariant, tiek sutaupytų.

Dar vienas taupymo rezervas – viešieji pirkimai. Valstybė kiekvienais metais beveik už 10 mlrd. Eur įsigyja įvairių prekių ir paslaugų. Kaip rodo duomenys, pirkimai iš vieno tiekėjo yra 7 proc. brangesni. Juos bent 1 proc. sumažinus, vyriausybė vien čia sutaupytų 100 mln. Eur per metus. Taigi galimybių sutaupyti yra nemažai.

Per 10 metų priimta ir pakeista beveik 7 tūkst. įstatymų – kiekvieną darbo dieną vidutiniškai po 2 įstatymus. O per tą patį laiką buvo panaikinta tik apie 200 įstatymų. Dauguma įstatymų yra keisti daugiau nei 3 kartus. Mes turime teisėkūros mašiną, kuri paremta principu – „jeigu kas neparašyta, to negali daryti“, kiekvienam veiksmui sukurta po teisės akto punktą, o biurokratams – daug darbo, aprašant, stebint ir kontroliuojant, kaip jie yra įgyvendinami.

Jau šiemet sėkmingai sumažinus biurokratiją iki Švedijos lygio, 2028 m. Lietuvos BVP padidėtų 5 mlrd. Eur, tuomet gynybos finansavimas galėtų siekti 5 proc., o pensijos ir kitos išmokos augtų infliacijos tempu. Ir niekam nebūtų papildomo finansinio skausmo. Tai siūlo ISM universiteto mokslininkai, remdamiesi kitų šalių skaičiais ir pasiektais rezultatais. Tačiau valdančioji dauguma yra akla ir kurčia, to nemato ir negirdi, kaip ir ūkininkų išsakomų nuogąstavimų ir pasiūlymų.

– Mokestiniais pokyčiais norima ūkininkus prilyginti asmenims, dirbantiems pagal darbo santykius. Kodėl tai būtų neteisinga žemdirbių atžvilgiu?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.