Kai pristinga informacijos, žmonės prisikuria įvairių baubų. Sulaukus VMVT skambučių ir klausimo, kur laidotų gyvulių gaišenas, jeigu įvyktų pavojingų ligų protrūkis, kai kuriuos ūkininkus persmelkė baimė, kad galbūt užkratas – jau Lietuvoje. Iš tikrųjų taip nėra, tarnyba neskelbia apie tokius faktus, bet gyvulių augintojai yra įsigąsdinę ir stebisi VMVT atstovų elgesiu, kai tiesiai šviesiai klausiama tik apie gaišenų laidojimą, nepaaiškinus, kaip tokias vietas parinkti, o apie prevencines priemones net neužsimenama.
Tokio skambučio ir klausimo sulaukusi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė buvo nemaloniai nustebinta. Pasak jos, VMVT darbuotojas nieko daugiau neklausė, nesidomėjo, ar pieno gamintojai žino apie prevencines priemones ir kt., o tiesiai teiravosi tik apie galimą gyvulių laidojimą.
Po VMVT skambučio panašus jausmas apėmė ir Prienų r. javų ir mėsinių galvijų augintoją Rasą Rasimaitę. „Paskambino, pasisveikino, prisistatė ir paklausė, ar turime kur laidoti gyvūnus. Paklausus, ką tai reiškia, tiesiog dar kartą paklausė, ar turime kur laidoti. Mums kilo daug kausimų – kieno gyvulius laidoti – savo ar viso rajono, kokiu atstumu, kokiame gylyje reikėtų užkasinėti ir t. t. Nėra jokio aiškumo, bet niekas nieko nedetalizavo, padėjo ragelį ir tiek“, – dėl tiesiai šviesiai užduoto klausimo be paaiškinimų stebėjosi ūkininkė.
Ji „Ūkininko patarėjui“ sakė girdėjusi, kad ir kiti kolegos buvo priblokšti, sulaukę panašaus klausimo iš VMVT. Anot R. Rasimaitės, po tokio pasiteiravimo visiems kilo dar daugiau neaiškumų ir klausimų.
Prienų r. ūkininkė, laikanti apie 200 mėsinių galvijų, minėjo turinti ir daugiau pastabų VMVT. „Mūsų ūkis yra vienas stambesnių rajone, bet jokios informacijos apie prevencines priemonės iš VMVT negavome. O kai patys paklausėme, išgirdome nei šiokį, nei tokį atsakymą. Tai, manau, tikrai nėra pasiruošimas ligų suvaldymui. Kai skambinau į tarnybą ir paklausiau, kokių asmeninių saugos priemonių reikia laikytis, jeigu, tarkime, į fermą nori užeiti pirkėjai ar kiti pašaliniai žmonės, atsakė, kad laikykitės tokių priemonių, kokių norite, jokio standarto ar norminių reikalavimų nepateikė. Tai buvo ne taip seniai, gal prieš mėnesį, kai jau buvo fiksuoti galvijų ligų protrūkiai Europoje. Tai tikrai papiktino“, – pasakojo ŪP pašnekovė.
Pasak ūkininkės, panašia patirtimi dalijosi ir jos kolegos. „Kiek žinau, vienas pažįstamas pienininkas kreipėsi į VMVT raštiškai, tai jie pasakė, kad pateiks rekomendacijas, jeigu jų kažkas paprašys. Žinau, kad kooperatyvas „Pienas LT“ savo nariams parengė rekomendacijas, bet iš VMVT pažįstami gyvulių augintojai pasigenda ir pagalbos, ir informacijos“, – teigė R. Rasimaitė.
Ūkininkai puikiai supranta, kad, išplitus pavojingų ligų užkratui, labai svarbiu procesu taptų gyvulių gaišenų utilizavimas ir laidojimas. Tačiau VMVT pasiteiravimai jiems kelia abejonių, ar tam yra tinkamai pasiruošta. „Teko skaityti užsienio spaudoje, kad austrai džiaugėsi, jog, likviduojant snukio ir nagų ligos (SNL) židinį Vengrijoje, pasienyje su Austrija, buvo labai trumpas logistinis kelias nuo fermos iki laidojimo vietos, nes, vežiojant gaišenas ar utilizuotus galvijus, yra pavojus išplatinti užkratą. Mes nežinome, kaip būtų Lietuvoje. Ūkininkai galėtų prisidėti, nurodyti vietas, kur gali užkasti, bet nežinome, nei kokiu atstumu nuo fermos, nei kokiame gylyje tai galima būtų daryti ir t. t.“, – apgailestavo ŪP pašnekovė.
Telšių r. ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkė Zita Dargienė ŪP tvirtino, kad tokių VMVT skambučių sulaukė ne vienas ūkininkas, tačiau pati su tuo nesusidūrė. Ji teigė suprantanti kitus, kurių klausinėjo apie gyvulių kapinynus – jie galėjo patirti šoką, kai kam galėjo pasirodyti, kad liga galbūt jau čia pat, mūsų šalyje.
„Kai apie tai pasiteiravau Telšiuose vykusiuose mokymuose, tarnybos atstovas pasakė, kad neimtume į galvą, nes jiems reikia pateikti informaciją ir koordinates, kur galėtų būti laidojama. Tai kaip gali neimti į galvą, kai tokia rizika ir jokio aiškumo, kaip saugotis ir elgtis?! Viena ūkininkė, laikanti apie 200 karvių, su ašaromis akyse pasakojo, kad nežino ką ir atsakyti VMVT apie galimą galvijų laidojimo vietą – netoli teka Minijos upė, žmonės nežino, kokie turėtų būti atstumai ir kita. Neaiškumo ir sutrikimo daug“, – pasakojo Z. Dargienė.
TRŪS pirmininkė pastebėjo, kad į VMVT mokymus Telšiuose kvietimo negavo, pati įsiprašė. „Apskrityse rengiami mokymai, bet jie turbūt skirti daugiau veterinarijos gydytojams. Man buvo keista, kad mokymai vyko Telšiuose, bet mūsų organizacija jokio pranešimo apie tai negavo. Pati sužinojau ir atvykau, salė maža, o dalyvių buvo iš trijų rajonų. Klausiau, kada ūkininkams kažkas panašaus bus surengta, tai atsakė, jog ir jie čia dalyvauja, nors informacijos apie tą renginį mums neteikė“, – stebėjosi ŪP pašnekovė.
Ūkininkė minėjo kiek anksčiau skambinusi į VMVT ir prašiusi informacijos apie biologinės saugos priemones ir pan., bet sulaukusi atsakymo, kad jeigu gyvulių bandoje pastebėtų kokių nors neaiškių negalavimo požymių, skambintų VMVT, tada jie ir atvyks. „Juk tada jau bus šaukštai po pietų – mums rūpi, kaip apsisaugoti, kokias priemones naudoti, kokią paramą tam galime gauti, bet panašu, kad jiems rūpi tik tai, kur įrengsime kapinynus“, – piktinosi Z. Dargienė.
Šiaulių r. įsikūrusios žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Ginkūnų agrofirma“ pirmininkas Arūnas Grubliauskis ŪP teigė, kad bendrovė yra gavusi paklausimą apie galvijų laidojimo vietą ir ją jau yra parinkusi, tik dar laukia Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) patvirtinimo, jog ta vieta tikrai yra tinkama.
„Iš kažkokio rajono tarnybos specialistas paskambino ne mūsų veterinarijos gydytojui, bet selekcininkei ir prašė koordinačių, kur būtų laidojami galvijai, jeigu būtų kokia bėda. Pradėjome domėtis, kokie čia nurodymai. Visgi ne bet kur galima laidoti, ko gero, žemės sklypas turi būti privatus, reikia žinoti, kokiame lygyje yra vandenys, atstumai nuo vandens telkinių ir kt. Neužtenka pateikti vien koordinates, reikia žinoti visą aprašą ir reikalavimus. Tikslinomės, aiškinomės ir mūsų veterinarijos gydytojai parinko vietas netoli fermų, kad nereikėtų vežioti gyvulių, jeigu jau kristų. Apie tai informavome LGT, bet atsakymo kol kas negavome“, – aiškino žemės ūkio bendrovės pirmininkas.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 29 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.